- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 2-958-212/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00293-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Klaipedos mesine“
- Atsakovas
- P. V.
vešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla del skolos priteisimo pagal UAB „Klaipedos mesine“ ieškini atsakovui P. V. ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove prašo priteisti iš atsakovo 100 000 Lt skolos, 11,28 % palukanu, skaiciuojamas nuo 2008-05-17 iki paskolos sumos gražinimo, 5 % skaiciuojamus nuo 2011-06-27 iki paskolos sumos gražinimo, 5 % dydžio metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir turetas bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad atsakovui 2008-05-17 buvo perduota 100 000 Lt suma. Šie pinigai atsakovui perduoti kaip UAB „Agaras“ vadovui ir turejo buti apskaityti imones buhalterineje apskaitoje, taciau atsakovas ju neapskaite. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje pripažino, jog 100 000 Lt buvo perduoti atsakovui ne kaip juridiniam asmeniui, bet atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Del šiu nustatytu faktiniu aplinkybiu teigia, kad tarp ieškoves ir atsakovo susikloste paskoliniai santykiai ir atsakovas 2011-05-27 priemus Lietuvos Aukšciausiajam Teismui procesini sprendima privalejo gražinti ieškovei 100 000 Lt. Skolos suma iki šiol negražinta, todel prašo ja priteisti iš atsakovo. Palukanu prašo pagal Lietuvos banko skelbiamus duomenis pinigu perdavimo metu ir ju norma buvo 11,28 procento, todel iki skolos sumos gražinimo momento už naudojimasi pinigais atsakovas privalo moketi mineto dydžio palukanas. Remdamasis istatymo nuostata nurodo, kad termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininkas privalo moketi 5 procentu dydžio metines palukanas skaiciuojamas nuo paskolos sumos, nuo 2011-06-27 iki pinigines prievoles faktinio ivykdymo – paskolos sumos gražinimo. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad pinigai jam sumoketi už vykdyta statybos technine priežiura pagal sutarti. Ši sutartis buvo formali, nes atsakovas pinigu perdavimo metu buvo imones akcininku ir statybines priežiuros realiai nevykde tik pasirašydavo žurnale. Atsakovas apeliaciniame teisme pats pripažino, kad susitarimo del apmokejimo už statybos technines priežiura nebuvo ir del atlyginimo dydžio šalys nesiderejo. Atsakovas niekada nereikalavo apmokejimo už statybos technine priežiura. Atsakovas nebuvo registraves tokios veiklos valstybineje mokesciu inspekcijoje, o jei 100 000 Lt butu atsakovo atlyginimas, tai jis privalejo ji deklaruoti Gyventoju pajamu mokescio istatymo nustatyta tvarka, taciau to nepadare. Jo posedyje pateikta deklaracija be atžymu apie gavima, todel negali buti laikoma tinkamu irodymu. Atsakovas nesažiningai siekia užvaldyti ieškoves pinigus.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstove prašo ieškini atmesti. Su ieškove jis nera sudares paskolos sutarties, nederino paskolos salygu iš kuriu galetu atsirasti prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškove paskoliniu santykiu atsiradima sieja su orderiu, taciau orderis negali buti laikomas sandoriu ar kitokiu juridiniu faktu, kurio pagrindu galetu atsirasti prievoliniai teisiniai santykiai, nes tai buhalterines apskaitos dokumentas. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje nurode, jog irašas orderyje „ukio išlaidos“ patvirtina tik ieškoves išlaidas, o ne paskolos suteikimo fakta. Negincija, kad šie pinigai jam sumoketi, taciau jie sumoketi už darba, kuri atliko pagal 2007-07-02 sudaryta Statybos technikos priežiuros sutarti. Sutartyje numatyta, jog statybos technine priežiura vykdys atsakovas, o priežiuros darbai bus atliekami už atlygi. Atsakovas statybos technines priežiuros sutarties vykdymo metu buvo atestuotas statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiuretojas, todel tinkamai atliko savo pareigas, ieškove pretenziju neturejo, todel jai atsirado prievole sumoketi atsakovui už suteiktas paslaugas. Statybos technines priežiuros sutartyje imperatyviai nenurodyta, kad papildoma sutartis pagal kuria ieškove turejo atsiskaityti su atsakovu turi buti rašytines formos. Šalys del apmokejimo susitare žodžiu. Atsakovo atlikta paslauga yra vienkartinio pobudžio, todel tai nelaikoma individualia veikla ir jam nera pareigos iregistruoti individualia veikla. Gautas atlygis už paslaugas priskiriamas A klases pajamoms, todel butent ieškove turejo pareiga deklaruoti išmoketa išmoka bei sumoketi gyventoju pajamu mokesti. Nesant su ieškove paskoliniu santykiu, nera pareigos ieškovei moketi palukanas. Prašo atmesti ieškini kaip nepagrista ir priteisti bylinejimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esancio kasos išlaidu orderio Nr. KK-269, išrašyto 2008-05-17 matyti, kad UAB „Klaipedos mesine“ išdave P. V. 100 000 Lt, o jis šia suma gavo 2008-05-18. Pinigu išdavimo pagrindas „ukio išlaidos“ (b. l. 4).
