- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1686-104/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- UAB ,,Embriotechnologijų centras“, E. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-127-727/2012 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovams UAB ,,Embriotechnologijų centras“ ir E. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB ,,Embriotechnologijų centras“ ir E. B. solidariai 28 000 Lt pagal restituciją pripažinus ieškovo ir atsakovo UAB ,,Embriotechnologijų centras“ 2006-02-28 sudarytą sutartį dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo niekine, priteisti ieškovui iš abiejų atsakovų solidariai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti(1t., b.l. 235).
Nurodė, kad pasirašytos ir ginčijamos sutarties pagrindu ieškovui buvo atlikta kamieninių ląstelių transplantacija į klubo sąnarį, šis medicininis gydymas, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo licencijuotas, nebuvo aprobuotas ir paremtas moksliniais tyrimais, jeigu ieškovas būtų apie tai informuotas laiku ir tai žinotų, jis nebūtų pasirašęs sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutarties. Atsakovas UAB ,,Embriotechnologijų centras“ ir gydytojas E. B., kuris tuo metu buvo minėtos bendrovės vadovu, ieškovo apie tai neinformavo, iš esmės pasiūlė ir atliko tai, kas nebuvo teisėta, todėl sutartis, ieškovo teigimu, yra niekinė (CK 1.80 str.). Paaiškino, kad sirgo klubo sąnarių liga – artroze, 2006-02-17 tyrimu jam buvo nustatyta abiejų klubo sąnarių koksartrozė, ypač kairiojo. Jam buvo siūloma vienintelė išeitis – endoprotezuoti klubo sąnarį, tačiau 2006 m. vasario mėnesį ieškovas susitiko su gydytoju E. B., kuris tuo metu buvo UAB „Embriotechnologijų centro“ direktorius. E. B. ieškovui pasiūlė naują gydymo metodą, apie kurį ieškovas dar nebuvo girdėjęs – kamieninių ląstelių transplantaciją į klubo sąnarį. E. B. teigė, jog šis gydymas neva daro stebuklus, ir jis pats yra jį išbandęs ir labai patenkintas rezultatu. Taip pat E. B. įrodinėjo, jog klubo sąnario endoprotezavimas yra pasenęs ir neveiksmingas metodas, todėl nereikėtų laukti operacijos, o naudotis šiuolaikinės medicinos privalumais. Atlikus rentgenografijos bei kraujo tyrimą, 2006-02-28 buvo pasirašyta sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – kamieninių ląstelių transplantacijos, kuria atsakovas UAB „Embriotechnologijų centras“, atstovaujamas E. B., įsipareigojo suteikti kokybišką specializuotą medicininę pagalbą pacientui, o ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti – sumokėti 28 000 Lt. Šie pinigai buvo sumokėti. 2006 m. kovo 5 bei 11 d. ieškovui buvo atliktos dvi injekcijos – pirma į pilvo raumenį, antra – į klubo sąnarį. Po tokio gydymo praėjus gydytojo nurodytam terminui, sveikatos pagerėjimo nebuvo, taigi injekcijos buvo visiškai neveiksmingos, ką patvirtino nauji, po kamieninių ląstelių transplantacijos atlikti rentgenografijos tyrimai. Ieškovui bandant ne teisminiu keliu, bet derybomis spręsti šį ginčą, E. B. atsisakė bendradarbiauti bei vengė susitikimo su ieškovu. Pasidomėjus detaliau šiuo gydymo būdu, ieškovas sužinojo, kad jis nėra leistinas, nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-17 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-536/2010), kuris 2011-12-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas, kuriuo buvo nustatytos prejudicinę galią šiai civilinei bylai turinčios reikšmingos aplinkybės, o būtent tai, kad atsakovai nuo 2004-09-15 iki 2007-03-22 neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla, už tai pagal BK 202 str. 1 d. atsakovas E. B. buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, o atsakovas UAB ,,Embriotechnologijų centras“ – bendrovės likvidavimo bausme. Taip pat buvo konstatuota, kad atsakovai neteisėtai ir neturėdami galiojančių licencijų vertėsi medicinos praktika ir 2006-02-28 sudarė su ieškovu medicininių paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo 28 000 Lt. Teismas, priimdamas nuosprendį, pasisakė ir dėl konkretaus gydymo būdo, pripažino jį esant neaprobuotu Lietuvoje, dėl tokio gydymo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas taikyti faktiškai neaprobuotą, t.y. eksperimentinį, gydymo būdą, todėl atsakovas E. B., taikydamas ieškovui neaprobuotą gydymo kamieninėmis ląstelėmis būdą, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus ir dėl to veikė neteisėtai. Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl pagal CK 1.80 str. 1 d. toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis, teismas, pasinaudodamas CK 1.78 str. 5 d. nuostatomis, niekinio sandorio faktą konstatavo ex officio. Ieškovo manymu, minėtas atsakovų atžvilgiu priimtas nuosprendis sukuria prejuduciją jo ieškiniui, o jame nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą reikalauti ne tik restitucijos taikymo, bet ir neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino. Nurodė, kad UAB ,,Embriotechnologijų centras“ atliko tik gydymo organizavimą, asmens sveikatos priežiūros nevykdė, bendrovės vadovas nebuvo ieškovo gydytojas, pats asmeniškai jokių injekcijų ieškovui neatliko. Be to, sandoris buvo pilnai įvykdytas, ieškovas gavo dvi vaistų dozes už 28 000 Lt, kurių viena jam atsėjo nemokamai, nuosprendžiu tai nepaneigta, todėl nuosprendis jokios prejudicijos niekam nesukuria.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovo K. V. ir atsakovo UAB ,,Embriotechnologijų centras“ 2006-02-28 sudarytą sutartį Nr. 06/025 niekine ir negaliojančia, taikant restituciją priteisė iš atsakovo UAB ,,Embriotechnologijų centras“ 28 000 Lt ieškovo K. V. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas UAB ,,Embriotechnologijų centras“, atstovaujamas atsakovo E. B., 2006-02-28 sudarė sutartį Nr. 06-025, kuria atsakovas UAB ,,Embriotechnologijų centras“ įsipareigojo suteikti ieškovui medicininę pagalbą, kurios apimtys, būdai ir terminai nustatomi sutarties priede – gydymo (tyrimo) programoje (sutarties 1.1 p.). Pasirašytos sutarties tikslas – suteikti ieškovui medicininę pagalbą, taikant naujausias medicinines technologijas imunoterapijos ir kamieninių ląstelių kultūrų transplantacijos srityje (sutarties 1.2 p.). Tą pačią dieną ieškovas pasirašė informuoto asmens sutikimo formą dėl planuojamos gydymo procedūros (tyrimo) – fetalinių chondrocitų transplantacijos į kairįjį klubo sąnarį, revitalizacijos – fetalinių kamieninių ląstelių transplantacijos į tiesųjį pilvo raumenį, taip pat gydymo programą, kurie pagal sutarties minėtų punktų nuostatas yra sudėtinės jos dalys, bei prašymą taikyti centro propaguojamą gydymo metodiką. Ieškovas pagal sutartį sumokėjo UAB ,,Embriotechnologijų centras“ 28 000 Lt.
Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-536/2010, kuris Vilniaus apygardos teismo 2011-12-30 nutartimi buvo paliktas nepakeistas, pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1d. (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), E. B. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, UAB „Embriotechnologijų centras“ nuteista juridinio asmens likvidavimo bausme. Minėtu nuosprendžiu konstatuota, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovais esantys asmenys nuo 2004-09-15 iki 2007-03-22 neteisėtai versliškai ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla, jie neteisėtai ir neturėdami galiojančių licencijų vertėsi medicinos praktika 2006-02-28 sudarė su ieškovu medicininių paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas sumokėjo 28000 Lt. Akcentuota taip pat ir tai, kad atsakovai, sudarydami su ieškovu ginčijamą sutartį ir teikdami joje numatytas paslaugas, vertėsi medicinos praktika ir asmens sveikatos priežiūros veikla, kadangi jų atlikti veiksmai atitinka asmens sveikatos priežiūros veiklos ir medicininės praktikos sąvokų turinį ir esmę. Nuosprendyje įvardyta, kad atsakovas E. B. nuo 2006-02-14 nebeturi jokios galiojančios licencijos verstis medicinos praktika, kas reiškia, kad jis neteisėtai suteikė ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas, priimdamas nuosprendį, pasisakė ir dėl konkretaus gydymo būdo, pripažino jį esant neaprobuotu Lietuvoje, konstatavo, kad dėl tokio gydymo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas taikyti faktiškai neaprobuotą, t.y. eksperimentinį, gydymo būdą, todėl atsakovas E. B., taikydamas ieškovui neaprobuotą gydymo kamieninėmis ląstelėmis būdą, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus ir dėl to veikė neteisėtai. Minėtu nuosprendžiu yra nustatyta, kad ieškovo ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl pagal CK 1.80 str. 1 d. toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis, teismas, pasinaudodamas CK 1.78 str. 5 d. nuostatomis, niekinio sandorio faktą konstatavo ex officio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtas teismo nuosprendis turi prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai bei joje įrodinėjamoms aplinkybėms (CPK 182 str. 3 p.) ir ieškovo reikalavimą dėl 2006-02-28 sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d. pagrindu laikė visiškai įrodytu.
Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovai elgėsi ieškovo atžvilgiu akivaizdžiai nesąžiningai, todėl ginčo sandorį galima laikyti negaliojančiu ir kitu ieškovo nurodomu teisiniu pagrindu, o būtent pagal CK 1.91 str. 1d. kaip sudaryta dėl apgaulės, pagal CK 1.81 str. 1 d., kaip prieštaraujantį gerai moralei.
Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas taikė restituciją (CK 1.80 str. 2 d., 1.81 str. 3 d., 1.91 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.), tačiau atmetė ieškovo reikalavimus dėl solidariosios restitucijos. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindė atsakovo E. B., kaip gydytojo, profesinės etikos pažeidimu, nerūpestingumu, aplaidumu, jam, kaip gydytojui, taikytinų įstatymo reikalavimų nepaisymu. Tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu prašomos solidarios prievolės vykdymui restitucijos taikymo nuginčijus sandorį atveju. Gydytojo profesinės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas, faktiškai kylantis iš delikto, negali būti tapatinamas su neteisėto sandorio padarinių (restitucijos iš sandorio šalies) taikymu, nes tai yra du skirtingi ieškovo galimai pažeistų teisių gynimo būdai, kurie negali būti solidarios atsakomybės pagrindu ieškovo įrodinėjamų ir teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčijant jo su UAB ,,Embriotechnologijų centras“ sudarytą sutartį kontekste.
Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ir ieškovo reikalavimo dėl solidaraus neturtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, jog nėra įrodytas ir nustatytas neturtinės žalos padarymo ieškovui faktas. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovo ieškinio pagrindą dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių, o pats ieškovas pripažino, kad sveikata dėl jam atliktų injekcijų nei pagerėjo, nei pablogėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai sprendė dėl atsakomybės subjekto ir neteisėtai netaikė solidariosios atsakomybės tiek sveikatos priežiūros įstaigai, tiek gydytojui. Medicininės paslaugos buvo teikiamos privataus juridinio asmens, o suteiktos paslaugos buvo apmokėtos fizinio asmens, t.y. ieškovo. Tokiais atvejais, kaip yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje 3K-3-1140/2001, atsakomybė kyla ne gydymo įstaigai, bet pačiam gydytojui – šiuo atveju atsakovui E. B. asmeniškai. CK 6.279 str. 1 d. numatyta, jog bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvykdyta gydytojo kaip profesionalo pagrindinė pareiga – suteikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Nurodo, kad neturi būti vertinamam ar paciento sveikatai dėl gydymo kilo žala, kadangi pats gydymas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo gydomasis poveikis neįrodytas ir tai sąmoningai nuslėpta nuo paciento, siekiant pasipelnyti. Be to, anot apelianto, teismo sprendimas priteisti ieškovo reikalaujamą sumą iš likviduojamos įmonės yra realiai neįgyvendinamas.
Antra, teismas nepaisant to, jog konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje yra preziumuojamas, tačiau nurodė, jog nėra įrodytas jos padarymo faktas. Nurodo, kad ieškovas nedavė sutikimo biomedicininiam tyrimui ar eksperimentui su savo kūnu. Be to, kaip konstatuota skundžiamame sprendime, sutartį sudarė atsakovui E. B. naudojant apgaulę. Dėl tokių veiksmų ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius nepatogumus ir sunkiai emociškai išgyveno visą periodą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas E. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad UAB „Embriotechnologijų centras“ niekada neteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų, o tik jas organizavo ir koordinavo. Ieškovui tai buvo žinoma, nes jo ranka rašytame 2006-02-28 prašyme nurodyta: „Prašau Jus man organizuoti gydymą pagal Jūsų centro propaguojamą metodiką“. Ieškovas pats prašė organizuoti jam gydymą kamieninėmis ląstelėmis, kuris tuo metu Lietuvos Respublikoje nebuvo visiškai reglamentuotas. Tai buvo puikiai žinoma ir ieškovui – apie tai byloja jo pasirašyta 2006-02-28 informuoto asmens sutikimo forma, kas akivaizdžiai prieštarauja apeliaciniame skunde išdėstytiems ieškovo teiginiams, kad ieškovas nedavė sutikimo biomedicininiam tyrimui ir kad sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB ,,Embriotechnologijų centras“, atstovaujamas atsakovo E. B., 2006-02-28 sudarė sutartį Nr. 06-025, kuria atsakovas UAB ,,Embriotechnologijų centras“ įsipareigojo suteikti ieškovui medicininę pagalbą, kurios apimtys, būdai ir terminai nustatomi sutarties priede – gydymo (tyrimo) programoje (sutarties 1.1 p.). Pasirašytos sutarties tikslas – suteikti ieškovui medicininę pagalbą, taikant naujausias medicinines technologijas imunoterapijos ir kamieninių ląstelių kultūrų transplantacijos srityje (sutarties 1.2 p.). Tą pačią dieną ieškovas pasirašė informuoto asmens sutikimo formą dėl planuojamos gydymo procedūros (tyrimo) – fetalinių chondrocitų transplantacijos į kairįjį klubo sąnarį, revitalizacijos – fetalinių kamieninių ląstelių transplantacijos į tiesųjį pilvo raumenį, taip pat gydymo programą, kurie pagal sutarties minėtų punktų nuostatas yra sudėtinės jos dalys, bei prašymą taikyti centro propaguojamą gydymo metodiką. Ieškovas pagal sutartį sumokėjo UAB ,,Embriotechnologijų centras“ 28 000 Lt.