- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 1-3031-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52236-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- T. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, 2014 m. rugsėjo 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. 2017 m. spalio 8 d., apie 21.45 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine E. P.–P. metu miegamajame kambaryje, kur taip pat buvo du mažamečiai jų vaikai, žmonai liepė išeiti iš miegamojo, o jai nesutikus, du kartus bandė ją išstumti iš lovos bei, jai iškritus iš lovos ir atsikėlus, jis žmoną jėga stūmė pro duris, dėl ko ši atsitrenkė į sienos briauną ir jai buvo prakirsta kakta, pradėjo bėgti kraujas, tuo sutuoktinei E. P.–P. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. P. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad kartu su žmona E. P.–P. buvo krepšinio rungtynėse. Rungtynėse abu gėrė alų. Grįžo į namus apie 21.00 val. Jis dar namuose gėrė alų, turėjo vieną skardinę. Jau važiuojant namo jie tarpusavyje šiek tiek konfliktavo. Kai grįžo namo, uošvienė E. pradėjo reikšti pretenzijas, kad ši grįžo išgėrusi (uošvienė šiuo metu gyvena pas juos, nes padeda su vaikais, kadangi turi dvynukus, kuriems 1 metai ir 2 mėnesiai). Sukonfliktavusi su mama, E. atėjo į miegamąjį, kur buvo jis ir dvynukai. E. pradėjo ant jo rėkti. Tada jis ją stumtelėjo, nuo ko ji trenkėsi į kampą ir taip susižeidė. Jis nenorėjo jos sužaloti ar jai sukelti skausmą, tiesiog taip išėjo, dėl ko labai gailisi. E. griūdama prasiskėlė galvą ir jis, nenorėdamas, kad tęstųsi konfliktas, ruošėsi išeiti iš buto, bet tuo metu atvyko policija ir jį sulaikė. Konfliktai tarp jų su E. kyla, kai ji būna išgėrus, bet tie konfliktai būna žodiniai (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji E. P.–P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 8 d., apie 21.45 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktiniu T. P., savo mama R. P. ir trimis mažamečiais vaikais: E. P., T. P. ir T. P.. Jiems būnant namuose, neblaivus sutuoktinis T. P. pradėjo aiškintis jų santykius. Į jos bei jos mamos pastabas ramintis ir eiti miegoti sutuoktinis nereagavo. Jam būnant miegamajame, kur taip pat lovytėse gulėjo du mažamečiai vaikai T. ir T. (dukra E. tuo metu su jos mama buvo kitame kambaryje), sutuoktinis ir toliau prie jos kabinėjosi sakydamas, kad išeitų iš miegamojo. Jai nesutikus, T. P. du kartus bandė ją išstumti iš lovos, jai iškritus iš lovos ir pasikėlus, T. P. agresyviai nusiteikęs ją jėga stūmė pro miegamojo duris ir ji tuo metu atsitrenkė į sienos briauną, dėl ko patyrė kaktos srityje traumą, t. y. prakirsta, dėl ko bėgo kraujas, tačiau atvykę medikai nurodė, kad žaizdos siūti nereikia. Jai atsitrenkus į sienos briauną iš karto atbėgo mama, o ji iš karto nubėgo į vonią, kadangi iš žaizdos gausiai bėgo kraujas. Anksčiau tarp jos ir jos sutuoktinio kildavo žodiniai konfliktai, tačiau jis niekada nesmurtavo, toks jo elgesys pasireiškė pirmą kartą. Minėto incidento metu T. P. jos nemušė, tačiau, kaip minėjo, bandė stumti iš lovos ir išstumti iš miegamojo kambario. Daugiau apie minėtą įvykį nieko nurodyti negali (b. l. 11).
Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš dvi savaites ji atvažiavo pas savo dukrą E. P.–P. ir žentą T. P., kad padėtų jiems, nes turi tris mažamečius vaikus, vyresnioji mergaitė yra 9 metų ir dvynukai, kuriems 1 metai ir 2 mėnesiai. Niekada iš dukters E. jokių nusiskundimų dėl vyro T. elgesio negirdėjo. T. dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Kai ji atvažiavo, kitą dieną T. kaip tik išvažiavo į reisą, o grįžo penktadienį, t. y. spalio 6 d. Namuose visi tvarkėsi, viskas buvo įprastai. Sekmadienį, t. y. 2017 m. spalio 8 d., ji pabuvo su vaikais, o E. ir T. išleido į krepšinio rungtynes. Sutarė, kad jei jie grįš vėliau, tai ji su vaikais miegos viršutiniame aukšte, o jie – pirmajame aukšte. Kai jie grįžo, apie 21.00 val., ji vaikus jau ruošė miegui. T. pakilo į viršų, matė, kad jis išgėręs, nenorėjo, kad jis išgėręs eitų prie vaikų, paprašė, kad jis eitų į apačią ir būtų ten. Tačiau T. pasiėmė abu dvynukus po pažastimis ir pasakė, kad ji išeitų, pasakė, kad jis pats auklės savo vaikus. Jei neklysta, tuo metu E. apačioje vaikams ruošė pieną. Ji su vyresniąja mergaite antrame aukšte įėjo į jos kambarį, verkė, taip pat verkė ir vyresnioji mergaitė. Mažieji dvynukai tuo metu kitame kambaryje, kur buvo T., taip pat verkė. Gal po kokių penkių minučių, būnant kartu su vyresniąja mergaite jos kambaryje, išgirdo E. klyksmą. Ji iškart bėgo į kambarį, kur buvo T. su mažaisiais, E. klyksmas taip pat buvo iš ten. Pamatė E. kraujuotą, jai buvo prakirsta galva, stipriai bėgo kraujas. Pradžioje su E. ir vyresniąja mergaite įėjo į vonią, kad jai kaip nors sustabdytų kraujavimą. Netrukus ji nubėgo į kambarį pas mažuosius vaikus, nes jie klykė. Ji atėjusi pas T. su mažaisiais į kambarį pasakė, kad T. išeitų iš kambario. Jis, matyt, išsigando, ką padaręs ir išėjo iš kambario. Tuomet jau ji buvo kambaryje, vyresnioji mergaitė jai pasakė, kad mama iškvietė policiją. Neužilgo atvyko policija, policija iškvietė greitąją medicininę pagalbą. E. vietoje sustabdė kraujavimą, į ligoninę nevežė. Policija išsivedė T. Kaip minėjo, jai niekada jokio įtarimo nekilo, kad dukters šeimoje yra kokių problemų, E. niekad nesakė, kad prieš ją sutuoktinis būtų smurtavęs ar pan. Ir po šio įvykio E. jai nieko nesakė, kad kas nors panašaus būtų vykę anksčiau, bet vakarykštis įvykis išgąsdino ir sukrėtė. Ji nematė, kaip viskas vyko ir kaip buvo sužalota E., negali net pasakyti, ar ji jai pasakojo, nes iš išgąsčio gal ne viską ir pamena (b. l. 25).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 8 d. 21.47 val. užregistruotas įvykis, kad paskambinusi pranešėja paprašė iškviesti policiją, nes ją sumušė neblaivus sutuoktinis. Namuose yra mažamečių (b. l. 6).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017 m. spalio 8 d., apie 21.50 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė žmoną, visi neblaivūs. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė E. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017 m. spalio 8 d. vakare abu sutuoktiniai buvo krepšinio varžybose ir jose išgėrė. Po krepšinio grįžę pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu vyras T. P. ranka kelis kartus sudavė žmonai E. P. į galvą ir ją prakirto. GMP moterį apžiūrėjo, pagalbą suteikė vietoje. Moteriai nustatytas 1,87 promilių girtumas. E. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu smurtu (prakirsta galva, kakta) (b. l. 7–8).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. spalio 8 d. 22.54 val. T. P. nustatytas 1,63 promilių girtumo laipsnis (b. l. 28).
Iš T. P. asmens duomenų matyti, kad E. P.–P. yra jo sutuoktinė (b. l. 54–55).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, konflikto su sutuoktine E. P.–P. metu miegamajame kambaryje žmonai liepė išeiti iš miegamojo, o jai nesutikus, du kartus bandė ją išstumti iš lovos bei, jai iškritus iš lovos ir atsikėlus, žmoną jėga stūmė pro duris, dėl ko ši atsitrenkė į sienos briauną ir jai buvo prakirsta kakta, pradėjo bėgti kraujas, tuo sutuoktinei E. P.-P. sukėlė fizinį skausmą.
Įtariamajam T. P. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. P. sutiko ir nurodė, kad siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 63–64). Nukentėjusioji E. P.–P. 2017 m. spalio 20 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – dirbantis (b. l. 56), baustas administracine tvarka (b. l. 57–59), teistas (b. l. 60–61), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Teismas neskiria kaltinamajam prokuroro pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Visų pirma, kaltinamasis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jam jau skiriamas kitas įpareigojimas – neatlygintini darbai, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju šie du įpareigojimai yra nesuderinami, nes nepagrįstai suvaržytų kaltinamojo darbinių funkcijų atlikimą. Antra, iš nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų matyti, kad anksčiau kaltinamasis niekada nesmurtavo prieš savo sutuoktinę, todėl laikytina, kad tokio pobūdžio kaltinamojo veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, o ne jo netinkamo gyvenimo būdo tendencingas rezultatas.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 8 d. 22.40 val. (b. l. 32) iki 2017 m. spalio 10 d. 15.47 val. (b. l. 34), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu T. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 50–51) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, 48 straipsnio 7 dalimi, paskirti T. P. įpareigojimus bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 8 d. 22.40 val. iki 2017 m. spalio 10 d. 15.47 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
T. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Asmuo, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, taip pat privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.