Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A. (B. A.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), septynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turtą. Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. spalio 6 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs dešimties mėnesių ir devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant turtą;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/10 dalį turto;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/2 dalį turto;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/2 dalį turto. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 1/2 dalį turto. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu, paleistas lygtinai neatlikęs vienuolikos mėnesių dvidešimt devynių dienų laisvės atėmimo bausmės;

7. Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 82 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/6 dalimi, paskirta galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimo bausmė;

8. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – keturiasdešimt penkių parų areštu;

9. Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

10. Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

16. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį 2017 m. lapkričio 17 d. vakare buvo įsilaužta ir buvo pavogti bei sugadinti šie daiktai: 1. pavogtas perforatorius „Bosch“, pažymėtas geltonom žymėm, kurio kaina sudaro apie 170 eurų; 2. sugadinti šeši vienetai halogeninių šviestuvų, kurių laidai nukarpyti, vieno vieneto kaina sudaro 15 eurų; 3. sugadinti trys vienetai prailgintuvų, kurių laidai nukarpyti, vieno vieneto kaina sudaro apie 25 eurus. Kiti pavogti daiktai – prailgintuvai, grąžinti tą patį vakarą. Daugiau pavogtų ar sugadintų daiktų nepastebėjo (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo be kita ko matyti, kad apžiūrėtas objektas yra butas, esantis dviejų aukštų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu prie kelio važiuojamosios dalies krašto guli juodos spalvos sportinė tašė su viduje esančiais raudonos ir baltos spalvos elektros prailgintuvais. Tašė buvo paimta iš įvykio vietos. 4,2 m atstumu nuo tašės link namo ir dešiniau guli pora pilkos spalvos darbinių pirštinių, kurios yra šlapios. Pirštinės buvo paimtos ir supakuotos į voką Nr. 1 ir voką Nr. 2. Įėjimo į butą durys yra raudonos spalvos su ant jų esančiais skaičiais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu durų spynoje matomas paliktas raktas, kuris yra pasuktas. Apžiūros metu durys nėra užrakintos, tik uždarytos. Užėjus pro duris, patenkama į butą. Butas yra įrenginėjamas. [...] prie lango matomos elektros laidų ritės, [...] medinė ritė su „FTP“ laidu. [...] Apžiūrint elektros prožektorius bei elektros prailgintuvą matomi nukirpti laidai. Elektros prailgintuvas su trimis lizdais buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 4. Apžiūros metu laužimo pėdsakų nerasta. [...] Apžiūrint šalia įvykio vietos esančius pastatus vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. [...] Apžiūrint juodos spalvos tašę, kuri buvo rasta prie kelio važiuojamosios dalies krašto, viduje buvo du vienetai baltos spalvos prailgintuvų, po 25 m ilgio kiekvienas, bei penki vienetai raudonos (oranžinės) spalvos elektros prailgintuvų, po 25 m ilgio kiekvienas. Daiktai buvo apžiūrėti ir grąžinti darbų vadovui. Pridėta įvykio vietos apžiūrą atvaizduojanti fotolentelė Nr. 1 (b. l. 10-12).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto S. L. 2017 m. lapkričio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus teritoriją šalia namo, esančio Vilniuje, Sėlių g. 43, aptiktas sportinis „Adidas“ krepšys su įvairiais daiktais. Krepšys padėtas prie pat vakarinės namo sienos. Toje vietoje, kur aptiktas krepšys, teritorija neapšviesta, matomų vaizdo kamerų nėra. Krepšyje aptiktas „Bosch“ perforatorius, valgomieji įrankiai, dėklas su įvairiais įrankiais, žirklėmis ir lipniomis juostelėmis. Taip pat aptikti šiukšlių maišai, lazda su gale pririšta virve, baldo dalis – „koja“. Taip pat krepšyje yra daug įvairių kabelių atraižų: storas pilkos, baltos, oranžinės, juodos, raudonos spalvos. Oranžinės spalvos ilgintuvas, koaksialinis kabelis, interneto kabelis. Pridėta įvykio vietos apžiūrą atvaizduojanti fotolentelė Nr. 1 (b. l. 21-25).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo K. V. 2017 m. lapkričio 17 d. pakvitavimo matyti, kad iš policijos pareigūno gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius prailgintuvus: 1. du vienetus baltos spalvos 25 m ilgio prailgintuvų; 2. penkis vienetus oranžinės spalvos 25 m ilgio prailgintuvų. Šie daiktai buvo pavogti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ renovuojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pretenzijų neturi (b. l. 26).