Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 59-78, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį bei 243 straipsnį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, nurodant į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 20 d. 21.24 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 19.52 val. ir atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendį. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d.

Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gegužės 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. rugsėjo 18 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės E. M. atliko 2019 m. vasario 28 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. gegužės 14 d. – 4 mėnesiai ir 4 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 59-78 nutarta netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas penktą kartą. Atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 98 taškai (statinių veiksnių taškai - 45, dinaminių - 53), nevykdytas Komisijos rekomendacijas, praeityje pažeistas bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, nepripažįstamas ir nesprendžiamas problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, į tai, kad vieną kartą baustas, bausmės atlikimo metu buvo fiksuotas apsvaigimas nuo alkoholio, Komisija vienbalsiai padarė išvadą, kad E. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo E. M. skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad E. M. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. M. Komisijai pristatomas penktą kartą. Amžius pirmojo teistumo metu 19 metų, anksčiau teistas 6 kartus, kas pagrįstai nurodyta ir Komisijos nutarime. Nuteistojo teiginiai, jog „teistumo“ sąvokos vartojimas šiuo atveju yra tendencingas ir gali pažeisti žmogaus teises yra visiškai nepagrįstas. Teismai anksčiau nagrinėdami nuteistojo skundus jau yra pažymėję, kad nuteistojo ankstesni teistumai nėra išnykę ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis pagrįstai laikytinas teistu. E. M. nusikalstamam elgesiui būdinga tai, kad dominuoja panašios motyvacijos elementai: siekis pagerinti savo materialinę padėtį, t. y. finansinės naudos motyvai, bei neatsakinga ir visuomenei pavojinga elgsena - kelių transporto priemonių eksploatavimas neturint teisės vairuoti bei vairavimas esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Paskutiniu nuosprendžiu E. M. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui ir vieno baudžiamojo nusižengimo, susijusio su piktybiniu priešpaskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, padarymą. Nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Be to, prieš tai priimtu nuosprendžiu E. M. jau buvo nuteistas už analogiško nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui (vairavimą būnant neblaiviam) padarymą. Teistumų skaičius, amžius primojo teistumo metu, nusikalstamų veikų besikartojantis pobūdis, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokias teismo išvadas sustiprina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau ne kartą yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau jų sąlygos buvo pažeidžiamos ir nuteistasis buvo siunčiamas atlikti realios jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi nepaisant daug kartų jam išreikšto pasitikėjimo, taikant padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas E. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. Be to, toks nuteistojo elgesys rodė ir neigiamas jo nuostatas taikytų probacijos priemonių atžvilgiu.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad E. M. savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, išsako, jog jaučia gėdą prieš savo sutuoktinę, vaikus. Kita vertus, išvadoje taip pat nurodoma, kad jis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, jį minimizuoja, dalį atsakomybės perkelia kitiems asmenims, jo patyrimo analizė netgi leidžia teigti, jog jis reiškia netiesioginį pritarimą tam tikriems nusikaltimams, ypač susijusiems su materialiu tiesioginiu ar netiesioginiu atlygiu. Dėl paskutinių nusikalstamų veikų nuteistasis savo kaltės neneigė, tačiau racionalizuoja veikos pasekmių įtaką visuomenei, reiškia abejones bausmės dydžiui, jo paties veiksmų pavojingumui, nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Tokios paties nuteistojo nuostatos sudaro pagrindą abejoti, jog jis iš tiesų pakankamai kritiškai vertina savo elgesį ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis iš dalies supranta poreikį laikytis įstatymų, puoselėti bendras vertybes, kurios yra visų pripažintos, tačiau jam pačiam ne visada pavyksta tai padaryti.

