- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- 2YT-848-305/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01818-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. M. ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jis priėmė palikimą po savo motinos O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. M., kuriai 2000 m. spalio 6 d. (po mirties) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos turėtą žemę ir ji nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, ji turėjo ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nei šis nekilnojamasis turtas, nei nuosavybės teisės į jį viešajame registre nėra įregistruotos. Pareiškėjo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas yra O. M. sūnus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turi teisę paveldėti jai priklausantį turtą bei turtines teises. Tam, kad paveldėti motinai priklausantį turtą bei turtines teises, jis per šešis mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą ir paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jos mirties. Tačiau jis to nepadarė, nes juridiškai motina jokio registruoto paveldimo turto neturėjo, o pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą paveldėti teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nebuvo galimybės. Be to, po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi motinai priklausančiame name, todėl buvo įsitikinęs, kad tai savaime tampa jo nuosavybe. Nusprendęs sutvarkyti motinai priklausančių statinių dokumentus, įregistruoti nuosavybės teises į juos, jis sužinojo, kad negali to padaryti, nes nėra priėmęs motinai priklausančio palikimo, o terminas kreiptis į notarą dėl motinai priklausančio palikimo paveldėjimo yra pasibaigęs. Šiuo metu norėdamas gauti turto paveldėjimo dokumentus į jam priklausantį motinos turtą, pareiškėjas turi kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jis priėmė palikimą po savo motinos O. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad mirus motinai jis priėmė likusį po jos mirties turtą ir juo rūpinosi, jį prižiūrėjo bei tvarkė, nes liko gyventi ir iki šiol gyvena motinai priklausančiame name, jam atiteko visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, pareiškėjas moka ir visus priklausančius komunalinius mokesčius. Be to, pareiškėjas baigė tvarkyti ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę jo motinai atkūrimu, pasirašė už ją žemės sklypo plane ir šiuo motinai priklausančiu žemės sklypu ilgą laiką naudojosi pats, o pablogėjus sveikatai ir nebegalėdamas juo naudotis pats – leido juo naudotis kaimynystėje gyvenančiam ūkininkui. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos O. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti bei juo disponuoti (b. l. 1-2). Teismo posėdžio metu pareiškėjas savo pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti (2023 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 13 sek. – 4 min. 45 sek., 11 min. 48 sek. – 11 min. 50 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b. l. 20). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (2023 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 33 sek. – 6 min. 18 sek., 11 min. 54 sek. – 11 min. 55 sek.).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pateiktam pareiškimui. Pažymėjo, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso O. M.. Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo ir administruoja tik valstybinės žemės sklypus, todėl teismui konstatavus, jog pareiškime išdėstyti argumentai yra laikytini pakankamai pagrįstais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais tenkantį paveldimą turtą – žemės sklypą po O. M. mirties, neprieštaraus teismo sprendimui tenkinti prašymą. Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galimą pereiti valstybei paveldėjimo teise minimą žemės sklypą. Testamentų registro išraše duomenų apie bet kokias O. M. vardu vykdytas turto paveldėjimo procedūras nėra (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)) (b. l. 4). Po jos mirties yra likę paveldėtino turto – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir kt. (b. l. 1, 9-10). Pareiškėjas S. M. yra mirusiosios sūnus (b. l. 11), todėl turi teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis) (duomenų, kad mirusioji būtų sudariusi testamentą, byloje nėra)). Remiantis byloje esančiu rašytiniu įrodymu – žemės sklypo planu (b. l. 12-13), pareiškėjo rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais (b. l. 1-2, 2023 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 13 sek. – 4 min. 45 sek.), liudytojų M. M. ir V. R., kurie patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, parodymais (2023 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 27 sek. – 8 min. 42 sek., 9 min. 41 sek. – 11 min. 11 sek.), nustatyta, kad S. M. iš karto po savo motinos O. M. mirties faktiškai pradėjo naudotis paveldėtinu turtu, t. y., liko gyventi ir iki šiol gyvena name, kuriame gyveno motina, todėl jam atiteko visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, be to, jis baigė tvarkyti ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę jo motinai atkūrimu, pasirašė už ją žemės sklypo plane ir šiuo motinai priklausančiu žemės sklypu ilgą laiką naudojosi pats, o pablogėjus sveikatai ir nebegalėdamas juo naudotis pats – leido juo naudotis kaimynystėje gyvenančiam ūkininkui. Notaro liudijimas liudija, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po O. M. mirties pagal įstatymą niekas nesikreipė (b. l. 6).
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog S. M. po savo motinos O. M. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas S. M. priėmė palikimą po savo motinos O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.