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. T. 2018 m. balandžio 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra perforatorius „Bosch GBH 240“ be matomų pažeidimų. Perforatorius yra be grąžto, laidas ir korpusas aplipę baltos spalvos tinku, atramos apačioje nurodytas Nr. „PA6-GF35“, atramoje viduryje yra raudonos spalvos mygtukas, ant korpuso iš šono yra programų sukamasis mygtukas. Apžiūros objektas yra įvairios elektros kabelių atraižos (nukarpyti), vieni laidai yra apvalūs izoliuotais laidais, kiti – viengysliai izoliuotais laidais. Pridėta daiktų apžiūrą atvaizduojanti fotolentelė Nr. 1 (b. l. 27-29).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2018 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra mėlynos spalvos šiukšlių maišų ritinėlis, be matomų pažeidimų, pradėtas naudoti, maišai skirti didelės talpos šiukšliadėžėms. Apžiūros objektas yra stalo įrankiai (trys šaukštai, viena šakutė), du valgomieji šaukštai, kurių įduba aprūdijusi, kotas margintas žiedų motyvais, vienas arbatinis šaukštelis, kurio įduba aprūdijusi, kotas margintas žiedų motyvais. Šakutės kotas aprūdijęs ir margintas žiedų motyvais, šakutės pirštai taip pat aprūdiję. Apžiūros objektas yra du plastmasiniai pagaliai, kurių abiejų ilgis 53 cm, vienas pagalys yra tamsiai pilkos spalvos, kitas – šviesiai pilkos spalvos ir prie vieno iš galų pririšta mėlynos spalvos virvė. Apžiūros objektas yra medžiaginis dėklas, viršuje užsegamas segtuku, dėklo priekyje užsegamas skyrius. Apžiūros objektas yra įrankiai: trys plokščiareplės be matomų pažeidimų, mažos aprūdijusios plokščiareplės, ašmenų nėra, ašelė vietoje, dvi didesnės plokščiareplės, vienų rankena yra plastmasinė raudonos spalvos, kitų – plastmasinė raudonos ir mėlynos spalvų, abejos turi žiaunų išemą, metalinė dalis aprūdijusi. Apžiūros objektas yra trys atsuktuvai: atsuktuvas su juoda plastmasine rankena, mentė geležinė, ašmenys aštrūs, atsuktuvas su juoda ir žalia gumine rankena, mentė metalinė, ašmenys aštrūs, atsuktuvas juoda ir geltona gumine rankena, kurio mentė metalinė, žiedas guminis geltonos spalvos, ašmenys aštrūs. Apžiūros objektas yra žirklės, kurių žiedai yra plastmasiniai mėlynos spalvos, vidiniai žiedai yra baltos spalvos, rankena plati, ašelė vietoje, smaigalys aštrus, žirkliapusės nelygios. Pridėta daiktų apžiūrą atvaizduojanti fotolentelė Nr. 1 (b. l. 31-34).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 17 d. 22.56 val. B. A. nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šio nusikaltimo dalykas – svetimas turtas. Vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, o įsibraunama gali būti tiek įveikiant kliūtis (pavyzdžiui, išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), tiek ir patenkant be kliūčių (pavyzdžiui, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Kai įėjimas į patalpas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamojo B. A. kaltė bendrininku grupe įsibrovus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis B. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino esmines jam inkriminuotos, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir parodė, kad su iš matymo pažįstamu vyru savavališkai užėjo į butą, kurio durys buvo atidarytos. Paėmė laidus, kuriuos nukirpo turėtomis žirklėmis, ir perforatorių, kuriuos išsinešė tašėje. Pirmas iš namo išėjo iš matymo pažįstamas vyras, paskui išėjo jis ir privažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyras. Iš matymo pažįstamas vyras nuėjo į vieną pusę, o jis – į kitą, iš mašinos išlipęs vyras ėjo paskui jį. Tašę su laidais ir perforatoriumi padėjo už namo, kad paskui galėtų ją pasiimti, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 134-137). Tokie kaltinamojo B. A. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš liudytojų D. Z. ir S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie pastebėjo atidarytas namo duris. D. Z. paaiškino, kad prie jų stovėjo vyras, o kitas vyras (vėliau jis buvo sulaikytas, taigi, B. A.) vaikščiojo namo viduje, tuo tarpu S. P. nurodė, kad iš namo išėjo du vyrai. D. Z. ir S. P. parodė, kad abu vyrai turėjo nešulius ir nuėjo į skirtingas puses, D. Z. ėjo paskui B. A., o S. P. – paskui kitą vyrą. D. Z. paaiškino, kad sekamas B. A. pagaliu ar metaliniu strypu bandė jį nuvyti, tačiau buvo sulaikytas, tuo tarpu S. P. nurodė, kad jos sekamas vyras numetė nešulį ir pabėgo, numestą nešulį jį atsitempė iki automobilio, šalia įvykio vietos. D. Z. jai pasakojo, kad B. A. taip pat numetė turėtą nešulį (b. l. 43, 45). Tai, kad D. Z. sekė B. A., taip pat matyti iš policijos pareigūno D. K. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad D. Z. policijos pareigūnams nurodė asmenį, įtariamą vagyste, kurį jie sulaikė – tai buvo B. A.. Be to, policijos pareigūnai rado jo nešulį prie sulaikymo vietos, o nenustatyto asmens nešulį – šalia įvykio vietos esančio kelio, kur buvo S. P. (b. l. 5). Tuo tarpu faktas, kad bute buvo rasti trys mėlynos spalvos šiukšlių maišai, o B. A. nešulyje buvo rastas pradėtas naudoti mėlynos spalvos šiukšlių maišų ritinėlis, matyti iš įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolų (b. l. 10-20, 21-25, 31-34). Šis faktas taip pat patvirtina kaltinamojo paties nurodytą aplinkybę, kad jis išties buvo kaltinime nurodytoje patalpoje.

Kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis pasisavino kaltinime nurodytus daiktus patvirtina kiti bylos įrodymai. Antai iš įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolų matyti, jog kaltinamojo B. A. ir nenustatyto asmens nešuliuose buvo rasti perforatorius „Bosch GBH 240“ Nr. „PA6-GF35“, elektros prailgintuvai ir protokoluose nurodytų laidų nukarpytos atraižos, be to, B. A. nešulyje buvo rastos žirklės (b. l. 10-20, 21-25, 27-29, 31-34). Šie daiktai atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytus pavogtus daiktus: perforatorius „Bosch“, 170 eurų vertės, nukarpyti šeši halogeninių šviestuvų laidai, kurių vieneto kaina sudaro 15 eurų, nukarpyti trys prailgintuvų laidai, kurių vieneto kaina sudaro 25 eurus. Čia taip pat nurodyti prailgintuvai, kurie tą patį vakarą buvo grąžinti (b. l. 7). Iš liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis patvirtino nenustatyto asmens nešulyje rastų elektros laidų ir prailgintuvų priklausomybę UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nurodė požymius, pagal kuriuos atpažino perforatorių „Bosch GBH 240“ Nr. „PA6-GF35“, įvairių kabelių atraižas ir prailgintuvus (b. l. 39-41). Be to apklausiamas teisme K. V. parodė, kad šių daiktų vertė nurodyta remiantis jų įsigijimo dokumentais, perforatorius buvo pirktas prieš du mėnesius, taigi nenusidėvėjęs. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus sprendžia, jog kaltinamasis B. A. ir nenustatytas asmuo iš buto paėmė svetimą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: šešių halogeninių šviestuvų laidus, kurių vieneto kaina sudaro 15 eurų, bendros 90 eurų vertės, tris prailgintuvo laidus, kurių vieneto kaina sudaro 25 eurus, bendros 75 eurų vertės, ir perforatorių „Bosch“, 170 eurų vertės.

