- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-662-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui 33-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-07-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 72332,65 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003-2008 metų laikotarpiu bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog ieškinį grindžia LR žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą“ 1 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimo Nr.01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ 2 punktu, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi. Tarp valstybės ir atsakovo yra susiklostę faktiniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos santykiai, tačiau atsakovas už šio žemės sklypo nuomą laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2008 m. mokėjo nepilnai. Atsakovas naudoja valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris jam nebuvo suteiktas panaudos pagrindu. Atsakovas žemės nuomos mokestį deklaravo už 2003-2008 metus, tačiau nesumokėjo viso deklaracijose nurodyto žemės nuomos mokesčio, nors 2009-01-26 jam buvo išsiųstas priminimas apie įsiskolinimus. Atsakovas į priminimą nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Šiuo atveju sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas netaikytinas, taikytinas bendras 10 metų senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsakovas 33-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė taikyti 2003 metų mokesčio įsiskolinimui ieškinio senatį ir sumažinti ieškinio sumą 20001,48 Lt, t.y. priteisti 52331,17 Lt įsiskolinimo. Nurodė, kad tada, kai gavo priminimus, mokėjo mokesčius už einamus metus ir dar sumokėjo 23000 Lt įsiskolinimo. Kol žemės nuomos mokestis buvo 1,5 proc., įsiskolinimo neturėjo, o kai 2003 m. pakėlė iki 4 proc., neužteko tų pinigų, kuriuos mokėjo garažų savininkai. Buvusi bendrijos valdyba nesugebėjo pakelti garažų savininkams mokesčių ir įsiskolinimas pradėjo didėti. Šiuo metu bendrijos sąskaitoje yra 30000 Lt, kuriuos artimiausiu metu perves ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovui 52331,17 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2004-2008 metus, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo, t.y. nuo 2009-07-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovas iš esmės pripažįsta ieškinį, todėl priteisė iš jo žemės nuomos mokestį už 2004-2008 metus, nes šioje dalyje tarp šalių nėra ginčo. Ginčas kilo tik dėl sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino taikymo žemės nuomos mokesčiui, mokėtinam už 2003 metus, priteisimo. Teismas, pasirėmė CK 1.125 straipsnio 9 dalimi ir sprendė, jog žemės nuomos mokestis gali būti priskirtas prie šiame straipsnyje nurodytų „kitokių periodinių išmokų“. Į tai netiesiogiai orientuoja ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2008). Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovas jos atnaujinti neprašė, o teismas nenustatė senaties nutraukimo ar sustabdymo aplinkybių. Dėl to teismas žemės nuomos mokesčio už 2003 metus nepriteisė.
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas nebuvo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, t.y. priteisti iš atsakovo 20001,48 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003 metais, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai žemės nuomos mokestį priskyrė prie kitokių periodinių išmokų. LR Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatė, kad nuo 2003 m. sausio l d. valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio tarifus, mokėjimo tvarką bei terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. spalio l d. sprendimu Nr.01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo" patvirtino valstybinės žemės nuomos mokesčio taisykles, kurių 2 punkte nustatyta, jog nuomininkas iki einamųjų metų lapkričio l d. privalo deklaruoti ir iki lapkričio 15 d. sumokėti atitinkamo mokestinio laikotarpio žemės nuomos mokestį. Tai, kad žemės nuomos mokestis mokamas kasmet, nesuteikia pagrindo nuomos mokestį priskirti periodinei išmokai, nes išmokos ir mokesčio sampratos yra skirtingos. Mano, jog šiuo atveju taikytinas ir sisteminis teisės aiškinimo būdas, t.y. CK 1.125 straipsnio 2 dalis taikytina kartu su to paties straipsnio 9 dalimi. Tokios nuomonės laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-851/2007). Todėl skoloms, kilusioms iš valstybinės žemės nuomos, yra taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į teismų praktikos nuostatas dėl ieškinio senaties taikymo, išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2008, nes nagrinėjamoje byloje keliami kiti, nesusiję su kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje išdėstytu teisės aiškinimu ir taikymu, klausimai.
