- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-551-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05021-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Vidas Stankevičius, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- S. L., E. L., V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „KTVG“
- Kategorijos
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovų S. L., E. L., V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimo Nr.1-465 „ Dėl tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr.1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „KTVG“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8) išreikštą sprendimą išskirti S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato eksportavimui 285 kv. m. ploto sklypo (duomenys neskelbtini) dalį; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išskirti S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui reikalingą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) dalį laikantis teisės aktų reikalavimų ir Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtinto teritorijos plano sprendinių; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad S. L. nuosavybės teise priklauso patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 137, 32 kv. m. Patalpa yra pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 225 kv. m. Pastatas yra valstybei priklausančiame ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patikėjimo teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate taip pat yra V. S. nuosavybės teise priklausanti patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama pradėti patalpa užstatytos valstybinės žemės nuomos procedūras, išskirti patalpai tenkančią konkrečią žemės sklypo dalį ir galiausiai sudaryti tokios sklypo dalies nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 1998 m. liepos 17 d. raštu „Dėl žemės sklypo ribų nustatymo“ į UAB „Kavla“ prašymą atsakė, kad yra ruošiamas detalus Kalvarijų turgavietės teritorijos išplanavimo projektas, todėl atskirų žemės sklypo ribų nėra galimybės nustatyti.
Ieškovų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai nusprendus išnuomoti Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso laimėtojui 2012 m. sausio 6 d. žemės sklypo plane atvaizduotą 28933 kv. m. plotą, nuomos sutartis su konkurso laimėtoju UAB „KTVG“ pasirašyta 2012 m. kovo 7 d. Išnuomojus tokio dydžio žemės sklypo dalį, fiziškai bus neįmanoma išnuomoti pastatui skirtą 285 kv. m. žemės sklypo dalį. Raštas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė ieškovei ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui išskirti 285 kv. m. ploto žemės sklypo dalį atvaizduotą 2012 m. sausio 6 d. plane, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 8 ir 33 punktą bei prieštarauja Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtinto teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliajam planui. Nustatytas pastatui tenkantis išnuomotinos žemės sklypo dalies dydis, pirma, yra nepakankamas pastatui faktiškai eksploatuoti/ tinkamai naudoti pagal paskirtį, antra neatitinka detaliuoju planu nustatytų užstatymo rodiklių.
Atsiliepimas
Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta taisyklių, koks plotas konkrečiu atveju turi būti išnuomojamas. Nustatyta žemės sklypo dalis pakankama pastato naudojimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nustatyta sklypo dalis nebus pakankama pastato eksploatavimui. Nustatyta žemės sklypo dalis, tenkanti pastatui, nepažeidžia Detaliojo plano sprendinių. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V buvo patvirtintas teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir turgaus gatvių detalusis planas. Nagrinėjamu atveju patvirtintu detaliuoju planu nustatyti privalomieji reglamentai tam tikrai teritorijai, todėl klaidinga teigi, kad išskyrus žemės sklypo dalį, tenkančią ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybės teise turimo pastato eksploatavimui, privalomieji reglamentai taikomi išskirtai sklypo daliai. Žemės sklypo dalis nustatoma pagal faktinę esamą situaciją. Nepagrįsti ieškovės teiginiai ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo. Ieškovė neįrodė, kad jos nuosavybės teise priklausančiai patalpai turi būti paskirta didesnė žemės sklypo dalis, nei nustatyta raštu. Antra, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja skundžiamo akto – Tarybos sprendimo panaikinimo pagrindai. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d.. sprendimu Nr. 1-23 patvirtintais Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatais, buvo nustatytas konkurso laimėtojas UAB „KTVG“. Konkurso rezultatai yra galiojantys, taigi ir su konkurso laimėtoju sudarytos sutartys yra teisėtos ir galiojančios. Tuo tarpu, Tarybos sprendimu nustačius, kad konkurso laimėtojui išnuomojamas ne visas žemės sklypas, o 28933 kv. m. žemės sklypo dalis, buvo užtikrinta galimybė su ieškove ir trečiaisiais asmenimis sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartis.
