Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-03 · Byla Nr. Ik-2822-629/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-03
Bylos Nr.
Ik-2822-629/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01035-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus, Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui
Trečiasis asmuo
R. V., L. P., T. S., J. N., T. M., V. M., I. M., V. U., B. G., G. F., V. G., O. P., A. P., V. P., I. Z., R. K. M., D. A., L. A., V. K., D. K., R. K., R. J., V. D. B., D. A. P., M. M., J. V., O. D., A. K., Z. S., N. S., J. M., S. M., O. T., V. R., A. A., J. L., J. P., R. O., T. V., A. N., I. G., N. L., M. P.
Administracinė byla Nr. I-2822-629/2011(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01035-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija 28; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Žalnieriūnienės,

sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovams A. G. ir D. Ž.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus atstovui Igoriui Tkačenko,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., T. S., J. N., T. M., V. M., I. M., V. U., V. U., B. G., G. F., V. G., O. P., A. P., V. P., I. Z., R. K. M., D. A., L. A., V. K., D. K., R. K., R. J., V. D. B., D. A. P., M. M., J. V., O. D. (O. D.), A. K., R. V., Z. S. (Z. S.), N. S., A. K., J. M., V. M. (V. M.), S. M. (S. M.), O. T., V. R., A. A., J. L., J. P., R. O., T. V., A. N., I. G. (I. G.), N. L., M. P. dėl akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. I, b. l. 1-8), kurį vėliau patikslino bei papildė (t. I, b. l. 67-75, t. II, b. l. 68-69) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2011 m. balandžio 7 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1130(V11) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Pareiškėja nurodė, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) vartotojai nepasirinko kito apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, todėl UAB „Vilniaus energija“, nuo 2010 m. gegužės 11 d. yra karšto vandens tiekėja šiame name. Atsakovas 2011 m. balandžio 7 d. atlikęs pareiškėjos Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) laikymosi kontrolę tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad namo šilumos punkte sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema metrologiškai neįteisinta, tačiau atsiskaitymams nenaudojama, o apskaita ir atsiskaitymas už sunaudotą šilumą vykdomi pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis, bei nurodė, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra, bei parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus. Pareiškėja nesutinka su Patikrinimo aktu ir mano, kad Patikrinimo akto nurodymai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos, ir kaip objektyviai negalintys būti įgyvendinti dėl ne nuo UAB „Vilniaus energija“ priklausančių priežasčių.

Pareiškėja pažymėjo, kad ji mokesčius už karštą vandenį (duomenys neskelbtini) name skaičiuoja teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 12 str. bei Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121, 8 p. numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Tai pat nurodė, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617, 98 p. buvo nurodyta, kad atsiskaitomasis apskaitos prietaisas įrengiamas pastato įvado šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose. Įvadinis šilumos apskaitos prietaisas turi būti metrologiškai įteisintas ir periodiškai tikrinamas. Visas šilumos kiekis, nustatytas šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir tiekimo–vartojimo riboje, pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas paskirstomas šilumos vartotojams pagal jų pasirinktą vieną iš Komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų metodų. Šilumai paskirstyti patalpų savininkams gali būti naudojami prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, bet jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodyta kitaip. Pažymėjo, kad šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 29, 46 p. taip pat detalizuojamas šilumos apskaitos prietaiso įrengimas įvade ir įvadinio šilumos apskaitos prietaiso apskaitytos šilumos energijos skirstymas Komisijos rekomenduojamų taikyti metodų pagrindu. Pareiškėjos teigimu, atsakovė Patikrinimo akte konstatuoja ir patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendram suvartotos šilumos kiekiui apskaičiuoti naudojamas šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis, kurio tipas įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą Nr. (duomenys neskelbtini) jo patikrą atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, skaitiklis užplombuotas metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 47.3 p., šilumai paskirstyti patalpų savininkams–šilumos vartotojams gali būti naudojami ir statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje įrengti šilumos, šilumnešio, vandens kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, bet jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo–pardavimo vietoje nenurodyta kitaip. Prie tokių įvadinio šilumos skaitiklio į gyvenamąjį namą patiektos ir apskaitytos šilumos energijos paskirstomųjų tarp namo gyventojų apskaitos prietaisų priskiriami ir karšto vandens skaitikliai butuose (Taisyklių 47.3.3 p.). Taisyklių 51 p. nurodyta, jog Taisyklių 47.3 p. nurodytus neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus (išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas) savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas, jeigu šalių sutarimu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip. Anot pareiškėjos, už patiektą šilumos energiją daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) butų savininkai atsiskaito pagal įvadinio šilumos skaitiklio apskaitytus į butus patiektos šilumos energijos kiekius, kurie paskirstyti naudojant įvadinio šilumos skaitiklio rodmenų ataskaitas ir skaičiavimo būdus (pvz. už cirkuliaciją). Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) patiekta šilumos energija skirstoma vadovaujantis Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4, patvirtintu Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19.

