Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Viredita“ dėl išmokėtų sumų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ filialą Lietuvoje, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Viredita“ 6154,56 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, paskelbtas pranešimas specialiame interneto tinklalapyje wwvv.teismai.lt, (CPK 130 str. 1 d.), teisme atsiliepimai negauti, todėl laikoma, kad yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2009-09-04 Prancūzijoje eismo įvykio metu, D. R. vairuodamas automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Viredita“ apgadino Čekijos įmonei Hippo Logistik s.r.o. priklausančią transporto priemonę VOLVO FH12, valst. Nr.1P8 2221. Dėl šio eismo įvykio kaltu pripažintas UAB „Viredita vairuotojas D. R.. Eismo įvykio metu automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“, todėl ieškovė atlygino atsakovės padarytą žalą 13309,12 Lt.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai – mokėjimo nurodymai (b.l. 8, 44), sąskaitų išrašai (b.l. 8,30,31) eismo įvykio deklaracijos (b.1.15-17, 20,21), Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (b.1.18-19), prašymas dėl išlaidų atlyginimo (b.1.36-41, pretenzija (b.1.45).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. numato, kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Įstatymo pagrindu sudaryta draudimo sutartis už sumokėtą vieną (bendrą) draudimo įmoką suteikia draudimo apsaugą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Šveicarijos Konfederacijoje (Įstatymo 10 str.).

Sudarant Sutartį atsakovė patvirtino, kad sutartyje nurodyta transporto priemonė nėra ir nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų (Sutarties 1.6. punktas). Atsakovas patvirtino, kad jis nesinaudos pilna (t.y. visose ES valstybėse ir Šveicarijoje galiojančia) draudimo sutarties suteikiama draudimo apsauga, o transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į šią draudėjo pateiktą informaciją, ieškovas įvertino, kad draudimo rizika, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 20 d., yra kur kas mažesnė, negu transporto priemonę naudojant ir kitose Įstatyme nurodytose valstybėse - pažymėtina, kad pagal Įstatymo 11 str. 3 d., „už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės". Draudžiamojo įvykio metu žala apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos teisę (LR CK 1.44 str., 1971-05-04 Hagos Konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 str.), kurioje, pvz., numatyti neturtinės žalos limitai (Įstatymo 11 str. 1 d.), ko nėra kitų ES valstybių teisės aktuose, ir pan., įvertinta, kad numatoma draudimo išmoka galimo draudžiamojo įvykio atveju būtų žymiai mažesnė nei už Lietuvos Respublikos ribų įvykusio draudžiamojo įvykio atveju ir atsižvelgęs į atsakovės pateiktą informaciją, kad transporto priemonė nebus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, dėl ko draudimo rizika yra žymiai mažesnė, nustatė daugiau nei 7 kartus mažesnę už vieningąją (bendrąją) draudimo įmoką.

Sutarties 3.2.2. punkte nustatytos sąlygos, jog draudėjas įsipareigoja nenaudoti ar leisti naudotis transporto priemone tik turint galiojantį draudimo liudijimą bei nepažeidžiant šios Sutarties 1.6. p. sąlygų, o taip pat 8 punkte numatytos sąlygos, kad draudėjas įsipareigoja, kad transporto priemonė bus naudojama 1.6. p. aptartomis sąlygomis. Pasikeitus bent vienai sąlygai pasikeičia draudimo rizika, dėl to draudimo įmoka gali būti perskaičiuota <...>. Draudėjui šios Sutarties bei teisės aktų numatytais terminais nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, vadovaudamasis įstatymu bei LR Vyriausybės nustatytomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Atsakovas apie tai, kad transporto priemonė bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, privalėjo draudikui pranešti raštu ir už draudimo rizikos padidėjimą sumokėti draudikui jo apskaičiuotą papildomą draudimo įmoką.

Įstatymo 16 str. 2 d. numatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti <...>".Vadovaujantis 2000-05-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr.2000/26/EB nuostatomis, nukentėję tretieji asmenys dėl žalos atlyginimo gali kreiptis toje valstybėje, kurioje jie gyvena.

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad Prancūzijoje eismo įvykio metu, D. R. vairuodamas automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Viredita“ apgadino Čekijos įmonei Hippo Logistik s.r.o. transporto priemonę VOLVO FH12, valst. Nr.1P8 2221. Dėl šio eismo įvykio kaltu pripažintas UAB „Viredita vairuotojas D. R., be to atsakovė leido naudoti transporto priemonę MERCEDES (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ribų, todėl 50 % sumokėtos išmokos dėl žalos padarymo draudikui privalo grąžinti (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d., 22 str. 1 d. 3 p., 4 p., Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.6 p.).

Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteistina 50 %, dėl eismo įvykio išmokėtų sumos, t.y. 6154,56 Lt (1782,48 Eur) žalos atlyginimas.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina įstatymo nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-06-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, vadovaujantis LR CPK 88 str. 1d., 6 p., 93 str. 1 d. iš atsakovės ieškovei priteistina 711,54 Lt (206,08 Eur) bylinėjimosi išlaidos, t.y. 138 Lt žyminis mokestis, 573,54 Lt vertimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1d.1p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios mažiau nei 10 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvoje veikiančiai per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 50003210451, buveinė Brivibas iela 39 Ryga, Latvija LV-1010, Lietuvos filialo kontaktiniai duomenys, kodas 300633222, buveinė T.Ševčenkos g. 21/Vytenio g. 12, Vilnius a.s. LT734010042401156565, AB DNB bankas, banko sąskaita, į kurią turi būti sumokama priteista suma yra AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo a.s. Nr. LT73 4010 0424 0115 6565, AB DNB bankas, iš atsakovės UAB „Viredita“, juridinio asmens kodas 300526462, buveinės adresas J.Ambrazevičiaus-Brazaičio 13-37, Marijampolė, 6154,56 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus 56 ct) (1782,48 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 48 ct) žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-06-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 711,54 Lt (septynis šimtus vienuolika litų) (206,08 Eur (du šimtus šešis eurus 8 ct)) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno Apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.