Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-327/2015;

Teisėjas Aurelijus Rauckis Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00019-2015-4;

2016 m. gegužės 17 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo M. B. ape­liacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuos­prendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė – trisdešimt parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – dvidešimt parų areštas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas M. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-20 d. 20.40 val. iki 2016-02-22 d. 10.20 val. (dvi paros), vieną parą, išbūtą sulaikyme ir suėmime, prilyginant vienai parai arešto.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo M. B. sulaikymo dienos.

Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad 2016-02-20 apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. K., t. y. delnu sudavė jai vieną smūgį į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, baus­mę, nurodė, kad su nukentėjusiąja susitaikė. Nuteistojo gynėja taip pat prašė skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

Nukentėjusioji prašė skirti nuteistajam viešųjų darbų bausmę.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. B. ape­liacinis skundas atmetamas.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas M. B. kaltu, rė­mė­si įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia­mos teismo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

M. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusi­kaltimams (BK 11 str. 3 d.), anksčiau buvo teistas septynis kartus, taip pat ir už smurtinius nusi­kal­timus. Šį nusikaltimą padarė neišnykusio teistumo metu, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepa­kei­tė kaltinamojo polinkio nusikalsti, ir jam, kaip recidyvistui parinko griežtesnę sankcijoje nu­ma­ty­tą bausmės rūšį – areštą. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į M. B. atsakomybę leng­vi­nančią ap­lin­ky­bę – į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusi­kals­ta­mą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo at­sa­komybę sun­ki­nan­čią aplinkybę – nusikalto būdamas ap­svai­gęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apylinkės teismas taip pat atkreipė dė­me­sį į tai, kad M. B. buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, niekur nedirba. Visos apy­lin­kės teis­mo nustatytos ap­linkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nu­teistojo padaryta nusi­kals­ta­ma veika nėra at­si­tiktinė, yra nu­lem­ta susiformavusių neigia­mų verty­bi­nių nuos­ta­tų, kad anksčiau pa­s­kirtos baus­mės nepadarė poveikio M. B. elgesiui. Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiama viešaisiais dar­bais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pirmos instan­cijos teismas, skir­da­mas M. B. griežtesnę, tačiau ne pačią griežčiausią inkriminuotos nusi­kals­ta­mos veikos sankcijoje nu­matytą bausmę, atsižvelgė į nu­si­­kals­ta­mos veikos pobūdį ir į pami­nė­tas nu­teistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čias aplinkybes. Aplinkybė, kad nukentėjusioji atleido kaltininkui, yra konstatuota nuosprendyje, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas ją taip pat įvertino. Pas­kirto arešto bausmės dydis yra mažesnis, negu BK 49 str. nu­ma­ty­tos šios bausmės vi­durkis, todėl nei for­ma­liai, nei faktiškai nepažeistos bendrosios baus­mių sky­rimo tai­syk­lės, numatytos BK 41 str., 54 str., 61 str. Be to, esant rei­kia­moms sąlygoms, nu­teis­­ta­jam buvo pritaikyta BK 64¹ str. įtvir­tinta lengvata ir paskirta bausmė su­mažinta trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas baus­mės sky­rimui reikš­min­gas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek pada­ry­tos nu­si­kals­ta­mos veikos pavojingumą. Teisėjų kole­gi­jos nuomone, nu­teis­tajam M. B. pas­kir­ta baus­mė yra adekvati jo padarytai nusi­kals­ta­mai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje išva­das dėl bausmės rūšies ir jos dy­džio pagrindė bylos duo­me­nimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o ape­lia­ci­nis skun­das atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą vei­­ką paskirta bausmė yra nepropor­cin­gai griež­ta ir prieštarauja tei­sin­gumo principui. Tei­sė­jų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie būtų su­kliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Apeliaciniame skunde paminėtą skundžiamo nuosprendžio trečiame lape nurodytą kalti­na­mojo „S. S.“ pavardę teisėjų kolegija vertina kaip rašymo apsirikimą nuosprendžio tekste, kuris neturi įtakos nuosprendžio teisėtumui. Iš nuosprendžio turinio nėra abejonių, kad ir šioje nuosprendžio dalyje kalbama apie kaltinamąjį M. B..

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą ap­kaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dy­džio pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tojo M. B. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Kauno apygardos teisme gauta Kauno vals­ty­bės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos tarnybos pa­žy­ma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 91), kurioje nu­ro­doma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje an­tri­nės tei­si­nės pa­galbos, tei­kiamos nuteistajam M. B., iš­laidas sudaro 40,53 eurų. BPK 322 str. 1 d. im­pe­ratyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje daly­vau­ja pro­ku­ro­ras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apelia­ci­nia­me procese, sie­kiant užti­k­rinti run­gi­mo­si principo įgy­ven­dinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gy­nybos pusės. Valstybė turi pareigą už­tikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam bau­džia­mo­jon atsa­ko­mybėn trau­kia­mam as­me­niui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės tei­si­nės pa­gal­bos iš­lai­dų priteisimas iš ape­lian­to gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarp­tau­tinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­ci­jos, tiek baudžiamojo proceso įsta­tymo ga­ran­tuo­jama teise gintis nuo pa­reikš­to kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisi­nės pagalbos išlaidas iš M. B. neten­kinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.