Trečiasis asmuo UAB „KTVG“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dydis nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose. Savarankiškai funkcionuojantiems statiniams suformuotas vienas žemės sklypas, žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą. Šiuo atveju vadovaujantis 2012 m. sausio 6 d. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtu žemės sklypo planu, kuriuo išskirtas 285 kv. m. ploto žemės sklypas ir būtent tas dydis nurodomas ieškovės ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. rašte Nr. A51-10262 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“. Nurodo, kad išskiriant sklypo dalis siekiama, kad šios dalys būtų taisyklingos formos, vientisos, kad būtu galima naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį. Išskiriant sklypo dalį turi būti užtikrinamas patekimas į sklypą. Nurodo, kad išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Trečiojo asmens manymu, ieškovės ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės atstovų sprendimai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštas Nr. A51-10262 (2.14.2.12-MP8) bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 1-465 atitinka visus žemės įstatymo ir taisyklių nustatytuosius išnuomotino valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymo kriterijus bei reikalavimus. Pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „KTVG“ yra sąžiningas jam 2012 m. kovo 7 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 29-35(1.2.16-AD4), sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „KTVG“, išnuomotos ginčo objektu tapusios 28 933 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkas. Minėtoji Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta vykdant bei vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23- 7 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-23 patvirtintų Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų 3.2 punktu bei 2011 m. lapkričio 4 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „KTVG“, kaip konkurso laimėtojos, sudarytos Kalvarijų turgavietės nuomos sutarties 1.2, 2.1.2 punktais. Ieškovės nesutikimas su UAB „KTVG“ išnuomota valstybinės žemės dalimi, nesudaro pagrindo ginčyti visą 2012 m. kovo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 29-3511.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ sudarytas žemės sklypo 2012 m. sausio 6 d. plane nurodyta, kad ieškovams priklausančiam pastatui eksploatuoti bendrai išskirtas žemės sklypo plotas sudaro 285 kv. m. (I t., b. l. 39). Minėtas planas yra galiojantis, jame esantys duomenys nėra nuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad šie duomenys nėra teisingi.
Teismas nurodė, kad galiojusios Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakcijos 8 punkte nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.
Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jų turimam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, eksploatuoti ginčijamais Vilniaus miesto savivaldybės priimtais raštu ir sprendimu, paskirtas žemės sklypo plotas, kuris sudaro 285 kv. m., yra nepakankamas ir netinkamas. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog pastato bendrasavininkiai turi teisę pristatyti prie esamo vieno aukšto pastato dar pusantro aukšto pastato, nėra pagrindas spęsti, kad ieškovų pastatui eksploatuoti paskirtas 285 kv. m. žemės sklypo plotas yra per mažas, nes šiuo metu ieškovams priklausantis statinys yra vieno aukšto.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ sudarytas žemės sklypo 2012 m. sausio 6 d. plane nurodyta, kad ieškovams priklausančiam pastatui eksploatuoti bendrai išskirtas žemės sklypo plotas sudaro 285 kv. m. (I t., b. l. 39). Minėtas planas yra galiojantis, jame esantys duomenys nėra nuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad šie duomenys nėra teisingi.
Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8) išreikštą sprendimą išskirti S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato eksportavimui 285 kv. m. ploto sklypo (duomenys neskelbtini) dalį bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo. Netenkinus ieškinio reikalavimų netenkino ir reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išskirti S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui reikalingą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį laikantis teisės aktų reikalavimų ir Vilniaus miesto valdybos 200 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtinto teritorijos plano sprendinių, o ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų S. L., E. L. ir V. S. ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Ieškovai pateikė į bylą patikimus ir pakankamus įrodymus, išsamiais teisiniais argumentais pagrindė, kad 2012 m. vasario 21 d. sprendimas jų atžvilgiu buvo priimtas ir jį „lydintis“ planas buvo sudarytas pažeidus Taisyklių 8 ir 33 punktų reikalavimus. Ieškovai motyvuotai - remdamiesi, visų pirma, eksperto išvadomis - įrodė, jog pastatui eksploatuoti išskirta 285 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis yra nepakankama jo tinkamam naudojimui pagal tiesioginę prekybos paskirtį), dėl ko tiek 2012 m. vasario 21 d. sprendimas, tiek su juo neatsiejamai susijęs 2012 m. kovo 7 d. sprendimas privalėjo būti pripažinti nepagrįstais, neteisėtais ir panaikinti.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas privalėjo nuodugniai įsigilinti, įvertinti („pasverti“) ir sprendime motyvuotai pasisakyti dėl to, ar 285 kv. m. ploto žemės sklypo dalis po pastatu ir aplink jį iš tikrųjų yra pakankama pastato tinkamam naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę prekybos paskirtį ir, jeigu yra pakankama, tai kokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais remiantis darytina tokia išvada. Tačiau teismas visiškai nesigilino ir juo labiau nesiėmė vertinti pastatui eksploatuoti išskirtos žemės sklypo dalies dydžio, o sprendime tik formaliai ir lakoniškai pasisakė, neva ieškovai neįrodė, kad 285 kv. m. plotas yra nepakankamas. Pažymi, kad pastatą eksploatuoti yra nepakankama jo tinkamam naudojimui pagal tiesioginę prekybos paskirtį, kadangi pastate yra vykdoma būtent prekybos veikla - konkrečiai S. L. ir E. L. priklausančioje patalpoje yra įsikūrusi parduotuvė, į ją yra reguliariai tiekiamos prekės, tame tarpe stambiagabaritės. Pastato eksploatavimui išskirtos žemės sklypo dalies laisvam (neužstatytam) plotui sudarant tik siaurą 1 m pločio žemės juostą aplink jį, ieškovai netenka galimybės tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti pastatą.
