Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Laimės Baltrūnaitės, sekretoriaujant Laurai Norvaišytei, dalyvaujant atsakovų atstovui Jauniui Vagnoriui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Rimantui Zaleckiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškėjas ginčija Agentūros 2007-06-14 sprendimą Nr. BR6 – (11.13) – 13993 dalyje dėl neteisėtai išlaikytos 1 159,75 Lt skolos sumos, prašo įpareigoti atsakovą grąžinti 1 159,75 Lt į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Pagėgių kredito unijoje bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 2 000 Lt moralinės žalos atlyginimą (b. l. 24-28).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- LR ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2005-05-19 pateikė Paraišką ir valdoje Nr. 1003189827 deklaravo 19,19 ha žemės ūkio naudmenų, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l. 189-192). Agentūros Kontrolės departamento Tauragės skyrius, vykdydamas patikros vietoje užduotį D13, 2005-09-27 atliko patikrą vietoje (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l. 175-183, 184). Agentūra 2005-10-04 pranešimu Nr. 510 informavo pareiškėją apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l.195). Pareiškėjas 2005-10-10 pateikė raštu Agentūrai paaiškinimus dėl patikros vietoje nustatytų neatitikimų (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l.155-156). Agentūra 2005-12-12 pranešimu Nr. 96254 pareiškėjui nurodė mokėtiną išmokos sumą ir taikytas sankcijas, tai yra nurodė galutinę paramos išmokos sumą - 5 183,77 Lt (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l. 26, 196). Atsakovas kartu su 2006-03-31 raštu Nr. BR6-(3.82)-4287 2006-03-31 išsiuntė pareiškėjui ir informacinį laišką Nr. 6-1205 dėl jam priskaičiuotos 1 159,75 Lt skolos. (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l. 128, 129-130, II t., b. l. 1, 2-3). Taip pat nustatyta, kad Agentūra 2006-03-29 priėmė naują pranešimą (sprendimą) Nr. 302987, nurodantį pareiškėjui mokėtiną išmokos sumą ir taikomas sankcijas, pagal kurį, galutinė paramos išmoka yra 4 024,02 Lt. (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l.197). Pareiškėjas 2006-04-07 pateikė Agentūrai pareiškimą, kuriame ginčijo jam priskaičiuotos skolos atsiradimą ir prašė pateikti tai patvirtinančius dokumentus (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l. 139-140). Atsakovas kartu su 2006-05-16 raštu Nr. BR6 - (3.82)-6281 pakartotinai pareiškėjui išsiuntė informacinį laišką Nr. 6-1205, kuriuo informavo jį apie 1 159,75 Lt skolą (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, I t., b. l. 134,135-136).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Teismas 2006-11-10 sprendimu konstatavo, kad 1 159,75 Lt grąžintinų lėšų, išmokėtų paramos gavėjui, pareiškėjui, nustatymo diena yra 2006-03-29. Mažesnės mokėtinos sumos bei paramos gavėjui taikytinos kitos sankcijos nei buvo nustatyta 2005-12-12 sprendimu, dėl ko ir susidarė permoka, priskaičiuotos Agentūros 2006-03-29 sprendimu Nr. 302987, taigi tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė atsakovo 2006-03-29 sprendimas (pranešimas) Nr. 302987, kurį Teismas panaikino, nes minimas Agentūros sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas ir laikytinas nauju sprendimu, nors ir priimtas pagal tą pačią paramos gavėjo pateiktą Paraišką ir tuos pačius pateiktus duomenis apie žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, todėl Agentūra, priimdama skirtingus sprendimus tuo pačiu klausimu, to paties paramos gavėjo atžvilgiu, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, bei įpareigojo atsakovą, vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, priimti naują sprendimą (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, II t., b. l. 51-55). Agentūra, vykdydama Teismo 2006-11-10 sprendimą, 2007-03-14 pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. BR6 – (11.13) – 5180, kuriuo iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą Paraišką ir nusprendė skirti galutinę 4 024,02 Lt tiesioginių ir kompensacinių išmokų paramos sumą, pritaikius sankcijas. Taip pat šiame sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė suma, nei jam priklausė, todėl susidaręs 1 159,75 Lt skirtumas, vertintinas kaip skola ir buvo išskaičiuotas 2006-11-22 iš pareiškėjui priklausančių tiesioginių išmokų už 2005-2006 m. kvotinį pieną, o 2006-11-29 likusi skolos dalis išskaičiuota iš išmokų už 2006 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei nurodyta, kad pareiškėjas nėra skolingas Agentūrai (adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 71-72).

