Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R., išnagrinėjusi A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkuose, Šalčininkų r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalį surašytas dėl to, kad pastarasis 2015 m. gruodžio 5 d., apie 12.35 val., Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas.

A. R. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, į posėdį jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad A. R. vengia atvykti į teismo posėdį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad norint pritaikyti ATPK 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. pripažinti, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-1235/2010, Vilniaus apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-145-495/2014).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, yra grindžiama iš esmės vieninteliu įrodymu, t. y. policijos pareigūno S. R. 2015-12-05 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2015-12-05, apie 12.35 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. buvo sulaikytas A. R., kuris prisipažino be gydytojo paskyrimo vartojęs narkotines, psichotropines medžiagas (heroiną) (b. l. 4). Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo A. R. nurodė su pažeidimu sutinkantis, gailisi (b. l. 2-3). Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be gydytojo paskyrimo vartojo neleistinas medžiagas, nėra.

Kaip jau buvo minėta, fakto, kad asmuo vartojo narkotinę medžiagą, konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas vien tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu, ar paties asmens, kuriam surašytas administracinio pažeidimo protokolas, sutikimu (prisipažinimu). Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. nėra asmuo, turintis specialių žinių, leidžiančių identifikuoti narkotines medžiagas, taip pat policijos pareigūnai nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas ir kokias. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Norint konstatuoti faktą, kad asmuo iš tikrųjų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, turi būti pateikta specialisto išvada. Šioje byloje specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, kad A. R. iš tiesų vartojo narkotines medžiagas, nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms dėl asmens kaltumo padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Tad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų (specialisto išvados), patvirtinančių, kad A. R. būtų padaręs inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog neįrodyta, kad A. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 straipsnio 2 dalyje, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 44 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.