Ieškove šia pinigu suma perdave atsakovui kaip UAB „Agaras“ vadovui, taciau pinigai bendroveje apskaityti nebuvo, o nagrinejant šaliu ginca del skoliniu prievoliu ir galutinai išsprendus ginca, konstatuota, kad pinigai perduoti ne bendrovei, bet atsakovui, kaip fiziniam asmeniui.
Nagrinejamojoje byloje ieškove atsakovui perduota pinigu suma traktuoja, kaip skola ir reikalavima grindžia CK 6. 870 – 6. 874 straipsniu normomis.
Atsakovas su reikalavimais nesutinka ir atsikirsdamas teigia, kad 100 000 Lt yra jo atlyginimas, kuri ieškove sumokejo už vykdyta statybos technine priežiura.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vienoda teismu praktika, išaiškino, kad byla nagrinejantis teismas pagal savo kompetencija tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktu teisini kvalifikavima, parenka ginco santykius reglamentuojanti istatyma, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo istatymo nuostatos prasme. Ieškovo nurodyti istatymai ir faktiniu aplinkybiu teisinis vertinimas teismui neprivalomi (Pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010-06-23 nutartis priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-308/2010, kt.).
Istatymas reglamentuoja, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davejas) perduoda kitos šalies (paskolos gavejo) nuosavyben pinigus arba rušies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavejas isipareigoja gražinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma (paskolos suma) arba toki pat kieki tokios pat rušies ir kokybes kitu daiktu ir moketi palukanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažistama sudaryta nuo pinigu arba daiktu (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavejui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Pagal juridine prigimti paskolos sutartis yra realine sutartis, nes tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastu ir sutarties šalys igytu atitinkamas teises ir pareigas, butinas sutarties dalyko – pinigu perdavimas paskolos gavejui. Taigi esmines paskolos sutarties salygos yra: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavejo nuosavyben ir paskolos gavejo isipareigojimas paskolos davejui gražinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalenta.
Nagrinejamojoje byloje ginco del pinigu perdavimo ir ju sumos nera, todel del šios salygos šaliu santykius galima butu kvalifikuoti, kaip paskolinius. Taciau kitos salygos – atsakovo isipareigojimo gražinti perduotus pinigus – nera, todel atsakovui perduotos 100 000 Lt pinigu sumos pagal kasos išlaidu orderi negalima kvalifikuoti kaip paskolos sutarties.
Pažymetina, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2011-05-27 nutartyje konstatavo, jog irašas kasos išlaidu orderyje „ukio išlaidos“ patvirtina tik UAB „Klaipedos mesine“ išlaidas, o ne paskolos suteikimo fakta (t. 1, b. l.171-180).
Nesant tarp šaliu paskoliniu santykiu, atmestinas ieškoves reikalavimas priteisti 11,28 ir 5 proc. palukanas, skaiciuojamas iki paskolos sumos gražinimo.
