Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei ir Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei V. A., ieškovės atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovo atstovei S. A., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui J. A. (J. A.), institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268).

Byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalys susituokė 1986 m. kovo 14 d., santuoka įregistrtuota Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 9). Santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė 3 vaikų, iš kurių du vaikai yra nepilnamečiai, tai L. A., gimusi (duomenys neskelbtini). ir A. A. (A. A.), gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 16, 17, 18). Nepilnamečiai vaikai gyvenamąją vietą deklaravo motinos, t.y. ieškovės gyvenamojoje vietoje (b.l. 19). Santuokos metu šalys įsigijo 67/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 21, 22,23). Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 27,

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, atsakovas išvykęs gyventi į Ukrainos Respubliką, ieškovė yra tvirtai pasiryžusi nutraukti santuoką ir nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašo teismo nutraukiant santuoką teismo sprendime nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.63 straipsnyje numatyta, kad teismas nutraukdamas santuoką, sprendime gali nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno arba abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad santuokos metu šalys įsigijo 67/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra (duomenys neskelbtini).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė neprašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl santuokos metu ieškovės ir atsakovo įgytas 67/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalijamos lygiomis dalimis, t.y. po 33,5/100 dalių kiekvienam sutuoktiniui.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Kaip minėta, santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė 3 vaikų, iš kurių du vaikai yra nepilnamečiai, tai L. A., gimusi (duomenys neskelbtini). ir A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas neprieštaravo dėl tokio ieškovės reikalavimo, todėl nepilnamečių vaikų L. A. ir A. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą turtu. Atsakovas sutiko su šiuo ieškovės reikalavimų, nurodęs, kad negalėjo pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, šiuo metu gyvena skurdžiai, ir neturi jokios galimybės padėti savo vaikams.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, kad atsakovas neturi galimybės išlaikyti vaikų, teikdamas išlaikymą perdiodinėmis išmokomis, vaikų išlaikymas iš atsakovo priteistinas turtu, t.y. vaikams lygiomis dalimis priteistinas atsakovui tenkanti 33,5/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 194 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 dalis).

Kadangi tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo tvarkos, šis klausimas nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vienas kitam priteisimo

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Po santuokos nutraukimo, nesant tarp šalių ginčo, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra sunki, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, vadovaujantis protingumo principu, bylinėjimosi išlaidos valstybei už suteiktą nemokamą teisinę pagalbą ir išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu neatlygintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis). Dėl tų pačių priežasčių, iš atsakovo nepriteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 1986 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. A. (J. A.), gimusio (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių.

Po santuokos nutraukimo, pripažinti asmeninę ieškovės V. A. nuosavybę į 33,5/100, buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo, pripažinti asmeninę atsakovo J. A. nuosavybę į 33,5/100, buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Priteisti iš atsakovo J. A. nepilnamečio vaiko L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu, t.y. pripažinti asmeninę L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybę į 16,75 buto, esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), dalį, tekusią atsakovui J. A. po santuokos nutraukimo.

Priteisti iš atsakovo J. A. nepilnamečio vaiko A. A. (A. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu, t.y. pripažinti asmeninę A. A. (A. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybę į 16,75 buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, tekusią atsakovui J. A. po santuokos nutraukimo.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.