4. Ekspertas S. M. 2013 m. liepos 8 d. teismo ekspertizės akte Nr. 13-31, atsakydamas į pirmąjį tyrimui pateiktą klausimą, padarė kategorišką išvadą, jog sprendimu ir jo priedu esančiu planu 285 kv. m ploto žemės sklypo dalis pastatui eksploatuoti buvo išskirta pažeidžiant taisykles. 2015 m. vasario 6 d. papildomos teismo ekspertizės akte Nr. 13-31P, atsakydamas į pirmąjį tyrimui pateiktą klausimą, ekspertas S. M. pateikė papildomą išvadą, jog pastatui eksploatuoti pagal paskirtį turi būti išskirta iš viso 394 kv. m (219 kv. m + 175 kv. m) ploto žemės sklypo dalis vien tik po pastatu ir aplink jį. Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė, neįvertino ir sprendime nieko nepasisakė dėl tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės kaip bendro naudojimo ploto automobilių stovėjimui išskyrimas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė tą aplinkybę, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta pastato tiesioginė paskirtis yra prekybos. Remiantis statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 1 priedo 3 punktu, prekybos paskirties pastatai yra visuomeninės paskirties statiniai. Pagal to paties statybos techninio reglamento 14 punktą, visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, o automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas šių materialiosios teisės normų ginčo santykiui apskritai netaikė.
6. Aplinkybę, jog patalpai eksploatuoti pagal jos paskirtį yra reikalinga ir turi tekti atitinkama bendro naudojimo ploto dalis, patvirtina ir byloje esantys pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštai, pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 12 d. raštas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“, kuriame pažymima, jog žemės sklype yra išskirta 2700 kv. m. ploto bendrojo naudojimo dalis, o apskaičiavus proporcingai patalpos plotui bendrojo naudojimo dalyje S. L. tenka 50 kv. m. Visgi Vilniaus miesto apylinkės teismas šių rašytinių įrodymų, kaip ir daugelio kitų, neištyrė ir neįvertino.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, turėdama pareigą užtikrinti patekimą (privažiavimą) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį, plane nurodytos tam skirtos žemės sklypo dalies visgi nenustatė kaip bendro naudojimo ploto ir šiame plote neišskyrė proporcingai pastatui išskirtos žemės sklypo dalies plotui tenkančios dalies. Vietoj to plane buvo nubraižytas kelio servitutas, tačiau taisyklėse nenumatyta, kad tokiu atveju yra galima alternatyva, t. y. arba kelio servitutas, arba bendro naudojimo plotas.
8. Nesant nustatyto ir sprendime nurodyto pagrindo abejoti eksperto kompetencija ir (ar) jo pateiktomis išvadomis, jas vertinti kritiškai, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis eksperto išvadomis kaip patikimu įrodymu ir padaryti išvadą, jog 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ir jo priedu esančiu planu pastatui eksploatuoti išskirta (nustatyta) 285 kv. m ploto sklypo dalis yra nepakankama (per maža) tinkamam pastato naudojimui pagal tiesioginę prekybos paskirtį.
9. Ieškovų naudojama žemės sklypo dalis, susiformavusi per pakankamai ilgą faktinio naudojimosi valstybine žeme laikotarpį, kaip vienas iš teismų praktikoje pripažįstamų objektyvių kriterijų leido Vilniaus miesto apylinkės teismui nustatyti pastatui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies dydį (plotą) arba bent jau patikrinti, ar tam yra pakankama 2012 m. vasario 21 d. sprendimu ir jo priedu esančiu planu išskirta 285 kv. m ploto sklypo dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas E. L. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo:
1. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovei suteiktos kompetencijos ribose jos 2012-02-21 priimtas administracinis aktas dėl 285 kv. m. ploto žemės sklypo išskyrimo bendraieškiams nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti yra teisingas, nors nenurodė nei vieno įrodymo, kuriuo teismas vadovavosi, darydamas tokią išvadą.
2. Ne ieškovai, o atsakovė turėjo nurodyti kokiais kriterijais vadovaujantis buvo apskaičiuotas būtent 285 kv. m. plotas, privalėjo nurodyti ir įrodyti, kad tiek ieškovų parduotuvei, tiek trečiojo asmens UAB „KTVG“ nuomos sutarties pagrindu valdomiems statiniams eksploatuoti, žemės sklypas buvo formuojamas taikant analogiškus kriterijus, kadangi byloje nustatyta, kad visi pastatai, esantys bendrame valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra tos pačios (prekybos) paskirties. Taigi, visiškai nepagrįstai administracinių aktų pagrįstumo ar nepagrįstumo aplinkybių įrodinėjimo našta buvo perkelta ne asmeniui, kuris priėmė ginčijama administracinį aktą, o ieškovams.
3. Atsakovai nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti kokiais gi kriterijais vadovavosi atsakovai, formuojant išnuomotą trečiajam asmeniui UAB „KTVG“ valstybinės žemės sklypo dalį, kuri, kaip nustatyta byloje, suformuota tos pačios paskirties pastatams (prekybos paskirties ) eksploatuoti, o teismas šios aplinkybės nevertino.
