Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1028-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
2A-1028-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
UAB „Vartų sistemos“
Ieškovas
UAB „Eugvilsta“
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1028-275/09

Teisėjas Andrius Ignotas Procesinio sprendimo kategorija 45.; 52.3.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 2 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienė ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant J.Markovičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vartų sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Eugvilsta“ ieškinį atsakovui UAB „Vartų sistemos“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Eugvilsta“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Vartų sistemos“ 5 623,20 Lt skolą, 192,64 Lt palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo vykdomos derybos dėl rangos sutarties sudarymo, tačiau rangos sutarties priedas, numatantis kokius vartus reikia pagaminti ir įrengti nebuvo pasirašytas. Ieškovas su atsakovu sudarė žodinę vartų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakovui perduoti prekes, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti bei sumokėti sutartą kainą. Atsakovas už prekes pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą EGVA Nr. 1227 sumokėjo 10 000 Lt ir liko skolingas 5 623,20 Lt. Atsakovas į pretenziją sumokėti likusį įsiskolinimą nereagavo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-05-07 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovui UAB „Eugvilsta“ iš atsakovo UAB „Vartų sistemos“ 5 623,20 Lt skolą už parduotą prekę, 798,06 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-01-13) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1 372,64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad šalys pasirašydamos statybos subrangos sutartį be numatyto priedo Nr. 1 detalizuojančio sutarties dalyką, pradėjo derybas dėl statybos subrangos sutarties, tačiau jų neužbaigė. Teismas ketinta sudaryti statybos subrangos sutartį laikė nesudaryta tinkamai. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartį šalys gali sudaryti sutarus dėl esminių sutarties sąlygų žodžiu. Rašytinė forma šiai sutarties rūšiai nėra privaloma. Šiuo atveju atsakovo atstovo D. G. pasirašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 1227, kurioje nurodyta prekė - priešgaisriniai vartai Sanco MCR EI 60, tačiau nenurodyti vartų montavimo darbai, leido teismui padaryti išvadą, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę žodinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl priešgaisrinių vartų pirkimo-pardavimo, kurią šalys ir vykdė. PVM sąskaitą-faktūrą šiuo atveju teismas vertino kaip sutartinius santykius patvirtinantį dokumentą. Aplinkybę, kad šalys tarpusavyje derėjosi dėl sutarties objekto žodžiu patvirtina byloje parodymus teikęs UAB „Eugvilsta“ projektų vadovas V. B. Be PVM sąskaitos-faktūros, faktą, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai patvirtina ir tai, kad vartus atsakovo darbuotojai montavosi patys, o liudytojas patvirtino, kad ieškovo montuotojai važiavo tik konsultuoti. Jokių įsipareigojimų dėl vartų montavimo nebuvo prisiimta, kas turėtų būti atlikta jei subrangos sutartis tarp šalių būtų vykdoma. Atsakovo pasirašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje mokėtina suma nurodyta tik už konkrečią prekę. Suma už prekės pristatymą ir sumontavimą nenurodyta. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo sutartis bei iš jos kylančios teisės ir pareigos. Vadovaujantis CK 6.38 str., 6.59 str., prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus, pirkėjas privalo sumokėti už parduotas prekes (CK 6.305 str. 1 d.). CK 6.314 str. 2 d. numato, jog pirkėjas privalo sumokėti kainą, kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą, jei pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Kadangi atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai - praleido atsiskaitymo už suteiktą prekę terminą bei nesumokėjo visos sumos, iš jo teismas priteisė 5 623,20 Lt skolą už parduotą prekę. Teismas nurodė, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. CK 6.261 str. numato, jog skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.249 str. 1 d. piniginės žalos išraiška yra nuostoliai, o žala yra ne tik tiesioginiai nuostoliai, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas laikė, kad skolininkas nemokėdamas kreditoriui skolos, pinigus naudojo savo tikslams, o atsakovas tuo tarpu patyrė nuostolius palūkanų forma, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 798,06 Lt palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas UAB „Vartų sistemos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat pagal CPK taisykles perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas. Nurodo, kad sutarties 1.1. šalys numatė: „Rangovas parduoda sutarties priede Nr. 1 aptartus priešgaisrinius vartus, pristato į objektą ir sumontuoja, o užsakovas sutartyje numatytomis sąlygomis už tai sumoka“. Taigi šiuo atveju sutarties dalykas yra kompleksinis - ieškovas įsipareigojo vartus pristatyti ir sumontuoti. Sutarties priede Nr. 1, tik konkretizuojama, kokie priešgaisriniai vartai turėtų būti pristatyti, o montavimo sąlygos, terminai, atsiskaitymo tvarka toliau detalizuojami sutartyje, kuri yra patvirtinta abiejų šalių parašais ir antspaudais. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šalys nesusitarė dėl to, kokie priešgaisriniai vartai turėtų būti sumontuoti. Tai, kad šalims buvo aišku, kokie vartai turi būti sumontuoti patvirtina ir 2007-09-10 PVM sąskaita-faktūra EGVA Nr. 1227, kurioje yra detalizuojama vartų pobūdis, išmatavimai ir kiekis. Nė viena šalis nepareiškė prieštaravimų dėl pristatytų vartų, kas patvirtina susitarimą buvus. Netgi jeigu teismas nuspręstų, kad šalims nepasirašius priedo Nr. 1, negalima identifikuoti priešgaisrinių vartų, sutarties dalykas toje apimtyje, kur ieškovas įsipareigojo pristatytus vartus sumontuoti, o apeliantas už tai sumokėti, yra aiškūs ir šalių patvirtinti. Darytina neabejotina išvada, kad ieškovas ir apeliantas sudarė sutartį, kurios pagrindu šalys įgijo teises ir pareigas bei ši sutartis yra galiojanti, todėl ieškovo ir apelianto veiksmai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į sutartį. Kadangi ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir faktiškai neatliko sutartyje numatytos prievolės, t.y. montavimo darbų, Apeliantas neturi prievolės sumokėti ieškovui likusios sumos. Ši išvada, darytina vadovaujantis sutarties 6.2. punktu, kuriame nustatyta, jog likusi sutarties kaina sumokama per 20 d. nuo darbų perdavimo aktų pasirašymo, bet ne vėliau nei per 30 d. po faktinio darbų atlikimo. Taigi ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti už atliktus darbus, o apeliantas neturi pareigos mokėti ieškovo reikalaujamos sumos. Netgi jeigu teismas pripažintų apelianto pareigą sumokėti ieškovui reikalaujamą sumą, ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas yra neteisėtas. CK 6.37 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos kaip ir netesybos (delspinigiai, bauda) gali būti nustatytos sutartyje kaip sutartinės atsakomybės forma. Tokiu atveju tiek delspinigiai, tiek palūkanos atlieka kompensacinę funkciją jei sutartiniai santykiai būtų pažeisti. Civilinio kodekso nuostata, palieka galimybę ginti pažeistus šalies interesus įstatymo pagrindu, jei šalys dėl atsakomybės nesusitartų. Šiuo atveju apeliuojama į Mokėjimų įstatymą, kurio pagrindu būtų galima skaičiuoti palūkanas už pavėluotai atliekamus mokėjimus, jeigu šalys nebūtų sutarusios kitaip. Tai patvirtina ir Mokėjimų įstatymo formuluotė, kurio 3 str. 4 d. numatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 2 str. 3 d. nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šalys, sudarydamos sutartį, apibrėžė ir sutartinės atsakomybės pagrindus. Vadovaujantis sutarties 7.3. p. šalys susitarė, kad už ne laiku atliktus mokėjimus šalis privalo sumokėti 0,02 proc. delspinigių. Be to, atsižvelgiant į CK numatytus senaties terminus, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami už paskutinius 6 mėnesius.