Bylos medžiaga patvirtinta, kad Agentūra 2006-11-24 raštu Nr. BR6 – (3.82) – 15451 informavo pareiškėją, kad dalis jo skolos išskaičiuota iš kitų mokėjimų ir pateikė tai pagrindžiantį 2006-11-22 informacinį laišką Nr. 6-4483, kitu 2006-11-30 raštu Nr. BR6 – (3.82) - 15626 pareiškėją informavo apie likusios skolos išskaičiavimą iš kitų mokėjimų bei tai, kad pareiškėjas Agentūrai nėra skolingas, pateikė tai pagrindžiantį 2006-11-30 informacinį laišką Nr. 6-4525 (adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 11-13). Komisija 2007-01-16 sprendimu Nr. 2007/01-4R-4 įpareigojo Agentūrą panaikinti 2006-11-22 informacinį laišką Nr. 6-4483 ir 2006-11-30 informacinį laišką Nr. 6-4525, nes Komisijai skundžiami informaciniai laiškai buvo ne savarankiškas ginčo teisinio santykio dalykas, o išvestinis iš teisinių santykių, kurių ginčo dalykas, Agentūros 2006-03-29 sprendimas Nr. 302987 ir 2006-05-11 informacinis laiškas Nr. 6-1767, Teismo buvo panaikintas, todėl atitinkamai naikintini ir minimi informaciniai laiškai (adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 5-6). Kadangi Agentūra šio Komisijos sprendimo nevykdė, todėl Teismas 2007-05-21 sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Agentūrą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti Komisijos 2007-01-16 sprendimą Nr. 2007/01-4R-4 (adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 79-82).

Agentūra, vykdydama Teismo 2007-05-21 sprendimą, priėmė pareiškėjo skundžiamą sprendimą Nr. BR6 – (11.13) – 13993, kuriame pažymėjo, jog Agentūra panaikina 2006-11-22 informacinį pranešimą Nr. 6-4483, 2006-11-30 informacinį pranešimą Nr. 6-4525 ir 2007-03-14 sprendimą Nr. BR6 – (11.13) – 5180 bei, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2005-05-19 Paraišką, pagal Paraiškoje pateiktus duomenis, skyrė 4 024, 02 Lt dydžio galutinę tiesioginių ir kompensacinių išmokų sumą už deklaruotas žemės ūkio naudmenas. Kadangi pareiškėjui buvo išmokėta didesnė suma, nei jam priklausė, todėl susidaręs 1 159,75 Lt skirtumas, laikomas skola, buvo išskaičiuotas 2006-11-22 iš pareiškėjui priklausančių tiesioginių išmokų už 2005-2006 m. kvotinį pieną, o 2006-11-29 likusi skolos dalis išskaičiuota iš išmokų už 2006 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei nurodyta, kad pareiškėjas nėra skolingas Agentūrai (b. l. 53-57).

