Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (dumenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (dumenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (dumenys neskelbtini), statybininko pareigose, gyv. (dumenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2019m. spalio 11d., 18³⁰ val., vakare, kaltinamasis R. B. Šaltinio gatvėje, esančioje adresu: (dumenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai kaltinamojo R. B. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alco-test 6810 “, Nr. ARFM-0422, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 18²⁷ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 18⁴⁷ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paordymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019m. spalio 11d. jis savo namuose girtavo su kaimynu. Šventė kaimyno išleistuves, kuris ruošėsi išvažiuoti dirbti į užsienį. Išgėrė vieną 0,7 l talpos butelį degtinės degtinės ir kelias skardines alaus. Paskambino kaimynė, kuri pasakė, kad jam(kaltinamajam R. B.) yra pririnkusi bulvių ir prašė atvažiuoti jų pasiimti. Kadangi nuo išgerto alkoholio kiekio jis nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, sėdo už jam priklausančio automobilio „ M. C. “ vairo ir važiavo pas kaimynę, gyvenančią (dumenys neskelbtini). Pakeliui, kaimo sankryžoje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholio matavimo prietaisu tikrinant jo blaivumą, buvo atlikti du testai, kurie parodė, jo girtumą, antru bandymu jam pripūtus virš 1,7 promilės alkoholio. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo, nes dar sovietiniais laikais už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, uždraudimo naudotis specialia teise terminui pasibaigus, jis iš naujo teisės vairuoti transporto priemones neįgijo, nes, niekur nedirbdamas, tam neturėjo pinigų.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu liudytojo D. K. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 46), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. spalio 11d. tarnybiniu pranešimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo(b.l. 16), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-8) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10-14), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 18), 2019m. spalio 11d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 17) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis R. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo D. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. spalio 11d., apie 18³⁰ val., tarnybos metu patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. E., (dumenys neskelbtini), teritorijoje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „ M. C. “, kurį vairavo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo pil. R. B.. Matėsi, kad vairuotojas buvo išgėręs, nes nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Pil. R. B. elgėsi ramiai, kuris prisipažino, kad po darbo gėrė alų. Alkoholio matavimo prietaisu tikrinant vairuotojo blaivumą, buvo atlikti du blaivumo testai, pirmo pūtimo metu pastarojo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija, o atlikto antro pūtimo metu-1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Bendravimo su vairuotoju metu paaiškėjo, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo, dėl ko pastarajam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Asmuo, vairavęs automobilį, buvo sulaikytas ir perduotas operatyvinės grupės tyrėjui, o automobilis buvo nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. teritoriją(b.l. 46). Šias liudytojo D. K. aiškinamas aplinkybes 2019m. spalio 11d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo patvirtino ir kartu su juo tą dieną patruliavęs kolega-pil. M. R.(b.l. 16).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (dumenys neskelbtini), kurios kelkraštyje yra matomas stovintis automobilis „ M. C. “, iš priekio ir iš galo paženklintas valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulas yra apgadintas, t.y. įlenktas kairės pusės galinis sparnas. Automobilio apžiūros metu jo salone, daiktadėžėje buvo rasti ir paimti automobilio registracijos dokumentai, kurie yra prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos. Automobilio užvedimo spynelėje yra matomi įdėti užvedimo rakteliai, kurie taip pat buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 1(b.l. 7-14).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitų matyti, kad, 2019m. spalio 11d. du kartus atlikus kaltinamojo R. B., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 18²⁷ val., pastarajam buvo nustatytas 1,67 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 18⁴⁷ val., metu,-1,79 promilės girtumas(b.l. 18). Šie duomenys apie kaltinamojo R. B. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiame 2019m. spalio 11d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0422, patikros Nr. 1142360, akte(b.l. 17).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis R. B. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. spalio 11d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam R. B. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 17-18), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo R. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nussikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo R. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo R. B. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta pirmą kartą, anksčiau baustas administracine tvarka ar teistas nebuvo(b.l. 81, 86), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo R. B. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis R. B. nusikalsta pirmą kartą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos, kuri jokių paskemių nesukėlė, pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo R. B. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam R. B., kuris šiuo metu dirba ir turi pastovias pajamas, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi švelniausia bausmės rūšis,-bauda, paskiriant už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti baudos šiek tiek didesnę nei minimalus dydis baudą, pagal kaltinamojo šeimos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinto BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. B. 2019m. spalio 11d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes, pasak paties kaltinamojo, dar sovietiniais laikais už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, uždraudimo naudotis specialia teise terminui pasibaigus, jis iš naujo teisės vairuoti transporto priemones neįgijo, t.y. pagal ankstesnį sprendimą esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, neįvykdė įstatyme numatytų vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų.

LR BK 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis(nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis(teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis LR BK 67 str. 3 d., ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis R. B. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas ne tik atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, bet ir įvertindamas paties kaltinamojo R. B., kuris anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, asmenybę, laiko, kad, kaltinamajam R. B. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamosios priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kuri irgi gali būti skiriama kartu su bausme(LR BK 67 str. 3d.). Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2019m. spalio 17d. nutarimu kaltinamajam R. B. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (dumenys neskelbtini), laikinai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2019m. spalio 17d. iki 2020m. vasario 17d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 36-43). Nušalinus kaltinamąjį R. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 19).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, įvykio vietoje sustabdžius kaltinamojo R. B. vairuotą automobilį „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo salone, daiktadėžėje šalia kitų dokumentų buvo rastas ir paimtas ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (dumenys neskelbtini), išduotas paties kaltinamojo-pil. R. B. vardu, o automobilio registraciją minėto asmens vardu patvirtina ir byloje esanti VĮ „ Regitra “ informacinio pobūdžio pažyma(b.l. 7-14, 31-33).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo R. B. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame LR BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančioam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Kadangi automobilis, kurį vairavo neblaivus kaltinamasis R. B., yra paties kaltinamojo nuosavybė, o kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(LR BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo R. B. vairuota transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(LR BK 72 str. 3d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, nušalinus kaltinamąjį R. B. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., dėl ko Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje (b.l. 19, 26-27).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Pats kaltinamasis R. B. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė UAB „ Medicinos bankas “ mokėjimo nurodymą Nr. 163880, iš kurio matyti, kad kaltinamasis 2019m. spalio 17d. banke į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo pastarojo vairuoto automobilio „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 28-29). Kadangi kaltinamasis R. B. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 51 MGL 2.550,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. B. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 850,- Eur.(aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 34 MGL 1.700,- Eur.(vienas tūkstantis septyni šimtai eurų ir 00 eur/ct.).

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per vienerius metus ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam R. B. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. automobilio „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (dumenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris laikinai saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., konfiskavimą.

Kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti, grąžinant kaltinamajam R. B. iš jo buvusį paimtą asmens dokumentą-asmens tapatybės kortelę Nr. (dumenys neskelbtini), išduotą 2013m. spalio 10d. Migracijos departamento Vilniaus skyrius(88) Lietuva.

Daiktinius įrodymus-transporto priemonės, t.y. automobilio „ M. C. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (dumenys neskelbtini), išduotą pil. R. B. vardu, įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (dumenys neskelbtini) ir 2019m. rugsėjo 12d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.