4. Nagrinėjant ginčą dėl administracinių aktų teisėtumo, teismas netyrė įrodymų, susijusių su valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimu, todėl privalėjo bent atsižvelgti į teisės aktus, kurie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą ir įvertinti ar S. L. galėjo atsirasti prievolė sumokėti šį mokestį.
5. Teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su administracinio akto, kuriuo pagrindu buvo išnuomota žemės sklypo dalis UAB „KTVG“. Šios aplinkybės yra reikšmingos tiek vertinant 285 kv. m. ploto žemės sklypo dalies suformavimo pagrįstumą, tiek vertinant ar su UAB „KTVG“ sudarytą 2012-03-07 Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta laikantis imperatyvių teįsiės normų, reglamentuojančiu valstybinės žemės nuomą reikalavimų, kurie taikytini tiek ieškovų atžvilgiu priimtam sprendimui dėl 285 kv. m. ploto valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, tiek sprendimui išnuomoti UAB „KTVG“ 8933 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalį.
6. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog ginčijamu administraciniu aktu priskirtas ieškovų parduotuvei 285 kv. m. ploto žemės sklypas yra nepakankamas prekybos paskirties pastatui eksploatuoti, nes žemės sklypas suformuotas tik aplink pastatą ir neužtikrina tinkamo patekimo prie pastato, nes nėra suformuota bendro naudojimo sklypo dalis bei automobilių stovėjimo vietos, kurios būtinos prekybos paskirties pastatams eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliantės S. L. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai reiškiamus reikalavimus grindė prielaidomis. Tuo tarpu atsakovės pateikti duomenys, t.y. patvirtintas detalusis planas, aiškiai parodo, jog žemės sklypo dalis, tenkanti ieškovams, buvo išskirta tinkamai bei pagrįstai.
2. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog jų turimam pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, eksploatuoti ginčijamais Vilniaus miesto savivaldybės priimtais raštu ir sprendimu, paskirtas žemės sklypo plotas, kuris sudaro 285 kv. m., yra nepakankamas ir netinkamas.
3. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 33 p. aiškiai nurodyta, jog išskiriant žemės sklypo dalį, reikalinga savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, turi būti siekiama, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, šiuo atveju, ieškovai turėjo įrodyti, jog priskirtoji dalis pažeidžia šį reikalavimą, t.y. kad priskirtoji dalis neužtikrina tinkamo statinio naudojimo. Šią atsakovių poziciją patvirtina ir teismų praktika: asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (LR CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011).
Šalies argumentai
4. Apeliantė nurodo, jog pastate yra įsikūrusi parduotuvė, į kurią tiekiamos prekės, kurios iš pradžių turi būti iškraunamos lauke, tačiau aplink pastatą yra paskirtas tik 1 metras; todėl apeliantės teigimu, nėra galimybės tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti pastatą, atimama galimybė tinkamai pasiruošti galimai būsimiems statybos darbams. Tačiau ieškovė nepateikė leistinų įrodymų, pagrindžiančių nurodytus teiginius, ir pakartotinai akcentuoja, jog nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei teikdama apeliacinį skundą, apeliantė jokių leistinų įrodymų nepateikė.
5. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vadovautis ekspertizės aktais, pateiktais į nagrinėjamą civilinę bylą. LR CPK 218 str. nustatyta, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.
6. Rengiant detalųjį planą, buvo nustatyti žemės sklypo dalių plotai, kuriais vadovautasi rengiant planą bei priimant ieškovų ginčijamą sprendimą dėl 285 kv. m. žemės sklypo dalies priskyrimo ieškovų pastatui. Jau skiriant ekspertizę, buvo akivaizdu, jog jos išvados negali paneigti galiojančio detaliojo plano sprendinių - ieškovai nereiškė/nereiškia reikalavimo panaikinti detaliojo plano sprendinius, taigi ekspertizės skyrimas ir atsakymų į pateiktus klausimus pateikimas, negalėjo turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.
7. Detaliojo plano brėžinyje „Sklypų lentelė“ nustatyta, kad ieškovams priklausančiam pastatui projektuojamas 194,29 kv. m. žemės sklypas (Sklypų lentelės 9 ir 10 eilutės). Taigi, detaliuoju planu buvo patvirtinta aiški žemės sklypo dalis, tenkanti ieškovams nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui. Detaliajame plane nurodytų pastatams tenkančių dalių ribos sutampa su pastatų sienomis. Šios ribos, atsižvelgus į ieškovės prašymą, buvo patikslintos.
8. Ekspertizės akte konstatuota, jog žemės sklypo dalis ieškovų patalpoms eksploatuoti buvo išskirta pažeidžiant Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, tačiau atsakovių įsitikinimu, ekspertizės akte nebuvo pagrįstas teiginys, jog ieškovams nustatant žemės sklypo dalis, nurodyti reikalavimai buvo pažeisti. Be to, konstatuotina, jog šiuo atveju nepagrįsta taikyti įstatymo analogiją ir nagrinėjamam santykiui taikyti teisės aktą, kuris šio santykio nereglamentuoja, t.y. nėra pagrindo taikyti Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ ir nustatyti, jog pastatui turi būti nustatyta 3 m. juosta.
9. STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai 3 priedo 1.4 punkte, nustatyta, kad minimalių atstumų reikalavimai netaikomi tame tarpe miestų centruose bei kitose miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas. Turgavietė patenka į šiuos kriterijus pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas). Akivaizdu, jog ekspertas, taikydamas analogiją, kuri atsakovių įsitikinimu nagrinėjamoje byloje negalima, taikė tik bendras nuostatas - neatsižvelgė į išimtis. Be jokios abejonės, eksperto išvados, paremtos netinkamu teisės aiškinimu ir taikymu negali būti patikslintos pateikiant papildomus- naujus klausimus.
10. Apeliantė nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo pareigą užtikrinti patekimą nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui eksploatuoti išskirtą žemės sklypo dalį, nenustatė plane tam skirtos žemės sklypo dalies. Pažymima, jog papildomos ekspertizės akte nurodoma, jog Vyriausybės nutarime nėra numatyta galimybė privažiavimą prie pastatų spręsti servitutu, todėl teismas turėtų spręsti klausimą dėl tokio Žemės sklypo sprendimo atitikties Vyriausybės nutarimo 8 punkto nuostatoms. Atsakovės akcentuoja, jog 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ keitėsi. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojo originali nutarimo Nr. 260 redakcija, kurioje nebuvo atskirais objektais įregistruotiems pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių išskyrimo ir bendro naudojimo ploto dalių išskyrimo taisyklių. Galiojusios Nutarimo redakcijos 37.10 p. buvo nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyti žemės servitutai. Taigi, vadovaujantis detaliojo plano tvirtinimo metu galiojančiais teisės aktais, buvo nustatyta ne bendro naudojimo teritorija, o servitutas.
11. Ieškovai, visų pirma, neįrodė jog jiems nuosavybės teise priklausančiam pastatui turi būti paskirta didesnė žemės sklypo dalis, nei nustatyta ginčijamu sprendimu. Antra, ieškovai neįrodė, jog egzistuoja skundžiamo akto - Tarybos sprendimo panaikinimo pagrindai. Ieškovai net nebandė įrodyti egzistuojant akto panaikinimo pagrindus - pateikė tik abstrakčius pasvarstymus dėl galimos tolimesnės ginčo eigos, kurie atkartojami ir apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
12. Tarybos sprendimu nustačius, kad konkurso laimėtojui išnuomojamas ne visas žemės sklypas, o 28933 kv. m. žemės sklypo dalis, buvo užtikrinta galimybė su ieškovais ir trečiaisiais asmenimis sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartis. Taigi konstatuotina, jog ne tik nėra pagrindo naikinti Tarybos sprendimo, bet jis vertintinas kaip užtikrinantis ieškovų teisių įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „KTVG“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Ieškovai ieškiniu neprašo teismo nustatyti jiems išskirtiną žemės sklypo dalį, neprašo įpareigoti atsakovus išskirti konkrečią žemės sklypo dalį. Ieškovų ieškinio reikalavimas - įpareigoti atsakovus priimti naują sprendimą, atsakovams suteikiant diskrecijos teisę šią dalį nustatyti pagal įstatymus ir teritorijos planavimo dokumentus. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu netgi neįrodinėjo ir nėra išsakę savo pozicijos kokios jiems žemės sklypo dalies reikėtų. Todėl ieškovai negali šios įrodinėjimo pareigos perkelti teismui.
2. Byloje išnagrinėta ir nustatyta, kad ieškovės prašomame panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-02-21 rašte Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8) nurodoma, jog žemės sklypo dalis ieškovams nustatyta ir išskirta pagal Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ sudarytą 2012-01-06 Žemės sklypo planą, remiantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei teritorijų planavimo dokumentais. Kaip teisingai ir pagristai savo sprendime nustatė teismas, minėtas sklypo planas yra galiojantis, jame esantys duomenys nėra nuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad šie duomenys neteisingi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Byloje nustatyta bei teismo teisingai konstatuota, kad sklypo planas parengtas nepažeidžiant Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678V patvirtinto teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių. Analogišką išvadą byloje yra pateikęs ir ekspertas S. M., 2013-07-08 Teismo ekspertizės akto Nr. 13-31 išvadose, 28 lape (pirma išvada - atsakymas į pirmą klausimą, paskutinė pastraipa) bei 2014-06-04 teismo posėdyje vykusios eksperto apklausos metu.