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Eugvilsta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Nors šalys pasirašė 2007-07-19 statybos subrangos sutartį, tačiau šalių vėlesni veiksmai įrodė, kad šalys sutartimi nesivadovauja. Atsakovas, kaip numatyta sutarties 6.1. punkte, nesumokėjo 3 540 Lt avanso, šalys nepasirašė sutarties priedo Nr. 1. Tai, kad šalys statybos subrangos sutarties nevykdė įrodo ir teismo metu apklausto liudytojo parodymai. Atsakovo teiginiai apeliaciniame skunde, kad ieškovas 2008-08-07 raštu Nr. SR-08/08/07-719 patvirtino, jog šalis sieja sutartis, neįrodo, kad šalis siejo būtent statybos subrangos sutartis. Ieškovas neneigia esant sutarčiai, tačiau teigia, kad šalys sieja žodinė prikimo-pardavimo sutartis. PVM sąskaitos-faktūros (pagal kurią reiškiamas turinis reikalavimas) suma neatitinka statybos subrangos sutarties kainos. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad šalys statybos subrangos sutartimi nesivadovavo. Kadangi teismas pagrįstai konstatavo esant žodiniams pirkimo-pardavimo santykiams, pagrįstas ir palūkanų skaičiavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Atsakovas nurodo, kad teismas turėjo padaryti išvadą, jog tarp šalių sudarytos sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad ieškovas turėjo pristatyti vartus į objektą ir sumontuoti, o sutarties priede turėjo būti tik konkretizuojama, kokie priešgaisriniai vartai turėtų būti pristatyti. Pagal sutarties prasmę, tiek jose numatytus įsipareigojimus vertinant pažodžiui, tiek sutarties nuostatų esmę, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog už sutarties kainą, nurodytą sutarties 2 dalies 1.1 punkte, ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, kurie turėjo būti išvardinti sąmatoje. Iš sutarties nuorašų matyti ( b. l. 33 ir 56), kad sutarties kaina buvo 17700 Lt, o ieškovas prašo priteisti nesumokėtą atsakovo dalį vartų kainos, įvertindamas, kad buvo susitarta parduoti vartus už 15623,20 Lt. Atsakovas, teigdamas, kad už 15623,20 Lt buvo susitarta ne tik parduoti vartus, bet ir juos pristatyti į objektą ir sumontuoti, turėtų pateikti įrodymus, kokiu susitarimu buvo pakeista rangos sutartyje numatyta sutarties kaina. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai nurodo, kad 2007-07-19 statybos subrangos sutartis nelaikytina galiojančia, nes nesant šalių reikalavimų pripažinti sutartį negaliojančia, teismas negali padaryti išvados apie jos negaliojimą. Ieškovas reikalavimą grindžia ne statybos subrangos sutarties pagrindu, o PVM sąskaitos faktūros pagrindu ( b. l. 4), todėl sutarties nuostatas teismas turi vertinti tik dėl to, kad jomis remiasi savo atsiliepime atsakovas. Ta aplinkybė, kad šalys nesusitarė dėl darbų, t.y. nesurašė sutarties priedo Nr. 1, kuriame pagal sutarties 2 dalies 1.1 punktą turėjo būti sąmatoje išvardinti darbai, leidžia daryti išvadą, kad šios sutarties nuostatos nėra susijusios su reikalavimu apmokėti pagal pateiktą sąskaitą už vartus. Už sutartyje numatytą kainą ieškovas turėjo atlikti darbus, o už kokią kainą jis parduos atsakovui vartus, sutartimi nebuvo susitarta, todėl šią kainą patvirtina tik PVM sąskaita faktūra, kurią apmokėti nepagrįstai atsisakė atsakovas.

Kadangi atsakovas atlikti mokėjimus turėjo ne pagal statybos subrangos sutartį, o pagal PVM sąskaitą faktūrą, teismas pagrįstai tenkino prašymą taikyti byloje 2003-12-09 LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vartų sistemos“ 6, 95 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėAndžej Maciejevski