Atsakovas pripažino, kad 100 000 Lt gavo, taciau šiuos pinigus ieškove jam sumokejo už vykdyta statybos technine priežiura, iraša kasos išlaidu orderyje paaiškina kaip suklydima, nes nepagalvojo, jog irašas turi atspindeti tikslia pinigu paskirti.
Iš statybos technines priežiuros sutarties, sudarytos 2007-07-02 tarp UAB „Vilke“ (Statytojas, dabar UAB „Klaipedos mesine“) ir P. V. (Vykdytojas) matyti, kad Statytojas isipareigojo sumoketi Vykdytojui už technine priežiura pagal papildoma sutarti, ivertinant atliktu darbu apimti (t. 1, b. l. 87). Papildomos sutarties, patvirtinancios 100 000 Lt atlyginimo butent už ši darba, sumokejima, šalys nepateike. Ieškoves atstovas tvirtina, kad tokios sutarties nebuvo, o atsakovas teigia, kad sutartis buvo žodine ir pagal žodini susitarima jam išmoketi šie pinigai.
Atsakovo paaiškinimas atmestini kaip nepagristi ir nepatvirtinti irodymais.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika del sutarciu aiškinimo taisykliu taikymo yra gausi ir nuosekli. Esant šaliu sutartiniams santykiams turi buti taikoma šaliu sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms istatymu normoms, o jeigu šalys konkreciu klausimu nesudare susitarimo, tai taikomos istatymo nuostatos. Sutarties salygos aiškinamos, jeigu jos yra neaiškios, t. y. sutarties šalys nesutaria del sutarties salygos turinio. Ar sutarties šalys nesutaria ar nevienodai aiškina sutarties ar jos salygos turini, sprendžiama pagal tai, kad gincui teisme jos pateikia savo skirtingas interpretacijas, pagal tai, kaip jos derejosi del sutarties ir ja vykde, pagal tai, ar sutarties tekstas yra aiškus. Jeigu sutarties salyga yra aiškiai ir suprantamai išdestyta, tai ja reikia ir vadovautis (Pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-09-19 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007-05-10 - civilineje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009-11-13 - civilineje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-09-27 - civilineje byloje Nr. 3K-7-262/2010 ir kt.).
Iš statybos technines priežiuros sutarties teksto matyti, jog šalys nusprende, kad už technine priežiura bus mokama pagal papildoma sutarti ir ivertinus atliktu darbu apimti. Ši sutarties salyga leidžia daryti išvada, kad papildomas susitarimas turejo buti rašytinis (CK 6. 192 str. 4 d.). Šia išvada patvirtina ir atsakovo paaiškinimai Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinejant šaliu ginca (t. 2, b. l. 6).
Atsakovo atstove mano, kad remtis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi negalima, nes ji panaikinta Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2011-05-27 nutartimi. Teismo nuomone ši aplinkybe nekeicia posedžio metu nustatytu aplinkybiu ir šaliu duotu paaiškinimu. Lietuvos apeliacinis teismas byla nagrinejo žodinio proceso tvarka ir dalyvaujanciu asmenu paaiškinimai negali buti panaikinami ar traktuojami kitaip, nei buvo pasakyti.
Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas teismas ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais; jokie irodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Vertindamas irodymus, teismas turi vadovautis ne tik irodinejimo taisyklemis, bet ir logikos desniais, pagal vidini isitikinima padaryti nešališkas išvadas.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas išaiškino, kad irodymu pakankamumo taisykle civiliniame procese grindžiama tikimybiu pusiausvyros principu. Civiliniame procese irodinejimas turi savo specifika – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tik tada, kai del ju egzistavimo nera absoliuciai jokiu abejoniu. Išvada apie faktu buvima teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikru abejoniu del fakto buvimo išlieka, taciau byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti esant labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus. Bendroji irodinejimo pareigos paskirstymo taisykle yra ta, kad kiekviena šalis turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo irodyti jo teise sukuriancius faktus, taciau neturi irodineti ta teise paneigianciu faktu – tokius faktus, atsikirsdamas i ieškovo reikalavima, turi irodyti atsakovas (Pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 51, Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005-02-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-48/2005, 2008-02-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-112/2008 ir kt.).