Asmens bylos duomenys liudija, kad E. M. gyvenimo būdas yra ypatingai susietas su alkoholio vartojimu, kas ypač aktualu padarytų nusikalstamų veikų kontekste, kadangi paskutinius du kartus jis teistas už tai, kad padarė nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis yra teigęs, kad ir ankstesnes nusikalstamas veikas (vagystes) darė būdamas neblaivus. Šios bausmės atlikimo metu yra fiksuotas alkoholio vartojimo atvejis (faktas fiksuotas darbo vietoje bei darbo metu), kas rodo, visiškai neatsakingą asmens elgesį ir patvirtina kylančius sunkumus dėl alkoholio vartojimo. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad E. M. nėra pakankamai bei adekvačiai kritiškas savo alkoholio vartojimo įpročiams, linkęs juos minimizuoti ir nepripažįsta turintis problemų šioje srityje, nemato pagrindo imtis intensyvesnių priemonių kontroliuoti šiuos įpročius, maža to, reiškia pakankamai kritiškas nuostatas savitarpio pagalbos grupių „Anonimai Alkoholikai“ veiklai bei terapiniam poveikiui. Atitinkamai jis stokoja asmeninės atsakomybės priėmimo probleminio alkoholio vartojimo problemų sprendime. Bausmės atlikimo metu jis du kartus dalyvavo ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, tačiau nėra pareiškęs noro/motyvacijos dalyvauti ilgalaikėje reabilitacijos programoje, kurią baigus, galimai įgytų daugiau žinių bei įgūdžių kaip ateityje valdyti alkoholio vartojimo įpročius. Pažymėtina, kad alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių E. M. nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių veiksnių. Tuo tarpu aukščiau išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį būnant laisvėje, jo motyvacijos gali nepakakti tam, kad iš esmės būtų pakeisti jo alkoholio vartojimo įpročiai.

Pagal OASys vertinimo metodiką E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 98 taškai, šiuo atveju netgi artima aukštai rizikai (aukšta rizika prasideda nuo 100 taškų). Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš 98 taškų daugiau nei pusė – 53 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog deda išties maksimalias pastangas savo elgesiu įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. E. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, vieną kartą baustas, nuobauda šiuo metu negalioja. Bausmės atlikimo pradžioje buvo stebimos tam tikros teigiamos nuteistojo iniciatyvos, nukreiptos į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, jis dalyvavo pataisos ir psichoedukacinėse programose, buvo išleistas trims paroms į namus, išvykos metu elgėsi nepriekaištingai, jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Vis tik vėliau bausmės atlikimo metu buvo stebimas nuteistojo elgesio regresas. Fiksuojamas jo nusikalstamo elgesio rizikos balų didėjimas: 2018 m. lapkričio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje ji buvo įvertinta 49 balais, 2019 m. balandžio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje ji įvertinta jau 63 balais, tada per pusmetį labai nežymiai sumažėjo iki 60 balų, o 2020 m. kovo 16 d. vėl padidėjo daugiau nei trečdaliu iki 98 balų, šiuo metu rizikos balai išlieka nepakitę. Bausmės atlikimo metu E. M. patyrė sunkumų valdant alkoholio vartojimo įpročius, teismui svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo patvirtinimo, Komisijai išreiškus pasitikėjimą nuteistuoju jis šiurkščiai pažeidė bausmės atlikimo režimą (jam nustatytas 0,72 promilių girtumas), prarado teisę dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar palydos, ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (2020 m. gegužės 6 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą nuobauda panaikinta prieš terminą), tačiau nestabili nuteistojo elgesio dinamika, aktualių kriminogeninių pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnių valdymo sunkumai, suponuoja prielaidą, kad E. M. vis dar turi sunkumų orientuotis į savęs realizavimą, kas gali apsunkinti jo reintegraciją į visuomenę. Nuteistojo bausmės režimo reikalavimo pažeidimas parodė, kad jis nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų ir pakankamai neseniai, t. y. 2020 m. gegužės 6 d. buvo skatintas rodo tam tikras jo pastangas keisti savo elgesį ir neabejotinai vertintina teigiamai, tačiau šiuo atveju negalima kalbėti apie ilgalaikius ir nuoseklius nuteistojo elgesio pokyčius. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog išėjęs į laisvę E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, negalima teigti ir kad nuteistojo nuostatos, mąstymas bei elgesys iš esmės yra pakitę. Pagrindiniais dinaminiais nusikalstamo elgesio veiksniais vis dar išlieka nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą bei visuomenę, probleminiai alkoholio vartojimo įpročiai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stokoja saviveksmingumo ir atsparumo aplinkos įtakai, jis gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, stokoja gebėjimų atpažinti problemas, negeba įsivertinti elgesio pasekmių, esant tam tikroms problemoms stokoja įgūdžių jas spręsti. E. M. mąstymas stokoja lankstumo, jis sunkiai keičia požiūrį, todėl linkęs kartoti tas pačias klaidas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką paminėtina ir tai, kad nuteistasis neįvykdė Komisijos rekomendacijų, susijusių su dalyvavimu reabilitacijos programose. Tesimas sutinka su nuteistojo teiginiais, jog šalyje paskelbus karantiną dalyvavimas tokiose programose tapo iš esmės apsunkintas ne dėl paties nuteistojo kaltės. Kita vertus, paskutinį kartą nuteistasis programoje dalyvavo 2019 m. kovo 6 d., t. y. gerokai anksčiau, nei šalyje buvo įvestas karantinas ir iki pat karantino įvedimo jokios iniciatyvos dalyvauti tokiose programose neišreiškė, nors analogiškos rekomendacijos Komisijos jam buvo teiktos dar po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo teiginiai, jog Komisijai šiuo metu nutarus netaikyti lygtinio paleidimo pateiktos analogiškas rekomendacijos yra tik deklaratyvios, kadangi jokių grupių atsižvelgiant į tebegaliojantį karantiną neplanuojama rengti yra niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nors šalyje iki šiol dar galioja įvestas karantinas, tačiau jo sąlygos yra sušvelnintos ir nors apsunkina, bet iš esmės neapriboja galimybių dalyvauti užsiėmimiuose (tokie užsiėmimai galėtų būti ir individualaus pobūdžio, nebūtinai grupiniai).