Pareiškėjos nuomone, svarbu skirti atsiskaitymo už šilumos energiją ir apskaitos sąvokas. Pasak pareiškėjos, net ir pagal atsakingų valstybės institucijų išaiškinimus, gyventojų naudojami ir jiems patiems nuosavybės teise priklausantys buitiniai karšto vandens skaitikliai, išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas, laikytini neatsiskaitomaisiais (paskirstomaisiais) apskaitos prietaisais. Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas tik pirkimo–pardavimo vietoje įrengtam namo įvadiniam šilumos skaitikliui, tačiau ne atskiruose butuose esantiems paskirstomiesiems skaitikliams, t. y. teisinis metrologinis reglamentavimas neatskaitomiesiems prietaisams netaikomas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsiskaitomaisiais karšto vandens apskaitos prietaisais karšto vandens skaitikliai yra laikomi tik tuomet, kai jie įrengti karšto vandens tiekėjo ir priklauso jam nuosavybės teise. Priešingu atveju (kai karšto vandens skaitikliai, per paskutinius 10-15 metų pagal tuometinį teisinį reglamentavimą buvo įrengti pačių vartotojų), šie skaitikliai yra laikomi neatsiskaitomaisiais šilumos kiekio išdalinimo prietaisais (Taisyklių 47.3-47.3.3 ir 51 punktai).

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) butų savininkų įrengti karšto vandens skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė, už jų metrologinę patikrą ir priežiūrą yra atsakingi patys vartotojai. Kai kuriuos skaitiklius savininkai įsirengė dar iki UAB „Vilniaus energija“ įsteigimo 2002 metais, kuomet šilumos tiekimo paslaugą Vilniaus mieste teikė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties sąlygas UAB „Vilniaus energija“ nuomos teisėmis perėmė tik SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį turtą o butuose sustatytų skaitiklių, kurie yra butų savininkų nuosavybė, nuomos teisėmis neperėmė, todėl vartotojams priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos nėra ir negali būti įtrauktos nei į šilumos, nei į karšto vandens kainą, taip pat negali būti ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dalimi (Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-105, 17, 23.1 p., Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d.).

Pareiškėjos teigimu, karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas, priežiūra ir patikra per tam objektyviai reikalingą (įmanomą) laikotarpį nuo karšto vandens tiekėjo veiklos pradžios yra siejama su dviem objektyviomis būtinosiomis sąlygomis: 1) būti karšto vandens tiekėju (arba šilumos tiekėju Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. numatytu atveju); 2) šiam tikslui (pareigai) įgyvendinti būtinų aplinkybių (teisinių, ekonominiu ir faktinių sąlygų, nepriklausančiu nuo UAB „Vilniaus energija“) buvimu. Pažymėjo, tai, kad įmonėms, kurios iki šiol nebuvo karšto vandens tiekėjomis (tame tarpe ir UAB „Vilniaus energija“), yra nustatytinas pereinamasis laikotarpis karšto vandens apskaitai sutvarkyti yra nurodžiusi Komisija 2009 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. R2-2178. Nesuderintų ir prieštaringų teisės aktų sąlygoti karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimo vartotojų butuose (pakeičiant šimtus tūkstančių šiuo metu vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių) problematikos klausimai atsispindi ir įvairių valstybės institucijų, tame tarpe ir Komisijos bei Seimo kontrolieriaus, išsakytose pozicijose. Atkreipė dėmesį, kad 2011 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių tam tikros Taisyklių nuostatos neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Pareiškėja pažymėjo, kad Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 p. nustato, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūra ir laiku atliktą patikrą. Anksčiau sumontuotų, gyventojams priklausančių, karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga karšto vandens tiekėjams jokiais teisės aktais nėra nustatyta, kadangi tokios veiklos sąnaudos negalėtų būti dengiamos jokiomis valstybės reguliuojamomis kainomis.