Atsakovas 33-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepimo į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys dėl priteisimo iš atsakovo 20001,48 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003 metais bei 5 proc. metinės palūkanos nuo atitinkamos sumos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojosi valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir už naudojimąsi juo valstybei mokėjo mokesčius; todėl, nors tarp šalių valstybinės žemės nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta, tarp jų susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai. Tokių faktinių santykių neneigia ir atsakovas, kuris 2003-2008 metais deklaravo mokėtinas žemės nuomos mokesčio sumas, tačiau jų pilnai nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas tik dėl sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties taikymo žemės nuomos mokesčiui, mokėtinam už 2003 metus, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 1.125 straipsnio 9 dalį, sprendė, jog žemės nuomos mokestis gali būti priskirtas prie „kitokių periodinių išmokų“, kadangi ir teismų praktika netiesiogiai į tai orientuoja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-132/2008). Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog tai, kad žemės nuomos mokestis mokamas kasmet, nesuteikia pagrindo nuomos mokestį priskirti periodinei išmokai. Apeliantas vadovaujasi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-851/2007, išdėstyta pozicija, kad periodiškai mokamas nuomos mokestis, netampa periodine išmoka, nes, aiškinant priešingai, tam pačiam teisiniam santykiui – nuomos mokesčio išieškojimui – būtų taikomi skirtingi senaties terminai, priklausomai nuo to, mokamas mokestis iš karto ar periodiškai. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Apelianto minima Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-851/2007 nagrinėjamu atveju remtis nėra teisinio pagrindo, nes ši nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartimi buvo pakeista, pažymint, jog CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Taigi, minėtoje civilinėje byloje, kurią nagrinėjo tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai buvo kitokios faktinės aplinkybės (nuomos sutartis buvo pasibaigusi) ir todėl ginčo dalykas buvo susiklostę kitokie teisiniai santykiai (nuomotojas patyrė nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti nuomotą daiktą), dėl to nagrinėjamoje byloje nei Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-851/2007), nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartimi (civilinės bylos Nr.3K-3-132/2008), priimtomis toje pačioje byloje, vadovautis nėra pagrindo. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, jog, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes.
Tačiau nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytų „kitokių periodinių išmokų“, nes periodiškai mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis yra ne kas kita, kaip periodinė išmoka. Tokia išvada grindžiama sistemine CK normų, kuriose vartojamos periodinės išmokos ar mokėjimo sąvokos (CK 6.249, 6.288, 6.487, 6.1004 str. ir kt.), analize (tik periodinės išmokos yra indeksuojamos; už laiku nesumokėtą periodinę išmoką yra numatytos kiek kitokios teisinės pasekmės). Taigi periodinė išmoka turi būti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas periodiškai (periodinėmis išmokomis), o būtent: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.01A-41-87 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 3 punkte numatyta, jog nuomos mokestis skaičiuojamas pradedant kitu mėnesiu nuo valstybinės žemės nuomos (naudojimo) pradžios ir baigiamas skaičiuoti kitą mėnesį nuo valstybinės žemės nuomos (naudojimo) pabaigos, taigi, mokestis skaičiuojamas mėnesiais. Šios Taisyklės buvo pakeistos ir šiuo metu galiojančių Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintų Nr.1-1048 Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 4 punkte numatyta, jog valstybinės žemės nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, per kurį buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, arba nuo kito mėnesio, kai buvo tapta valstybinės žemės naudotoju. Mokestis baigiamas skaičiuoti nuo kito mėnesio po valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ar naudojimosi valstybine žeme pabaigos. Mokestis skaičiuojamas mėnesiais. Pagal Taisyklių 17 punkto reglamentavimą juridiniai asmenys mokestį moka iki einamųjų metų lapkričio 15 d.
Atsižvelgiant į aptartas poįstatymines teisės normas bei CK normų, kuriose vartojamos periodinės išmokos ar mokėjimo sąvokos analizę, darytina išvada, jog net ir tam pačiam teisiniam santykiui – nuomos mokesčio išieškojimui – gali būti taikomi skirtingi senaties terminai, priklausomai nuo to, mokamas mokestis iš karto ar periodiškai. Todėl apelianto (ieškovo) reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo už 2003 metus taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra praleistas. Todėl nurodytoje dalyje ieškinys pagrįstai nebuvo patenkintas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Sutinkamai su CPK 88, 93, 96 straipsniais, iš apelianto (ieškovo) Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (b.l. 55).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 5 (penkis) litus 60 centų valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.