Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lenkijos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); duomenų apie teistumą Lietuvos Respublikoje nėra;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286, 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. V., panaudodamas fizinį smurtą ir pasipriešindamas valstybės tarnautojui, padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str., o būtent:

2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.50 val., Kauno r., Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, Kauno oro uoste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsisakė vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio A. P. teisėtus nurodymus, aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi pareigūno reikalavimui eiti į tarnybines patalpas, t. y. pastūmė petimi pareigūną A. P., sugriebęs už rankos parvertė jį ant žemės, du kartus spyrė į kairę koją tuo sukeldamas fizinį skausmą, - tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui;

be to, D. K. V., įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 290 str., o būtent:

2013 m. rugpjūčio 21 d., apie 23.55 val., Kauno r., Karmėlavoje, Oro uosto g. 4, Kauno oro uoste, laikinojo sulaikymo patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžeidė tiesiogines pareigas atliekančius valstybės tarnautojus, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasienietį A. P., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistą D. S. išplūsdamas juos įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, rodė nepadorius gestus, rodydamas į savo lytinių organų pusę ir gestais bei žodžiais siūlė tenkinti jį oraliniu būdu.

Kaltinamojo kaltę, įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 61, 64), taip pat įrodo: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 7), apžiūros protokolas (b. l. 12-17), nukentėjusiųjų A. P. (b. l. 32-36), D. S. (b. l. 29-31), liudytojo D. A. (b. l. 37) parodymai, daiktų (vaizdo įrašo) pateikimo ir apžiūros protokolai (b. l. 18-24), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b. l. 45) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą ir pasipriešindamas valstybės tarnautojams bei įžeisdamas savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, padarė nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus, todėl jo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 286, 290 str.

BK 286 str. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 290 str. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, kur bauda yra švelniausia bausmė.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 64).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2013-09-24 pranešė nukentėjusiesiems (b. l. 67, 68). Duomenų, kad nukentėjusieji būtų pasinaudoję teise tokį prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 286, 290 str., kaltinamajam gali būti paskirtos bausmės - baudos iki 500 MGL dydžio (BK 10 str., 12 str., 47 str. 3 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, nes šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytų nusikalstamo veikų rūšį – tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str.).

Duomenų apie kaltinamojo teistumą Lietuvos Respublikoje nėra (b. l. 41), kaltinamasis Lietuvoje teisiamas pirmą kartą; kaltinamasis dirba, nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą – tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., kaltinamajam skirtina didesnė bausmė - bauda nei siūlo prokurorė, kurios dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - baudos vidurkis; kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu; į galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme (BK 66 str. 2 d.; BPK 140 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

D. K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 286, 290 str. ir jį nuteisti:

pagal LR BK 286 str. bausme – bauda 15 MGL dydžio (1950 Lt);

pagal LR BK 290 str. bausme – bauda 15 MGL dydžio (1950 Lt);

vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., esant nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę bausmę - baudą 15 MGL dydžio (1950 Lt);

paskirtą subendrintą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinus vienu trečdaliu nustatyti, jog paskirta subendrinta bausmė – bauda 10 MGL dydžio (1300 Lt);

į paskirtą subendrintą bausmę įskaičius laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d., 1 val. 40 min., iki 2013 m. rugpjūčio 23 d., 14 val. 50 min. (b. l. 50, 51), kas sudaro 1 parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (66 str. 2 d., LR BPK 140 str. 9 d.,), šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę - baudą sumažinti 2 MGL ir laikyti, jog D. K. V. paskirtoji bausmė – bauda yra 8 MGL dydžio (1040 Lt – vienas tūkstantis keturiasdešimt litų).

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.