- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2-3968-323/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01859-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- Č. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Č. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 49,09 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK), atlyginimą.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo prašymu jam buvo išduota ESDK. Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo 2019 m. birželio 14 d. sąskaitą, patvirtinančią, kad atsakovui Vokietijoje 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo suteiktos odontologinės paslaugos už 49,09 Eur sumą. Atsakovas Vokietijos gydymo įstaigai pateikė Lietuvoje išduotą ESDK. Vokietijos kompetentingos institucijos pateikta sąskaita apmokėta PSDF biudžeto lėšomis.
Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Remiantis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2018 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 49,09 Eur žala. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnio 1 dalis).
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino žalos PSDF biudžetui išlaidų, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos Vokietijoje (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiama 49,09 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo Č. P. 49,09 Eur žalos atlyginimą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Priteisti iš atsakovo Č. P. 15 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.