Pasak pareiškėjos, tuose namuose, kuriuose UAB „Vilniaus energija“ atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją, taip pat daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių gyventojai nustatyta tvarka nepasirinko kito karšto vandens tiekėjo arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo, nauji, karšto vandens tiekėjui priklausantys ir metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai yra pradėti įrenginėti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei Komisijos patvirtintus tokių prietaisų įrengimo planus. Atkreipė dėmesį, kad net ir esant tinkamam teisiniam reguliavimui bei pakankamam finansavimui, daugiau kaip 200 tūkstančių vartotojų butuose esančių, jų pačių per pastaruosius 10–15 metų įsirengtų skaitiklių pakeisti naujais akimirksniu neįmanoma. Pažymėjo, kad terminai naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių įrengimui, nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Komisijos sprendimais, dar nėra pasibaigę, todėl atsakovas neturi pagrindo reikalauti su tuo susijusių pareigų vykdymo. Pažymėjo, kad visuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose UAB „Vilniaus energija“ atlieka karšto vandens tiekėjo funkciją skaitiklius planuojama pakeisti per 3–5 metus (Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-317, 2010 m. balandžio 28d. Vilniaus m. savivaldybės sprendimas Nr. 1-1514). Pareiškėjos teigimu, kryžminis subsidijavimas tarp valstybės reguliuojamų veiklų yra draudžiamas įstatymu, todėl UAB „Vilniaus energija“ metrologiškai patikrintus skaitiklius stato išimtinai iš karšto vandens tiekimo veiklos surinktų lėšų, jokių kitų veiklos lėšų tam naudoti negalima. Apskaičiuota, kad visų penkerių metų laikotarpiu numatytų pastatyti karšto vandens skaitiklių įrengimo darbai pareikalaus 76 mln. Lt, kadangi gyventojams būtų reikalinga įrengti apie 223 000 naujų, karšto vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių. Kadangi karšto vandens tiekimo veikla yra reguliuojama atskirai nuo šilumos tiekimo veiklos, šiai investicijai UAB „Vilniaus energija“ nuosavų lėšų neturi ir vykdys ją skolintomis lėšomis, o neturėdama ir negalėdama turėti jokių kitų išorinių finansavimo šaltinių, negali visuotinai staiga įrengti karšto vandens skaitiklių 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančiuose namuose.

Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato pareigos neatlygintinai vykdyti esamų, gyventojams priklausančių apskaitos skaitiklių metrologinės patikros, kurios sąnaudos negali būti įtrauktos į jokias valstybės reguliuojamas kainas. Pareiškėjos įsitikinimu, teisės aktais negalima numatyti verslo subjektams pareigos vykdyti veiklą, kuri yra akivaizdžiai nuostolinga, prieštarauja juridinio asmens interesams, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Pažymėjo, kad kaip ne kartą yra raštu išaiškinusi ir Komisija, valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai (į juos įtraukiamos būtinos sąnaudos) turi užtikrinti tinkamą konkrečios reguliuojamos veiklos vykdymą. Ši nuostata įtvirtinta ir Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 3 p., kur numatyta, kad minėtas mokestis yra grindžiamas inter alia būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime (t. I, b. l. 166-168) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad visi namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė ir neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nustatyta, jog buitiniai karšto vandens skaitikliai naudojami atsiskaitymams su vartotojais. Pagal jų rodmenis nustatomas kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekis ir išrašoma sąskaita. Pažymėjo, kad šiuo atveju privalo būti taikomas Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., kuriame įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina.

Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytą Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtu laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, pažeidimą, pareiškėjui buvo duoti ginčijami nurodymai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 p., karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. A444 -1178/2010 patvirtino atsakovo 2007 m. gruodžio 27 d. patikrinimo akto Nr. 95V-1042 reikalavimus atsiskaitymui su karšto vandens vartotojais už suvartotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kurių atliktas techninių reglamentų nustatytas metrologinis patikrinimas – metrologinė patikra ir parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti patikros grafikus. Taigi atsakovo manymu, jis veikė neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir nepažeisdamas nustatyto teisinio reguliavimo, todėl Patikrinimo aktu duoti nurodymai pareiškėjai yra pagrįsti bei teisėti ir pareiškėja turi juos vykdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovai A. G. ir D. Ž. prašė patenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (t. II, b. l. 157-165).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskr. skyriaus atstovas Igoris Tkačenko prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (t. II, b. l. 157-165).

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. V. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 157-165). Kiti tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, neatvyko (t. II, b. l. 130-151, 154-155).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. balandžio 7 d. Patikrinimo akto Nr. PA-1130(V11) teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pagal vartotojų prašymą Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskr. skyrius tikrino, kaip UAB „Vilniaus energija“ laikosi Metrologijos įstatymo reikalavimų tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2011 m. balandžio 7 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-1130(V11) (t. I, b. l. 9-10 abi lapo pusės, 76-77 abi lapo pusės, 170-172) konstatuota, kad patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinamo namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis (duomenys neskelbtini) kurio patikrą 2010 m. vasario mėn. atliko VĮ Vilniaus metrologijos centras, patikros žymuo KMC (duomenys neskelbtini) Šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Tai pat nustatyta, kad namo šilumos punkte sumontuota šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinė sistema „Rubisafe“ metrologiškai neįteisinta, atsiskaitymams nenaudojama. Apskaita ir atsiskaitymas už sunaudotą šilumą vykdomi pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis, kurie užrašomi į Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, kurio rodmenų tikrumą patvirtina AB „Vilniaus energija“ atstovo parašas. Patikrinus tiekiamo karšto vandens butams apskaitą nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ su namo butų savininkais karšto vandens tiekimo sutarčių nėra sudariusi. Butų savininkai turi seno tipo šiluminės energijos tiekimo sutartis su UAB „Vilniaus šilumos tinklai“. Visi namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė ir neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Atlikus atrankinį patikrinimą nustatyta, kad parduodamo karšto vandens kiekiui nustatyti naudojami „Rubikon“, „Almess“, „Minol“ ir „Kaden“ tipo vandens skaitikliai, kurie įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Visi skaitikliai techniškai tvarkingi ir užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis, jiems išrašyti plombavimo aktai kuriose nurodyta mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal skaitiklio rodmenis (t. I, b. l. 12, 174, 175), t. y. buitiniai karšto vandens skaitikliai yra atsiskaitomieji. Pagal jų rodmenis nustatomas kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekis ir išrašoma sąskaita (t. I, b. l. 13, 176, 177). Tai atitinka Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. keliamus reikalavimus, t. y. teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugos kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktus paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina.

Patikrinimo akte padaryta išvada, jog UAB „Vilniaus energija“ pažeidė Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimus. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų. Patikrinimo akte UAB „Vilniaus energija“ nurodyta, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. ir 17 str. 2 d. nuostatomis, atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra bei parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus.

Pažymėtina, jog pareiškėja savo pateiktą skundą motyvuoja tuo, jog pareiškėja nevykdo (ir negali vykdyti) jai nepriklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros ir negali būti laikoma atsakinga už šių skaitiklių atitikimą teisės aktų reikalavimams, teigia, jog pastarieji nėra atsiskaitomieji prietaisai, taip pat, jog negalima numatyti verslo subjektams pareigos vykdyti veiklą, kuri yra akivaizdžiai nuostolinga, prieštarauja juridinio asmens interesams.

Taigi nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėja yra atsakinga už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, taip pat ar pareiškėja privalo vykdyti karšto vandens matavimo priemonių patikrą, t. y. ar Patikrinimo aktas surašytas tinkamam subjektui.