Pagal žemės ūkio ministro 2003-01-22 įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktą (toliau – Nuostatai), Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūra yra pagrindinė ir vienintelė tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" skyrimą administruojanti valstybės institucija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-09-06 įsakymu Nr. 3D-431 patvirtintų Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų skyriaus ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiąsias programas ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, šių lėšų registravimo ir paramos gavėjų abejotinų skolų nurašymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 ir 5 punktais, sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo bei kaltininko priima autorizuojančioji institucija. Sprendimas yra pagrindas susigrąžinti iš paramos gavėjo neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus lėšas. Grąžintinų lėšų nustatymo diena yra autorizuojančiosios institucijos sprendimo sumažinti paramą priėmimo diena. Pagal minimų Taisyklių 7.4 punktą, autorizuojančioji institucija turi teisę priimti sprendimą dėl lėšų grąžinimo, jei paramos gavėjas gavo didesnę paramą nei priklauso. Apie grąžintinų lėšų sumą, šių lėšų susidarymo priežastis, lėšų grąžinimo terminą, administruojančioji institucija privalo per 5 darbo dienas nuo grąžintinų lėšų atsiradimo dienos registruotu laišku pranešti paramos gavėjui (Taisyklių 10 punktas).

Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų visumos matyti, kad 1 159,75 Lt grąžintinų lėšų, išmokėtų pareiškėjui, nustatymo diena yra 2006-03-29, taigi pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukėlė atsakovo 2006-03-29 sprendimas (pranešimas) Nr. 302987, kurį Teismas 2006-11-10 sprendimu panaikino ir įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą, atitinkantį LR viešojo administravimo įstatymo nuostatas ( adm. byla Nr. I-3759-3/2006, II t., b. l. 51-55). Šis Teismo sprendimas įsiteisėjo 2006-11-24. Agentūra 2006-11-24 raštu Nr. BR6 – (3.82) – 15451 informavo pareiškėją, kad dalis jo skolos išskaičiuota iš kitų mokėjimų ir pateikė tai pagrindžiantį 2006-11-22 informacinį laišką (sprendimą) Nr. 6-4483, kitu 2006-11-30 raštu Nr. BR6 – (3.82) - 15626 pareiškėją informavo apie likusios skolos išskaičiavimą iš kitų mokėjimų bei tai, kad pareiškėjas Agentūrai nėra skolingas ir pateikė tai pagrindžiantį 2006-11-30 informacinį laišką ( sprendimą) Nr. 6-4525 (adm. byla Nr. I-3759-3/2006, II t., b. l. 47-48; adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 11-13).

Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 92 straipsnį, skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Byloje ištirti rašytiniai įrodymai bei aptartų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad Teismui 2006-11-10 sprendimu panaikinus Agentūros 2006-03-29 sprendimą Nr. 302987, atsakovas panaikinto sprendimo pagrindu prarado teisę susigrąžinti iš paramos gavėjo neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus lėšas, o 2006-11-22 ir 2006-11-30 informaciniai laiškai (sprendimai), priimti panaikinto Teismo sprendimo pagrindu, yra niekiniai, neturintys teisinės galios, nes teismui panaikinus konkretų viešojo administravimo institucijos sprendimą, institucija privalo panaikinti ir jo pagrindu priimtus sprendimus.

LR ABTĮ 14 ir 97 straipsniuose įtvirtinta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimas turi būti įvykdytas per 15 dienų arba teismo nustatytą terminą, todėl atsakovo teiginys, kad skolos išskaičiavimai buvo atlikti tuo metu, kai Agentūra dar nebuvo informuota apie įsiteisėjusį 2006-11-10 Teismo sprendimą, yra nepagrįstas.

Kaip jau minėta, Agentūra, vykdydama Teismo 2006-11-10 sprendimą, 2007-03-14 pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. BR6 – (11.13) – 5180, kuriuo skyrė galutinę 4 024,02 Lt tiesioginių ir kompensacinių išmokų paramos sumą, pritaikius sankcijas bei nurodė, kad susidaręs 1 159,75 Lt skirtumas, išskaičiuotas iš kitų pareiškėjui priklausančių tiesioginių išmokų už 2005-2006 m. kvotinį pieną ir iš išmokų už 2006 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, todėl pareiškėjas nėra skolingas Agentūrai (adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 71-72). Minimas Agentūros sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skolą išskaityti iš kitų jam priklausančių išmokų, nėra šio ginčo dalykas, todėl jo teisėtumo teismas nevertina, tačiau teismas pažymi, kad šis atsakovo sprendimas, jo paties panaikintas, priimant skundžiamą sprendimą, savo forma ir turiniu analogiškas pastarajam.

