Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo V. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. V. 2019 m. gegužės 5 d., apie 13.55 val., sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje, apklausiamas policijos pareigūnų pagal kaimynės V. B. pareiškimą, paskambino iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrą pagalbos centrą (BPC), tel. Nr. 112 bei pranešė, jog nori prašytis pagalbos, kad nustatyti kaimynei V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų. Vėliau patikslino, kad ji apsvaigusi nuo medikamentų, todėl nori, kad atvykus kitiems policijos pareigūnams kaimynė V. B. būtų patikrinta dėl medikamentų vartojimo (būdama savo privačioje valdoje, nevairuodama automobilio). Šiais savo veiksmais V. V., domėdamasis V. B. sveikatos būkle, siekdamas, prašydamas ją patikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų (tam neturėdamas teisinio pagrindo) žinojo, kad pagalba nereikalinga, trukdė specialiąsias tarnybas, tai yra kvietė policijos pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė dėl priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimo, žinant, kad pagalba nereikalinga. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia.

8. Nagrinėjamu atveju V. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis kreipėsi BPC telefonu, kviesdamas policijos pareigūnus, kad būtų patikrintas jo kaimynės V. B. apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, žinodamas, kad pareigūnų pagalba nereikalinga. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo nutarimu, teigia, kad jo veiksmuose nėra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jis po ankstesnių įvykių turėjo pagrindą manyti, jog V. B. gali būti apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais nėra.

9. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad V. V. Bendrosios pagalbos centrui pranešė, jog jo kaimynė yra apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų. ROIK duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 10 d. 13.39 val. Bendruoju pagalbos centro telefonu buvo užregistruotas V. V. pranešimas apie tai, kad jo kaimynė V. B. yra apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų ir elgiasi neadekvačiai. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 5 d. apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas BPC skambučio garso įrašas, matyti, jog nubaustasis operatorei paklausus, ar jis mano, kad kaimynė yra apsvaigusi psichotropinėmis medžiagomis, atsakė „nemanau, o esu tikras“, „kada ji tokioje būsenoje būna, tai ji už savo veiksmus neatsakanti yra“. Dėl šio V. V. aktyvaus reikalavimo, jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo iškviesti ir atvyko policijos pareigūnai ir vėliau V. B. buvo pristatyta į gydymo įstaigą apsvaigimui nustatyti. Priešingai nei teigiama skunde, byloje esant užfiksuotam BPC skambučio garso įrašo pokalbio turiniui, kurio patikimumo apeliantas nekvestionuoja, pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neperklausė garso įrašo teismo posėdžio metu, nėra.

10. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nubaustasis nurodė, jog jo kaimynė V. B. įvykio dieną kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai, tačiau šiuos jo teiginius paneigia kita byloje esanti medžiaga. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 10 d. vyriausiojo patrulio E. D., kuris atvyko pagal iškvietimą į V. V. nurodytą vietą, tarnybinio pranešimo, bendraujant su V. B., vizualiai ji buvo adekvati, o į įvykio vietą atvykę medikai pirminiais duomenimis jos apsvaigimo taip pat nenustatė. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir vyresnysis tyrėjas M. B. 2019 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime nurodęs, kad V. V., būdamas tarnybiniame automobilyje, pradėjo reikšti priekaištus, kad pareiškimo iš V. B. jie priimti negali, nes ji yra apsvaigusi nuo psichotropinių vaistų ir neadekvati, todėl turi būti patikrinta dėl apsvaigimo. Pareigūnas nurodė, jog jam bendraujant su V. B., pastaroji akivaizdžiai nebuvo apsvaigusi, elgėsi adekvačiai, kalbėjo ir mintis reiškė rišliai, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jai nustatinėti apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų. Pareigūnams atsisakius tikrinti V. B., V. V., būdamas įspėtas, kad už akivaizdžiai melagingą pranešimą ir specialiųjų tarnybų trukdymą yra numatyta administracinė atsakomybė, paskambinęs telefonu BPC, pranešė, kad jo kaimynė yra apsvaigusi ir elgiasi neadekvačiai.

11. Pažymėtina, jog nei vienas iš į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, betarpiškai bendravusių su V. B., nenustatė akivaizdžių jos apsvaigimo ir neadekvataus elgesio požymių. Nors skunde V. V. kvestionuoja policijos pareigūnų specialių žinių apsvaigimui nustatyti turėjimą, tačiau, nesant jokių akivaizdžių neadekvataus asmens elgesio požymių, pagrindo spręsti, jog pareigūnai įvykio aplinkybes įvertino netinkamai, nėra. Duomenų, kad, priešingai nei pareigūnai, V. V. būtų betarpiškai bendravęs ar matęs V. B. prieš kreipiantis BPC telefonu ir kviečiant specialiąsias tarnybas, nėra. Vien asmens subjektyvus vertinimas ir prielaidos, jog pastaroji apsvaigusi, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas specialiosioms tarnyboms kviesti, juolab, kad jis prieš tai policijos pareigūnų buvo įspėtas, jog V. B. elgesys nesukuria teisėto pagrindo jos apsvaigimui tikrinti. Be to, priešingai nei teigiama skunde, policijos pareigūnai 2019 m. gegužės 10 d. į V. B. namus atvyko ne naujam pareiškimui apie galimai neteisėtus trečiųjų asmenų (galimai ir V. V.) veiksmus priimti, o siekdami išsiaiškinti 2019 m. gegužės 8 d. pareiškimo aplinkybes, kas tik paneigia V. V. argumentus, jog V. B. įvykio dieną buvo apsvaigusi ir elgėsi neadekvačiai, nes kreipėsi į policijos pareigūnus.

12. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. Š. parodymų. Kaip matyti iš byloje esančių pastarosios 2019 m. gegužės 10 d. rašytinių paaiškinimų, konkrečių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, ji nenurodė, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais, kurie tik patvirtina konfliktinius kaimyninių (duomenys neskelbtini) butų gyventojų santykius. Kaip matyti iš A. Š. paaiškinimo, esant nesutarimams su V. B., ji su V. V. pasitarę nusprendė patikrinti kaimynės apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien subjektyviais teiginiais dėl kylančių konfliktų grįstos prielaidos, jog asmuo gali būti apsvaigęs, nesant objektyvių ir akivaizdžių jo apsvaigimą patvirtinančių duomenų, negali būti pagrindu specialiųjų tarnybų kvietimui.

13. Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro 2004 m. gegužės 25 d. įstatymo IX-2246 (redakcija, galiojusi 2018 m. gegužės 10 d.) bendrosios nuostatos reglamentuoja, kad Bendrasis pagalbos telefono numeris 112 (toliau – numeris 112) – tai Nacionaliniame telefono ryšio numeracijos plane nurodytas vienas telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Pagalba šio teisės akto prasme – neatidėliotini veiksmai nelaimės vietoje, atliekami pagalbos tarnybų pagal savo kompetenciją reaguojant į pranešimus apie pagalbos poreikį, o pagalbos prašymas – numeriu 112 Centre gautas prašymas suteikti pagalbą. Pagalbos prašymu nelaikomas prašymas suteikti informaciją ar pagalbą, kai akivaizdu, kad pranešama apie aplinkybes, nesusijusias su nurodytomis anksčiau. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog V. V., būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, pastariesiems nesutikus įvykdyti jo reikalavimų, kadangi jiems, pareigūnų vertinimu, nebuvo teisėto pagrindo, nepagrįstai kreipėsi BPC pagalbos telefonu inicijuodamas dar vieno policijos pareigūnų ekipažo iškvietimą. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nei realus, nei tariamas pavojus, dėl kurio būtų būtina policijos ar kurios nors kitos specialiosios tarnybos pagalba, V. V. ar kitiems (duomenys neskelbtini) namo gyventojams nebuvo kilęs, dėl pagalbos buvo kreiptasi nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. melagingai.

14. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog apelianto teiginys, kad jam pagalba buvo reikalinga, nes buvo būtina nustatyti V. B. apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, nepagrįstas. Tuo pačiu nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog policijos pareigūnai patys netinkamai įvertino, kad pagalba jam nebuvo reikalinga. Pastebėtina, jog policijos pareigūnai, į įvykio vietą atvykę dėl kito V. B. pareiškimo patikslinimo, nusprendė, kad pagalba nereikalinga pagal jų pačių V. B. būklės įvertinimą, taip pat pagal tai, jog jokių objektyvių požymių, kurie leistų daryti bent pagrįstą prielaidą, kad pranešėjui ar kitiems asmenims gresia koks nors pavojus, nebuvo. Aplinkybę, kad jokia grėsmė apeliantui nebuvo kilusi, iš dalies patvirtina ir tai, kad policijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo imtis ir nesiėmė jokių veiksmų prieš asmenį, kuris pranešime Bendrajam pagalbos centrui buvo nurodytas kaip apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir neadekvatus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą, į įvykio vietą atvyko 13.48 val., o iškvietimo įvykio patikrinimo pabaigos laikas – 16.22 val. V. B. buvo vežama į gydymo įstaigą, siekiant nustatyti jos apsvaigimą, buvo trukdomas ne tik policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą jau joje esant vienam pareigūnų ekipažui, bet ir gydymo įstaigos darbuotojų darbas, taigi akivaizdu, jog tokie V. V. veiksmai buvo pavojingi ir neteisėti ANK 5 straipsnio 1 dalies prasme. Jokio pagrindo manyti, jog įvykio vietoje jau buvę pareigūnai, kurie betarpiškai bendravo su V. B., negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos ir jos būklės, nėra.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai deklaratyvus yra teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neišsiaiškino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, jog apylinkės teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, policijos pareigūnų, kurie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, tarnybinius pranešimus, kuriuose užfiksuotos reikšmingos įvykio aplinkybės ir kuriomis nesiremti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, V. V. skundo argumentai, jog administracinio nusižengimo tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas neišsamiai, neatlikus visų prašomų tyrimo veiksmų bei nesurinkus tyrimui reikšmingų duomenų, atmestini. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, vertinant byloje esančius duomenis, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas.

16. Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog V. B., iškvietusi pareigūnus dėl 2019 m. balandžio 10 d. tariamo jos laisvės suvaržymo, nesulaukė jokios atsakomybės, tokiu būdu pažeidžiant lygybės ir teisėtumo principus. Be to, teismas nieko nepasisakė dėl gydytojo A. B. veiklos, teikiant teisines konsultacijas V. B., jog ji kreiptųsi į teismą dėl šmeižto. A. B. paaiškino, jog V. V., savo iniciatyva atvykęs į gydymo įstaigą, kurioje buvo tikrinamas V. B. apsvaigimas, nuolat varstė duris ir tokiu būdu darė spaudimą medicinos personalui. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti V. V. atsakomybės pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Juolab, jos nepaneigia ir tai, jog su V. B. 2019 m. balandžio 10 d. bendravusi G. U. nurodė, jog ji buvo susijaudinusi, kalbėjo nerišliai teigdama, jog V. V. ir A. Š. buvo suvaržę jos laisvę, kadangi šioje byloje 2019 m. balandžio 10 d. įvykio aplinkybės nėra analizuojamos ir vertinamos. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė, jog V. V. nuolat varstė kabineto duris, buvo užsukęs į vyr. slaugytojos kabinetą ir reikalavo pilno bei detalaus V. B. ištyrimo, darė spaudimą medicinos personalui, buvo nurodyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2019 m. gegužės 10 d. medicinos dokumentų išraše, todėl vien tai, kad teismas ją nurodė aprašydamas medicinos išrašo duomenis, savaime nepaneigia V. V. padaryto administracinio nusižengimo be pagrindo iškvietus specialiąsias tarnybas, fakto ir nesudaro pagrindo ją šalinti iš skundžiamo nutarimo.

17. Apeliaciniame skunde nubaustasis kelia klausimą dėl administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos pareigūnų proceso pažeidimų, teigdamas, jog nėra jo parašo administracinio nusižengimo protokole, kuris patvirtintų, jog jis buvo supažindintas su jo turiniu. 2019 m. liepos 11 d. V. V. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. 2019 m. birželio 20 d. atsisakė priimti šaukimą atvykti apklausai į policijos komisariatą, todėl jam buvo išsiųstas šaukimas paštu atvykti 2019 m. birželio 27 d. Nurodytą dieną jis neatvyko, todėl 2019 m. birželio 28 d. jam pakartotinai paštu buvo išsiųstas šaukimas atvykti 2019 m. liepos 5 d. 9 val. Nurodytą dieną V. V. taip pat neatvyko, apie 9 val. paskambino telefonu policijos pareigūnei J. J. ir pranešė, kad negali atvykti dėl asmeninių priežasčių bei sutarė atvykti apie 14 val., tačiau nei 14 val., nei iki 2019 m. liepos 9 d. V. V. neatvyko ir įvykio aplinkybių nepatikslino. ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Atsižvelgiant į tai, byloje esant duomenų, kad nubaustasis du kartus registruotu paštu buvo šaukiamas atvykti į policijos įstaigą, tačiau neatvyko ir nenurodė svarbių jo nedalyvavimą pateisinančių duomenų, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas jam nedalyvaujant (todėl ir nepasirašius) buvo surašytas laikantis ANK reikalavimų. Juolab, įvertinus tai, kad nubaustasis dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur jam buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus dėl bylai reikšmės turinčių aplinkybių, todėl asmens teisė į tinkamą ir efektyvią gynybą nebuvo pažeista.

18. Asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, skiriama bauda, kurios dydis yra nuo dviejų šimtų eurų iki dviejų tūkstančių eurų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė baudą, kuri yra artima šios nuobaudos vidurkiui.

19. Skundžiamame nutarime buvo pagrįstai konstatuota, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog V. V. baustas administracine tvarka ir teistas, įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi šiuos duomenis įvertino ne BK 97 straipsnio kontekste, o kaip nubaustojo asmenybę charakterizuojančią aplinkybę, kuri patvirtina, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir elgesio reikalavimų. Ir vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. administracinę nuobaudą, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi (bedarbis), taip pat neatsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, formuojamą teismų praktiką analogiško ir panašaus pobūdžio administracinėse bylose, todėl spręstina, jog V. V. paskirta artima sankcijos vidurkiui administracinė nuobauda yra per griežta.

20. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad V. V. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, kuris nesukėlė itin didelių neigiamų pasekmių, administracine tvarka už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą nebaustas, yra bedarbis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog jam skirtinos baudos dydis mažintinas iki artimos ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai minimaliai baudai ribos. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimas keistinas ir V. V. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 300 Eur baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.