Spręsdamas dėl nusikalstamos veikos bagtumo teismas pažymi, kad iš liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog B. A. buvo sekamas nuo buto, jis pagaliu ar metaliniu strypu bandė D. Z. nuvyti, tačiau buvo sulaikytas (b. l. 45). Tai, kad B. A. nešulyje buvo rasta lazda ir baldo dalis („koja“) – du plastmasiniai pagaliai, matyti iš įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolų (b. l. 21-25, 31-34). Taigi, bandydamas nuvyti D. Z., B. A. turėjo nešulį, iš kurio išsitraukė plastmasinį pagalį. Tačiau, kaip matyti iš policijos pareigūno D. K. tarnybinio pranešimo, sulaikius B. A. neturėjo nešulio, tai, kad jis buvo, policijos pareigūnams nurodė D. Z., tuomet kitas policijos ekipažas jo ieškojo ir rado prie B. A. sulaikymo vietos (b. l. 5). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog kaltinamojo B. A. nešulys buvo rastas prie pat vakarinės namo sienos, kur teritorija yra neapšviesta, o iš pridėtos fotolentelės matyti, kad jis turėjo būti sunkiai pastebimas (b. l. 21-25). Tai, kad B. A. tai suvokė, matyti iš jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kadangi jis ketino vėliau pasiimti nešulį (b. l. 134-137). Iš aptartų įrodymų teismas sprendžia, jog nepaisant to, kad B. A. buvo sekamas nuo įvykio vietos, tačiau nuo bandymo plastmasiniu pagaliu atbaidyti D. Z. iki jo sulaikymo nepastebimas pakankamai patikimai paslėpė nešulį, todėl buvo susikūręs realią galimybę jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra, kitaip tariant padarė baigtą nusikalstamą veiką. Analogiškai vertintini ir kito nenustatyto bendrininko veiksmai. Taigi, B. A. kartu su nenustatytu asmeniu iš buto paimtus daiktus galutinai užvaldė, t. y. padarė baigtą nusikalstamą veiką.

Vienas esminių BK 178 straipsio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių yra įsibrovimas į patalpą. Kaip matyti iš liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įvykio metu butas buvo renovuojamas ir priklausė V. P. (b. l. 39-40), todėl B. A. ir nenustatytas asmuo neturėjo teisėto pagrindo į jį patekti. Tai, kad B. A. suprato, kad jis į butą pateko neteisėtai, patvirtino ir jis pats apklausiamas teismo posėdžio metu. Iš bylos įrodymų teismas sprendžia, jog kaltinamasis B. A. ir nenustatytas asmuo įsibrovė į renovuojamą butą. Šiame kontekste pažymėtina, kad B. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu neigė tai, kad į butą jie pateko įėjimo duris atidarius raktu, kuris buvo paslėptas statybos objekte, nuosekliai tvirtino, kad jos buvo atidarytos, jis jų neatrakino raktu, rakto nebuvo (b. l. 134-137). Panašiai jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52, 53). Teismas sprendžia, kad tokie B. A. parodymai yra nepaneigti byloje esančiais įrodymais. Antai iš liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad buto įėjimo durys buvo užrakintos raktu, kuris buvo paslėptas namo kieme sutartoje vietoje, tačiau nežino, kuris darbuotojas uždarė butą, nes darbus baigė anksčiau. Vėliau įvykio vietoje pastebėjo, kad į butą buvo patekta surastu raktu atrakinus įėjimo duris, raktas buvo įkištas ir paliktas duryse (b. l. 39-40). Tai, kad durų spynoje buvo paliktas pasuktas raktas, durys buvo neužrakintos, tik uždarytos, laužimo pėdsakų nerasta, taip pat matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 10-20). Vis dėlto, teismo vertinimu, K. V. iš esmės parodė tik tai, kad buto durys, kaip įprasta, turėjo būti užrakintos, tačiau jis pats nematė, kad tai buvo padaryta, tuo tarpu atrakintų durų radimas savaime neįrodo, kad tai padarė kaltinamasis B. A. ir nenustatytas asmuo. Pašalinti šių abejonių nėra galimybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kiti darbuotojai dėl šio fakto neapklausti, o šiuo metu tai daryti netikslinga dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo veikos. Dėl šios priežasties iš kaltinimo šalintina nuoroda į tai, kad B. A. į kaltinime nurodytą patalpą įsibrovė duris atidaręs raktu, kuris buvo paslėptas statybos objekte. Vis dėlto šios faktinės aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos B. A. nusikaltimo kvalifikavimui, kadangi pagal teismų praktiką įsibraunama į patalpą gali būti patenkant be kliūčių, pavyzdžiui, kai objektai yra neužrakinti. Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Būtent pastarąją aplinkybę teismas šiuo atveju ir nustatė.