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai UAB „Embriotechnologijų centras“ ir jo vadovas E. B. ginčo sutartyje numatytą veiklą vertėsi neteisėtai, neturėdami galiojančių licencijų, dėl to pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), E. B. nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, UAB „Embriotechnologijų centras“ nuteista juridinio asmens likvidavimo bausme (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-536/2010, kuris įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2011-12-30 nutartimi). Nuosprendžiu konstatuota, kad atsakovas E. B. nuo 2006-02-14 nebeturi jokios galiojančios licencijos verstis medicinos praktika, kas reiškia, kad jis neteisėtai suteikė ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, be to, sutartyje numatytas gydymo būdas neaprobuotas Lietuvoje, dėl tokio gydymo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas taikyti faktiškai neaprobuotą, t.y. eksperimentinį, gydymo būdą, todėl atsakovas E. B., taikydamas ieškovui neaprobuotą gydymo kamieninėmis ląstelėmis būdą, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus ir dėl to veikė neteisėtai. Minėtu nuosprendžiu teismas taip pat ex officio konstatavo, kad ieškovo ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl pagal CK 1.80 str. 1 d. toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nurodytas teismo nuosprendis turi prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai bei joje įrodinėjamoms aplinkybėms (CPK 182 str. 3 p.) ir pagrįstai šalių 2006-02-28 sudarytą sutartį pripažinimo niekine ir negaliojančia ir kaip sudaryta dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1d.) bei prieštaraujantį gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.).
Teismas taip pat taikė restituciją ir CK 6. 145 str. pagrindu priteisė 28 000 Lt iš sandorio šalies, t.y. UAB „Embriotechnologijų centras“. Ieškovo reikalavimą priteisti 28 000 Lt solidariai iš abiejų atsakovų teismas atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas nesiremia deliktinės atsakomybės taikymu atsakovo E. B., kaip UAB „Embriotechnologijų centras“ valdymo organo atžvilgiu ir jokių su tuo susijusių faktinių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo.
Teisėjų kolegija su teismo išvada dėl solidariosios restitucijos netaikymo visiškai nesutinka. Iš ieškovo patikslinto ieškinio (1t., b.l. 225) matyti, kad ieškovas reikalavo taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę CK 6.279 str. 1 d. pagrindu (bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai). Nustačius, kad atsakovai UAB „Embriotechnologijų centras“ ir jo vadovas E. B. ginčo sutartyje numatytą veiklą vertėsi neteisėtai, neturėdami galiojančių licencijų, sutartyje numatytas gydymo būdas neaprobuotas Lietuvoje, dėl tokio gydymo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas taikyti faktiškai neaprobuotą, t.y. eksperimentinį, gydymo būdą, laikoma, kad žala ieškovui padaryta atsakovo bendrais neteisėtais veiksmais, todėl atsakovai privalo atsakyti solidariai. Pažymėtina, kad teismo teisė pakeisti restitucijos būdą nustatyta ir CK 6. 145 str. 2d. (išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą, jeigu vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų). Apeliantas teisingai nurodė, kad teismo sprendimas priteisti ieškovo reikalaujamą sumą iš likviduojamos įmonės yra realiai neįgyvendinamas, nes iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendžiu paskirtos UAB „Embriotechnologijų centras“ bausmės (t.y juridinio asmens likvidavimo bausmės) vykdymui teismas išsiuntė antstoliui vykdomąjį raštą, o tai reiškia, kad dabartiniu metu atsakovui UAB „Embriotechnologijų centras“ pradėta likvidavimo procedūra, todėl teismo sprendimas priteisti ieškovui 28 000 Lt tik iš likviduojamos įmonės prieštarauja teisingumo principui. Net jeigu ieškovas ir nereikalautų atsakovų solidariosios atsakomybės, tai šio konkrečiu atveju nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrindu teismas ex officio turėjo pagrindą taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę, ginant ieškovo, kaip nukentėjusio nuo atsakovų nusikalstomų veiksmų, teises, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Pažymėtina, kad CPK 135 str. (ieškinio turinys) nereikalauja iš ieškovo nurodyti teisinį pagrindą, ieškovas privalo nurodyti tik faktinį pagrindą, o teismo pareiga tinkamai pritaikyti įstatymą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ir ieškovo reikalavimo dėl solidaraus neturtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, jog nėra įrodytas ir nustatytas neturtinės žalos padarymo ieškovui faktas, nes kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovo ieškinio pagrindą dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių, o pats ieškovas pripažino, kad sveikata dėl jam atliktų injekcijų nei pagerėjo, nei pablogėjo.
Teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas priteisti ieškovui neturtinę žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Minėta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-536/2010 konstatuota, kad atsakovų gydymo metodas nėra aprobuotas Lietuvoje, kad dėl tokio gydymo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas taikyti faktiškai neaprobuotą, t.y. eksperimentinį, gydymo būdą. Ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jis nežinojo kad gydymo metodas nėra aprobuotas Lietuvoje, nedavė sutikimo biomedicininiam tyrimui ar eksperimentui su savo kūnu, todėl jis buvo pažemintas kaip žmogus, tai sukėlė gilius ir nemalonius prisiminimus ir dvasinius išgyvenimus, jam sunku kalbėti apie niekinę sutartį su jį supančiais artimaisiais, nes jaučia gėdą dėl tokio gydymo (1t., b.l. 228). Esant nustatytam faktui, kad atsakovai ginčo sutartyje numatytą veiklą vertėsi neteisėtai, o sutartyje numatytas gydymo būdas neaprobuotas Lietuvoje, dėl tokio gydymo ieškovas nebuvo įspėtas, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas taikyti faktiškai neaprobuotą, t.y. eksperimentinį, gydymo būdą, sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovas neabejotinai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Dėl išdėstyto, teismo išvada, jog nėra įrodytas jos padarymo faktas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Be to, neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 250 str.), taip pat nukentėjusiajam gali būti atlyginama neturtinę žalą, jeigu sandoris panaikintas dėl apgaulės (CK 1.91 str. 3 d.). Šioje byloje nurodyti teisiniai pagrindai egzistuoja, taip pat yra būtinos nustatyti civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovų neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui žalos atsiradimu.
Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti, t.y. rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą, neįmanoma. Taip pat neįmanoma grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005).
Įvertinus neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nenustatyta padarytos ieškovui žalos pasekmių, taip pat į paties ieškovo veiksmus, kurie turi įtakos šios žalos atsiradimui – jo neatsargumą ir neatidumą. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra gydytojas ir turi specialių žinių medicinos srityje, o tai reiškia, kad ieškovas turėjo realią galimybę gauti informaciją susijusia su atsakovų propaguojamų gydymo metodu prieš sudarant sandorį, tačiau ieškovas 2006-02-28 sudarė sutartį, prieš tai nepasidomėjo ir neįsitikino atsakovų propaguojamų gydymo metodu legalumu ir jų veiklos teisėtumu, nors iš paties ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau 2004 - 2005 metais viešai įspėja gyventojus apie tai, kad atsakovų propaguojama gydymo metodika nėra naudojama Lietuvoje, o tokia veikla yra draudžiama, o Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2005-03-03 nutarimu atsakovo reklamą pripažino klaidinančia ir paskyrė atsakovui bauda, atsakovas buvo įpareigotas patalpinti paneigimo tekstą (1t., b.l. 26-35). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 3000 Lt priteisimas ieškovui solidariai iš atsakovų atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir kasacinio teismo suformuotai praktikai neturtinės žalos priteisimo civilinėse bylose. Taigi, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies.
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų dalis t.y. 400 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (nuo 1200 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovo K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Antakalnio g. 16a-1, Vilnius) naudai solidariai iš atsakovų UAB ,,Embriotechnologijų centras“ (į.k. 124282993, registruotos buveinės adresas Antakalnio g. 38-15, Vilnius, adresas korespondencijai Vykinto g. 26/1, Vilnius) ir E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 28000 Lt sumokėtų pagal 2006-02-28 sutartį ir 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui 400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų lygiomis dalimis.