Komisija 2007-01-16 sprendimu Nr. 2007/01-4R-4 įpareigojo Agentūrą panaikinti 2006-11-22 informacinį laišką Nr. 6-4483 ir 2006-11-30 informacinį laišką Nr. 6-4525 (adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 5-6), tačiau Agentūra šio Komisijos sprendimo nevykdė, todėl Teismas 2007-05-21 sprendimu patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Agentūrą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti Komisijos 2007-01-16 sprendimą Nr. 2007/01-4R-4 (adm. byla Nr. I-6341-9/2007, b. l. 79-82). Agentūra, vykdydama Teismo 2007-05-21 sprendimą, priėmė pareiškėjo skundžiamą sprendimą Nr. BR6 – (11.13) – 13993, kuriame pažymėjo, jog Agentūra panaikina 2006-11-22 informacinį pranešimą Nr. 6-4483, 2006-11-30 informacinį pranešimą Nr. 6-4525 ir 2007-03-14 sprendimą Nr. BR6 – (11.13) – 5180 bei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo išmokėta 5 183,77 Lt dydžio paramos suma, o pritaikius visas sankcijas priklausanti suma yra 4 024,02, skola Agentūrai, tai yra 1 159,75 Lt, 2006-11-22 ir 2006-11-30 buvo išskaičiuota iš išmokų už 2006 m. bei laikytina, kad pareiškėjas finansinių įsipareigojimų Agentūrai neturi.

Vadovaujantis ištirtų bylos rašytinių įrodymų bei aptartų teisės aktų visuma, teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina išvada, kad Agentūros veiksmai, 2006-11-22 ir 2006-11-29 išskaičiuojant pareiškėjui skolą iš išmokų už 2006 m., yra neteisėti bei nepagrįsti, nes Agentūros 2006-11-22 ir 2006-11-30 informaciniai laiškai, įteisinantys sprendimus dėl skolos išskaičiavimo, pagal Komisijos 2007-01-16 sprendimą bei 2007-05-21 Teismo sprendimą, buvo panaikinti. Kadangi skundžiamu sprendimu sprendimų dėl skolos išskaičiavimo panaikinimas nesukėlė, o naujo sprendimo dėl skolos išskaičiavimo skundžiamo sprendimo pagrindu priėmimas nesukeltų pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, nes skundžiamu sprendimu nustatoma ta pati paramos suma, tai yra 4 024, 02 Lt, kaip ir 2006-11-10 Teismo sprendimu panaikintame 2006-03-29 sprendime Nr. 302987, taip pat, kad naujo sprendimo dėl skolos išskaičiavimo priėmimas neturės teisinio tikslingumo, todėl 2006-06-14 sprendimas Nr. BR-(11.13)-13993 dalyje dėl 1 159,75 Lt skolos išskaičiavimo yra naikintinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal LR CK 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsiranda jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Rašytiniai bylos įrodymai neginčytinai patvirtina, kad Agentūra neveikė taip, kaip privalėjo veikti, o Agentūros neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, emocinę ir nervinę įtampą, apsunkino jo pažeistos teisės gynimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, socialinę padėtį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė 500 Lt dydžio neturtinę žalą ( Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p ir 5 p., 89 str. 2 d., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007-06-14 sprendimą Nr. BR-(11.13)-13993 dalyje dėl 1 159,75 Lt sumos išskaitymo.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, A. M. naudai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.