Nagrinejamoje byloje nustatyta ir šalys to negincija, kad reikalavimo dalyku esancia pinigu suma ieškove perdave atsakovui, kuris šia pinigu suma prieme, o pinigu perdavimo faktas buvo iformintas surašant kasos pajamu orderi. Kasos išlaidu orderyje irašyta, jog pinigai išmokami „ukio išlaidoms“, bet ne už statinio technine priežiura. Atsakovas buves UAB „Klaipedos mesine“ valdybos pirmininkas, turi aukštaji išsilavinima, ilga laika vadovauja imonei, todel be abejones turejo suprasti ir suprato sutarties, buhalterinio dokumento tikslaus formulavimo reikšme. Iš statybos darbu eigos žurnalo nuorašu matyti, kad juose fiksuoti ivairus statybu darbai nuo 2007-07-02 iki 2008-05-30, o už statinio statybos technine priežiura pasiraše atsakovas (t. 1, b. l. 112-168).
Teismas sutinka su ieškoves argumentais, kad statybos technines priežiuros sutartis buvo formali. Atsakovo parašai statybos darbu eigos žurnale neirodo pinigu išmokejimo pagristumo, priešingai, leidžia daryti išvada, kad sutarti jis vykde formaliai. Atsakovas dirbo ir gyveno Biržuose, statybos buvo vykdomos Taurages apskrityje, todel kiekviena diena prižiureti statybos eigos ir pasirašineti žurnale, negalejo.
Atsakovas pateike 2011 m. rugsejo menesi užpildyta elektronine metine pajamu deklaracija, teigdamas, jog gauta pinigu suma deklaravo. Deklaracija nepatvirtina, kad pinigai sumoketi už statinio technine priežiura, nes šalys susitare už technine priežiura moketi pagal papildoma susitarima, kuris, kaip jau mineta, turejo buti rašytinis.
Nesant irodymu, patvirtinanciu 100 000 Lt atsakovui išmokejimo pagrindo, atsižvelgiant i faktines aplinkybes ir esancius irodymus laikytina, kad ginco pinigu suma atsakovas gavo be pagrindo ir privalo ja gražinti ieškovei.
CK 6.237 straipsnyje itvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu budu tycia ar del neatsargumo igijes tai, ko jis negalejo ir neturejo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio saskaita tai igyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Šio straipsnio salyga, jog asmuo turta igyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto igijimo negalima pateisinti nei konkreciu teises aktu, nei sandoriu (Pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-02-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009-03-16 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-111/2009 ir kt.).
Ieškoves reikalavimas tenkintinas iš dalies, nes nenustacius tarp šaliu paskoliniu santykiu, 11,28 proc. ir 5 proc. palukanos pagal CK 6. 872 straipsnio nuostatas nepriteistinos, taciau pagal CK 6. 210 straipsnio 1 dalies nuostatas priteisiamos 5 procentu palukanos nuo bylos iškelimo teisme dienos, 2011-06-03, iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Iš byloje esamu mokejimo dokumentu matyti, kad už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme ieškove sumokejo 6 000 Lt (t. 2, b. l. 25-27) ir ši suma neviršija istatymo nustatytu kriteriju (CPK 98 str. 2 d.). Bylinejimosi išlaidos iš antrosios šalies priteisiamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 79, 93, 98 str.), todel iš atsakovo priteisiamos visos bylinejimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93, 98 str., t.1, b. l. 0, 2, 24, t. 2, b. l. 0, 25-27).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškini patenkinti iš dalies.
Priteisti iš P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 000 Lt (viena šimta tukstanciu litu) be pagrindo igytu lešu, 5 % dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. birželio 3 d. (bylos iškelimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 3 000 Lt (tris tukstancius litu) žyminio mokescio, 6 000 Lt (šešis tukstancius litu) advokato atstovavimo išlaidu - UAB „Klaipedos mesine”, im. k. 177066932, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, ir 60 Lt (šešiasdešimt litu) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.
Sprendima per 30 dienu galima skusti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduoti Panevežio apygardos teisme.