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 3 d. atleistas iš pareigų savo noru. Nuo 2019 m. gegužės 20 d. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigoms, atėmus teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2019 m. lapkričio mėnesio nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini). Byloje yra UAB „D“ raštas, patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teismo neabejotinai vertinamos teigiamai. Kita vertus, nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, profesijos nėra įgijęs, Sodra duomenimis jo oficiali darbinė patirtis yra pakankamai maža, siekia vos kelis mėnesius. Oficialios darbo patirties stoka sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su finansiniais sunkumais ir kad jo darbinė motyvacija bus pakankama. Šiame kontekste paminėtina, kad E. M. skolingas pagal patvarkymus 33 300,29 EUR (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 406,87 EUR.). Įsiskolinimų suma yra pakankamai didelė, atsižvelgiant į dabartinį iš jo atlyginimo pataisos įstaigoje išskaičiuojamą skolos dengimo dydį. Taigi gyvendamas su savo šeima nuomojamame būste, augindamas du mažamečius vaikus ateityje jis galimai patirtų finansinių sunkumų, kurie, įvertinus nuteistojo gebėjimus valdyti pajamas bei išlaidas, taip pat jo ankstesnius teistumus (teistas ir už vagystes), galėtų išprovokuoti pakartotinį jo nusikalstamą elgesį.

E. M. nėra socialiai atsiskyręs, jis ryšius palaiko su šeimos nariais (sugyventine, mažamete dukterimi), diskriminacinių nuostatų neišreiškia, stengiasi laikytis elgesio taisyklių, turi darbinių įgūdžių, pataisos įstaigoje dirba, turi išsikėlęs ilgalaikius, realistiškus ir įgyvendinamus ateities tikslus, susijusius su darbu (planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), yra gautas darbovietės raštas, kad lygtinio paleidimo atveju jis būtų priimtas dirbti) ir šeima, taip pat mokėti įsiskolinimus, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą (gyventų kartu su sutuoktine nuomojamame bute), dalyvavo pozityvaus užimtumo programose. Minėtas aplinkybes teismas vertina kaip itin svarbias nuteistajam siekiant pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos charakterio savybės, ankstesnis dalyvavimas užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 59-78 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu taip pat nėra pakitę, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 59-78, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.