Teismas įvertinęs paties B. A. parodymus, taip pat kitų liudytojų parodymus bei remiantis jais nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad B. A. šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu. Iš esmė tai patvirtino ir jis pats apklausiamas teismo posėdyje. Be to, bylos įrodymai patvirtina, kad jį ir nenustatytą asmenį siejo suvokimas, kad jie dalyvauja bendrai vienas su kitu pagrobiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą įsibrovus į butą, kadangi abu į butą pateko vienu metu, paėmė daiktus, o pastebėti šalinosi iš įvykio vietos į skirtingas puses. Taigi jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritarimu vienas kito veiksmams tapačiu elgesiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nenustatyto asmens krepšyje rasti nukarpyti laidai, tuo tarpu žirklės rasto B. A. krepšyje. Šis faktas BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad minėti asmenys veikė kartu kaip bendrininkai. Nors asmuo, su kuriuo veikė B. A., nenustatytas, tačiau teismas neabejoja jo pakaltinamumu ir amžiumi, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Iš liudytojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis buvo apie 45-50 metų amžiaus, vidutinio ūgio, su ūsais (b. l. 45). Tai, kad nenustatytas asmuo rankose nešė didžiulę labai sunkią tašę, matyti iš liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 43). Teismas sprendžia, kad nenustatytas asmuo buvo vidutinio amžiaus vyras, kuris suvokė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo įsibrovus į butą pavojingumą, priešingumą teisei ir valdė savo veiksmus. Apie jo pakaltinamumą rodo ir racionalus bei apgalvotas jo elgesys. Pažymėtina, kad užkluptas įsibrovęs į butą su nešulyje buvusiais pagrobtais daiktais jis iš karto pasišalino suvokdamas sulaikymo grėsmę. Jo racionalų elgesį patvirtina ir tas faktas, kad suvokęs jog yra sekamas, jis atsikratė pagrobtų daiktų juos palikdamas nuošalyje. Taigi, tiek B. A., tiek nenustatytas asmuo realizavo nusikaltimo objektyviuosius požymius, todėl yra bendravykdytojai, veikę bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstamas bendrininkavimas su nenustatytu asmeniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis konstatuotina, kad B. A. tyčia apėmė ir tyčią pagrobti nenustatyto asmens nešulyje rastus daiktus – laidus ir prailgintuvo laidus, ką iš esmės teismo posėdyje patvirtino ir pats B. A..

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog kaltinamasis B. A. 2017 m. lapkričio 17 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 20.30 val., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pro atrakintas įėjimo duris įsibrovė į renovuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur, nukirpus turėtomis žirklėmis, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius šešių halogeninių šviestuvų laidus, kurių vieneto kaina sudaro 15 eurų, bendros 90 eurų vertės, tris prailgintuvo laidus, kurių vieneto kaina sudaro 25 eurus, bendros 75 eurų vertės, perforatorių „Bosch“, 170 eurų vertės, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrą 335 eurų turtinę žalą. Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo B. A. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl B. A. skirtinos bausmės

