Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos ir teisėjų Ramūno Antanavičiaus bei Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės ra­jo­no apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2016 m. kovo 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas 2014 m. rugsėjo 16 d. Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 149 str. 1 d. 3 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ str., galutinė bausmė 2 metams laisvės atėmimo, BK 150 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 641 str. 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 178 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ str., galutinė bausmė 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 63 str. 1, 4 d. galutinė bausmė 2 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 2 d., bausmės pabaiga – 2017 m. vasario 2 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė patvir­tinti Komisijos 2016 m. kovo 30 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S. ir nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals bei bus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai.

Nuteistojo skundas netenkinamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas Komisijai sudarė formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. S. priskirtinas ne prie žemos, bet prie aukštos rizikos grupės (105 balai), todėl turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (žr., Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Šiuo atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad V. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina jam būdingas netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (anksčiau teistas). Vertinant aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir vestą gyvenimo būdą, atsižvelgtina, jog ankstesni nusikaltimai padaryti ne atsitiktinai, o dėsningai ir nulemti žalingų įpročių, t. y. alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo. Šios aplinkybės nėra lemiantis rodiklis dėl lytinio paleidimo instituto taikymo ar netaikymo, tačiau tai veiksnys padedantis formuoti įsitikinimą ir vertinamas kartu su visomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis jų visete.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis teistas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą ir anksčiau bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 kartus. Įvertinus jo mąstymą ir elgesį pažymėta, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas rasti jokių alternatyvų. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat nustatyti ir kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksniai, ankstesnė priklausomybė narkotikams, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys bei pastovus darbas ir pajamos. Nors aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas, mokėsi ir įgijo specialybę, šiuo metu irgi mokosi, anksčiau turėjo priklausomybes narkotinėms medžiagoms, tačiau šiuo metu tai neigia, nekonfliktuoja, o tai reiškia, kad nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme, nepažeidinėja nustatytos tvarkos, reiškia norą mokėti priteistą civilinį ieškinį ir pan., tačiau šie pokyčiai nėra absoliutūs.

Apibendrinant išanalizuotą bylos medžiagą, sutinkamai su Marijampolės rajono apylinkės teismo padaryta išvada, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą V. S. atžvilgiu, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei nėra pagrindo teigti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi šiuo metu nuteistojo elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingo bausmės tikslų įgyvendinimo be tokių griežtų priemonių.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Įvertinus visa kas paminėta konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėta, pagrįsta ir naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.