4. UAB „KTVG“ yra sąžininga sandorio šalis, to neginčija ir apeliantė. Sąžiningos sandorio šalies teisės turi būti ginamos, užtikrinant teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinių santykių stabilumą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, kurie yra neatskiriami teisinės valstybės principo elementai. Konkurso nuostatai ir Kalvarijų turgavietės nuomos sutartis įpareigoja UAB „KTVG“ iki 2017 metų pabaigos investuoti į Kalvarijų turgavietės rekonstrukciją virš 25 mln. litų, UAB „KTVG“ yra pradėjusi ir tęsia investicijas į Kalvarijų turgavietės infrastruktūrą ir pagrįstai tikisi tiek sandorio, tiek pajamų, gaunamų iš turgavietės administravimo, stabilumo.
5. Ieškinys nėra grindžiamas ir nekeliamas reikalavimas priskirti statiniui bendro naudojimo plotą privažiavimams bei priėjimams prie statinio užtikrinti ar automobilio stovėjimo vietoms įrengti. Privažiavimo ir automobilių stovėjimo aikštelių poreikis byloje pirmą kartą buvo nagrinėtas eksperto S. M. iniciatyva, 2013-07-08 Teismo ekspertizės akte Nr. 13-31. Ekspertas šias aplinkybes pirminėje išvadoje nagrinėjo savo iniciatyva nepriklausomai nuo to, jog tokio klausimo teismas net neuždavė, o po teismo eksperto išvadų apeliantė ieškinio reikalavimų netikslino.
6. Nei Žemės įstatyme, nei Taisyklėse nenustatyti konkretūs išnuomotinų valstybinės žemės sklypų (nepriklausančių namų valdai) dydžiai; diskrecija spręsti dydžio nustatymo klausimą palikta valstybinės žemės nuomotojui, nagrinėjamu atveju - Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagal teisės aktuose nustatytus žemės sklypo dydžio nustatymo kriterijus. Apeliantės ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštas Nr. A51-10262(2.14.2.12-MP8) bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 1-465) atitinka visus Žemės įstatymo ir Taisyklių nustatytuosius išnuomotino valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymo kriterijus bei reikalavimus.
7. Ginčo žemės sklypui yra nustatyta specialioji naudojimo paskirtis, aiškiai įvardinanti šio žemės sklypo prioritetinį ir vienintelį naudojimo būdą - turgavietei statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti. Taigi, sprendžiant kokio dydžio žemės sklypo dalis turi būti išskirta apeliantės pastatui, pirmiausia turi būti įvertinta bei prioritetas suteiktas Kalvarijų turgavietės veiklai skirtiems pastatams. Ieškovės pastatas netarnauja Kalvarijų turgavietei, jis tik yra įsiterpęs į turgavietės teritoriją.
8. Teismas teisingai sprendė, kad ieškinio reikalavimams taikytinas sutrumpintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, tačiau teismas suklydo dėl ieškinio senaties termino nutraukimo momento (t.y. ieškinio pareiškimo datos). Teismas nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2012-03-07. Ieškinys teismui pareikštas 2012-04-13, t.y. praleidusi vieno mėnesio terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovas E. L. pateikė prašymą prijungti prie bylos rašytinį įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo (civilinė byla Nr. e2-36484-807/2016) 2016-08-22 nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - Vilniaus miesto savivaldybei uždraudžiant naudoti jos turimą Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano, registro Nr. 522, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678V byloje buvusio Detaliojo plano Pagrindinį brėžinį, sklypų ribų planą M1:1000, kuris yra Detaliojo plano 5 dalis. Trečiasis asmuo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolės N. Š. 2015-07-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad ieškovė teritoriją aplink jos pastatą naudoja ne pagal paskirtį, praėjimą užstačiusi įvairiais daiktais.
Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Susipažinus su šalių pateiktais įrodymais matyti, kad trečiojo asmens pateiktas antstolio protokolas nėra susijęs su nagrinėjama byla, nes ieškovės teritorijos naudojimas pagal paskirtį ar ne neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovo pateikta Vilniaus apylinkės teismo 2016-08-22 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra įsiteisėjusi, nes apskųsta, todėl teismas ja vadovautis negali. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus dokumentus atsisako priimti.
Byloje nustatyta, jog S. L. ir E. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pastatas yra valstybei priklausančiame ir Vilniaus miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Pastate taip pat yra V. S. nuosavybės teise priklausanti patalpa- parduotuvė. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V buvo patvirtintas teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių detalusis planas (toliau ir - detalusis planas). Brėžinyje „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“, S. L. nuosavybės teise priklausančiam pastatui išskirta dalis Nr. 10, kurios plotas - 117,32 kv. m. Duomenys 2009 m. gegužės 6 d. buvo patikslinti - parengtame sklypo plane S. L. išskirta sklypo dalis Nr. 5, kurios plotas, nustatytas pagal išorinę pastato sieną, - 137 kv. m. Patalpai priskirta žemės sklypo dalis buvo padidinta iki 173 kv. m., t.y. suteiktas 1 m. aplink pastatą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8) apeliantę informavo, jog S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato eksportavimui išskirta 285 kv. m. ploto sklypo (duomenys neskelbtini) dalis (t.1, b.l. 40). 2012 m. kovo 14 d. rašte Nr. A51-15311 (2.14.2.12-MP8) (t.1, b.l. 41-42) Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2012-02-21 raštą Nr. A51-10262 (2.14.2.12 – MP), S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti išskirta 285 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) dalis. Taigi, V. S. tenka 112 kv. m., o S. L. 173 kv. m.