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam B. A. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, pagrobtas turtas nebuvo itin vertingas, pagrobta nedidelė dalis patalpoje buvusio turto, į patalpą įsibrauta pro atrakintas duris, kai joje nieko nebuvo, todėl B. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra nedidesnis nei rūšinis. Taip pat teismas atsižvelgia į B. A. kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, į padarytos nusikalstamos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, pasak B. A., siekiant gauti pinigų maistui, pardavus pagrobtą turtą (b. l. 134-137), taip pat į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas yra baigtas. Be to, teismas atsižvelgia į B. A. asmenybę – neseniai sulaukė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, septynių klasių išsilavinimo, nevedęs (b. l. 63), nedirbantis, nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. birželio 12 d. buvo registruotas Darbo biržoje, vėliau pageidavo nutraukti darbo paieškas (b. l. 73-74, 139), teistas šešiolika kartų, daugiausia dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, paskutinį kartą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, bausmę atlikęs (b. l. 66-72), per vienerius metus nuo 2018 m. liepos 5 d. administracine tvarka baustas dvylika kartų, vienu iš jų už smulkią vagystę, administracinius nusižengimus darė ir po nusikaltimo padarymo, paskirtų baudų nesumokėjo (b. l. 125-130). Teismo vertinimu, B. A. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro administracinius nusižengimus, nors nuo paskutinio nuteisimo praėjo pakankamai daug laiko, tačiau B. A. pripažino, kad nusikaltimą padarė iš seno įpročio, nes pastoviai kur nors turėjo įlįsti, ką nors pavogti (b. l. 134-137), todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė, be to, byloje gauta informacija, kad prieš jį pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam paskirtas suėmimas (b. l. 117-120). Visa tai rodo, kad B. A. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Duomenų apie B. A. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas taip pat atsižvelgia į B. A. kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį – bendravykdytojas, veikęs bendrininkų grupe, realizavęs visus nusikaltimo objektyviuosius požymius, be to, į nusikalstama veika padarytą žalą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala iš esmės yra pašalinta grąžinus pavogtą turtą, o likusi neatlyginta turtinė žala dėl dalies nukarpytų laidų jos įvertinta kaip nereikšminga (b. l. 26, 30, 39-41, 134-137). Teismas nustato B. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 134-137) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 17 d. 22.56 val. B. A. nustatytas 0,81 promilės girtumo laipsnis (b. l. 62), tačiau teismas nepripažįsta tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi vertina, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ne jo apsvaigimas nuo alkoholio, o, kaip matyti iš kaltinamojo B. A. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, normalių pajamų neturėjimas, norėjimas gauti pinigų maistui ir teismo nustatytos susiformavusios jo antivisuomeninės nuostatos. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį B. A. paskyrus tik griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmės dydį nustatant mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal B. A. ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei B. A. asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83, 90 straipsniais, B. A. skirtina bausmę atlikti pataisos namuose.

Kaltinamasis B. A. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam B. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio, BPK 140 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo B. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. 21.02 val. (b. l. 50) iki 2017 m. lapkričio 19 d. 14.45 val. (b. l. 56), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b. l. 59).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 35, 92):

1. Prailgintuvas su nukirptu galu, dviejų laidų atkarpos su kirpimo pėdsakais – grąžintini UAB „Ternita“;

2. Sportinė rankinė „Adidas“, žirklės – grąžintini B. A.;

3. Dvi pirštinės su galimai biologiniais pėdsakais – paliktini saugoti iki galutinio sprendimo atskirtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00289-18 priėmimo (b. l. 78-79).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

B. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, B. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į B. A. paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 17 d. 21.02 val. iki 2017 m. lapkričio 19 d. 14.45 val., vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

B. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Prailgintuvą su nukirptu galu, dviejų laidų atkarpas su kirpimo pėdsakais – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2. Sportinę rankinę „Adidas“, žirkles – grąžinti B. A.;

3. Dvi pirštines su galimai biologiniais pėdsakais – palikti saugoti iki galutinio sprendimo atskirtame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00289-18 priėmimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.