Nagrinėjamam ginčui, kaip matyti, aktualūs teisinę metrologiją bei šilumos ūkio veiklą reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (aktuali 2010 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XI-862 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 5 d.) (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (aktuali 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 30 d.) reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse; Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (aktuali redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d.) (toliau – ir Taisyklės), reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.

Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. 1 p., Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2009 m. birželio 26 d. įsakymo redakcija) 8.1.1 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 9.5 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tinkamai įvykdyti.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d. šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija prie Teisingumo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 4 d. yra nurodyta, kad atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – tai vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį, o to paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – vartotojams pateiktos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 str. 2 d. nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Taisyklių 163 p. nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

Pagal Taisyklių 173 p., įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai.

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Metrologijos įstatymo 19 str. 2 d. nurodyta, jog periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms.

Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja yra karšto vandens tiekėja namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog visi namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra butų savininkų nuosavybė ir neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ginčija, jog už metrologijos teisinių reikalavimų laikymąsi negali būti atsakinga pareiškėja kaip karšto vandens tiekėja, kadangi vandens skaitikliai nepriklauso jai nuosavybės teise ir dėl šios priežasties pastarieji nėra atsiskaitomieji prietaisai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą įtvirtintas ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1178/2010, kurioje iš esmės buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, konstatavo, kad „<...> Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisai – vartotojams patiektos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju.

Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už patiektą šilumą ir (ar) karštą vandenį pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, apie sutarčių, numatančių kitokį vartotojų atsiskaitymą su šilumos tiekėju už patiektą karštą vandenį, o ne pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, sudarymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte numatyta, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas ir bylos medžiagą, sprendžia, kad vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „Vilniaus energija“ atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių), įrengtų butuose, rodmenis. Todėl teismo išvada, kad karšto vandens apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos nagrinėjamu atveju naudojamos tik karšto vandens šilumos ir (ar) vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti, nepagrįsta, šių prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju – UAB „Vilniaus energija“. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258, 206-209 punktų nuostatos, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, leido karštam vandeniui paskirstyti naudoti prietaisus, tame tarpe ir karšto vandens skaitiklius, kurie nėra atsiskaitomieji karšto vandens šilumos ir (ar) vandens apskaitos prietaisai ir kurių rodmenų ataskaitos gali būti naudojamos tik karšto vandens šilumos ir (ar) vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju šių prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju – UAB „Vilniaus energija“, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, jog vartotojų butuose esantys karšto vandens vartojimo apskaitos prietaisai nelaikytini atsiskaitomaisiais, priėjo taip pat nepagrįstos išvados, jog UAB „Vilniaus energija“ nepažeidė teisinės metrologijos reikalavimų“.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-1178/2010 bei daro išvadą, kad vartotojų butuose (name (duomenys neskelbtini), Vilniuje) esantys karšto vandens vartojimo apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, nes šių prietaisų rodmenys faktiškai yra naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju – UAB „Vilniaus energija“, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti.

Kaip nurodyta aukščiau, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 5 d., atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas, o Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą.

Pagal Šilumos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p., šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 163 p. nustato, jog šilumos tiekėjas organizuoja karšto vandens skaitiklių patikrą. Be to, Šilumos tiekimo ir licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 982, 38.11 p. nustato pareigą asmeniui, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, įrengti savo lėšomis statinio projekte nurodytose vietose atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. Nr. 4-289, 28.5 p. taip pat nustato, kad „šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą“, o 31.4 p. nustato, jog „karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą“. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 173 p. nurodyta, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai, o Taisyklių 174 p. nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bet kokiu atveju karšto vandens skaitiklis (įrengiamas naujas ar jau buvo įrengtas) turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., nevertina aplinkybių ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl negali vertinti pareiškėjos nurodomų argumentų, jog toks reglamentavimas yra akivaizdžiai nuostolingas bei prieštaraujantis juridinio asmens interesams.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2011 m. balandžio 7 d. Patikrinimo aktas Nr. PA-1130(V11) yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėRaimondas BlauzdžiusNijolė Žalnieriūnienė