2012 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo (t.1, b.l. 43), kuriuo nusprendė pakeisti 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ ir įrašyti 7 punkte vietoje skaičiaus ir žodžių „30194 (trisdešimties tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt keturių)“ skaičių ir žodžius „28933 (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt trijų)“. Tokiu būdu 2012 m. kovo 7 d. žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 29-35(1.2.16-AD4) Vilniaus miesto savivaldybė išnuomojo Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso laimėtojui UAB „KTVG“ 28 933 kv. m ploto žemės sklypo dalį.
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad apeliantei ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išskirta 285 kv. m. yra nepakankama jo tinkamam naudojimui pagal tiesioginę paskirtį.
Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai gali būti be aukciono išnuomojami ar parduodami, jei jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais; valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.). Asmeniui priklausančių statinių žemės sklype buvimas yra pagrindas valstybei ir fiziniam arba juridiniam subjektui sukurti teises bei pareigas valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, tame tarpe ir teisė pastatų savininkui išsinuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o valstybei pareiga šį žemės sklypą išnuomoti.
Kaip pagrįstai pirmos instancijos teismas nurodė, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 8, 33 punktuose nustatyta tvarka išnuomojamas valstybinės žemės sklypo dydis siejamas su jo būtinumu esantiems tokio sklypo nuomininko pastatams eksploatuoti, t. y. išnuomojamas žemės sklypas tokio ploto, kurio reikia pastatui tinkamai naudoti pagal jo paskirtį. Taigi byloje ginčijant kitam žemės sklypo naudotojui suteiktos nuomotis valstybinės žemės sklypo dalies dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra būtinas ir pakankamas ieškovės pastatui eksploatuoti, nes tik nustačius sklypo dydžio reikalingumą galima įvertinti, ar kitam žemės sklypo dalies naudotojui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti tinkamo ploto valstybinės žemės sklypas (CPK 178 straipsnis).
Taisyklių 33 punkte numatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Apeliantė pirmos instancijos teisme įrodinėjo, jog statiniui eksploatuoti turėjo būti išskirtas 375 kv. m. žemės sklypo plotas, o byloje atlikus ekspertizę, remdamasi statybos eksperto ekspertizės išvadomis nurodo, kad pastatui eksploatuoti iš viso turėjo būti išskirta mažiausiai 522 kv. m. ploto žemės sklypo dalis (t. y. 394 kv. m sklypo ploto dalis aplink Pastatą ir po juo + 96 kv. m bendro naudojimo ploto dalis, skirta keturioms automobilių stovėjimo vietoms). Įrodinėdama, kodėl reikalinga didesnė nei šiuo metu išskirta pastato eksploatacijai žemės sklypo dalis nurodė, kad pastate vykdoma prekyba, į kurią reguliariai tiekiamos prekės, taip pat pastato išorinių konstrukcijų ir (ar) elementų remontui arba pastato rekonstrukcijai didesnis nei atstumas aplink pastatą nei dabar paskirtas. Tačiau šių argumentų jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 179 str.). Byloje nesant įrodymų dėl didesnio nei 285 kv. m. žemės sklypo ploto reikalingumo, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo įvertinti ar 285 kv. m. ploto žemės sklypo dalis po pastatu ir aplink jį yra pakankama pastato tinkamam naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę prekybos paskirtį ir, jeigu yra pakankama, tai kokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais remiantis darytina tokia išvada.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės argumentais, kad didesnio žemės sklypo pastato eksploatavimo reikalingumą patvirtina ekspertizės išvada. Susipažinus su 2013-07-08 teismo ekspertizės aktu Nr. 13-31, matyti, kad statybos ekspertas padarydamas išvadas dėl statinio eksploatacijai reikalingo žemės sklypo rėmėsi STR 2.02.02:2004 „Visuomenės paskirties statiniai“ 14 punktu bei STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 10 lentelės 3.1 punkto nuostatomis, kuriose reglamentuojama visuomenės paskirties statinių sklypuose įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių skaičius.
Pagal STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai 1 punkte nustatyta, kad šis statybos techninis reglamentas taikomas rengiant, visuomeninės paskirties pastatų ir inžinerinių statinių, kitos paskirties pastatuose įrenginių visuomeninės paskirties patalpų projektus, taip pat rekonstruojant ir remontuojant šiuos ar kitokius pastatus, įrengiant juose visuomeninės paskirties patalpas. Pagal STR 2.06.01:1999 1.1 p. šis reglamentas taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (M1: 2000 arba stambesnio mastelio). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės išnuomoto žemės sklypo pakankamumo apeliantės pastatui tinkamai eksploatuoti, todėl STR taisyklės nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje atlikta ekspertizės išvada taip pat nepagrindžia, kad apeliantei priklausančiam pastatui eksploatuoti reikalingas didesnis nei 285 kv. m. išnuomotas žemės sklypas.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. birželio 8 d. nutartis S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009; kt.).
Nesutikdama su apeliantei ir V. S. priklausančio pastato eksploatavimui 285 kv. m. ploto sklypo išskyrimu nuomai, apeliantė ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos“ Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8), kuriuo apeliantė informuojama, kad jai ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui išskirtas 285 kv. m. ploto sklypo (duomenys neskelbtini) dalis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo. Taip pat suformulavo reikalavimą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išskirti S. L. ir V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį, laikantis teisės aktų reikalavimų ir Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 678V patvirtinto teritorijos plano sprendinių.
Apeliantė nurodo, kad ieškovai pateikė į bylą patikimus ir pakankamus įrodymus, išsamiais teisiniais argumentais pagrindė, kad 2012 m. vasario 21 d. sprendimas jų atžvilgiu buvo priimtas ir jį „lydintis“ planas buvo sudarytas pažeidus Taisyklių 8 ir 33 punktų reikalavimus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal patvirtintą 2000-03-23 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 678V teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių detaliojo plano brėžinyje „Pagrindinis brėžinys. Sklypų ribų planas“, S. L. nuosavybės teise priklausančiam pastatui išskirta dalis Nr. 10, kurios plotas - 117,32 kv. m. 2012 m. vasario 21 d. rašte Nr. A51-10262 (2.14.2.12-MP8) Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog S. L. ir V. S. žemės sklypo dalis buvo padidinta iki 285 kv. m. Tokio dydžio plotas yra nurodytas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos parengtame 2012-01-06 SĮ „Vilniaus planas“ žemės sklypo tiksliųjų matavimų plane (t.1, b. l. 39). Byloje nėra jokių duomenų, kad šis planas būtų parengtas pažeidžiant Vilniaus miesto valdybos 2000-03-23 sprendimu Nr. 678V patvirtinto teritorijos tarp Kalvarijų, Manto, Rinktinės ir Turgaus gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad detaliojo plano sprendiniai, susiję su (duomenys neskelbtini) pastatui išskirtos žemės eksploatavimu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintas 2012-01-06 SĮ „Vilniaus planas“ būtų panaikinti. Todėl šių planų sprendiniai yra privalomi. Šio ginčo apimtyje negali būti vertinamas galiojančio detaliojo plano ar 2012-01-06 SĮ „Vilniaus planas“ teisėtumas, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. vasario 21 d. raštas, kurį apeliantė vadina sprendimu jos teisių ir interesų nepažeidžia, kadangi šis raštas yra informacinio pobūdžio, kuriuo apeliantė informuojama apie jai išskirtą žemės sklypą, skirtą jos turimam pastatui eksploatuoti. Net ir panaikinus aptariamą raštą detaliojo plano sprendiniai liks galioti. Todėl pagrįstai ieškinio reikalavimas panaikinti minimą raštą buvo atmestas.
Apeliantė taip pat ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“, kuriuo buvo pakeistas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ 7 punktas vietoj skaičiaus ir žodžių „30194 (trisdešimties tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt keturių)“ pakeisti skaičiai ir žodžiai „28933 (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt trijų)“.
2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 1-23 patvirtintais Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatais, buvo nustatytas konkurso laimėtojas UAB „KTVG“. Konkurso rezultatai yra galiojantys, taigi ir su konkurso laimėtoju sudarytos sutartys yra teisėtos bei galiojančios. Kaip matyti, ginčijamu 2012 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-465 „Dėl tarybos 2011-05-18 sprendimo Nr. 1-23 „Dėl Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nuostatų tvirtinimo“ buvo sumažintas trečiajam asmeniui išnuomoto žemės sklypo plotas. Iš apeliantės nurodomų argumentų matyti, kad ji siekia panaikinti šį sprendimą tik dėl to, kad būtų jai išnuomota didesnė žemės sklypo ploto dalis. Kitų aplinkybių, kodėl nepagrįstai buvo išnuomota trečiajam asmeniui 28933 kv. m. ploto žemės sklypo dalis nepateikė. Netenkinus reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. vasario 21 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos“ Nr. A-51-10262 (2.14.2.12-MP8), negalėjo būti tenkinamas reikalavimas panaikinti aptariamą sprendimą.
Trečiasis asmuo UAB „KTVG“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas teisingai sprendė, kad ieškinio reikalavimams taikytinas sutrumpintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, tačiau teismas suklydo dėl ieškinio senaties termino nutraukimo momento (t.y. ieškinio pareiškimo datos). Nurodo, kad ieškinys teismui buvo pareikštas praleidus vieno mėnesio terminą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „KTVG“ apeliacinio skundo nėra pareiškęs, o ieškinio senaties terminas nėra šios apeliacijos dalykas, todėl argumentai, susiję su ieškinio senaties terminu byloje nenagrinėtini.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, laikėsi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino ir aiškino bylos aplinkybes, todėl apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.