Telšių apylinkės teismo įsakymas

2019-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-565-1112/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
1-565-1112/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30619-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Jasutienė
Kaltinamasis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-565-1112/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30619-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30619-19 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

– 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

– 2012 m. sausio 31 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams,

– 2012 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 159 straipsnį, 63 straipsniu – laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. 2014 m. birželio 27 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai. 2014 m. rugsėjo 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

– 2014 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 2015 m. kovo 20 d. atlikus bausmę paleistas iš pataisos įstaigos,

– 2015 m. gruodžio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2016 m. gegužės 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

– 2017 m. kovo 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – 60 parų arešto bausme. 2017 m. gegužės 30 d. atlikus bausmę paleistas iš pataisos įstaigos,

– 2017 m. liepos 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį –20 parų arešto bausme. 2017 m. rugpjūčio 17 d. atlikus bausmę paleistas iš pataisos įstaigos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui V. K., t. y.

2019 m. liepos 19 d. apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivumą nusistatyti atsisakė), konflikto metu stalo peiliu vieną kartą dūrė savo broliui V. K. į kairės kojos šlaunį ir taip smurtaudamas sukėlė V. K. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

P. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis kartu su savo broliu V. K. ir tėvais gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 19 d. kartu su broliu V. K. namuose vartojo alkoholį, gėrė jau dienos metu jo miegamajame kambaryje. Vėlai vakare, galėjo būti po 23 val., jau būdami abu su broliu neblaivūs dėl kažko pradėjo konfliktuoti, pamena, kad brolis pradėjo dėl kažko ant jo pykti, gal dėl alaus, bet tiksliau kaip buvo, jis tikrai nepamena. Ar brolis norėjo dar alaus, ar jo nerado, negali dabar pasakyti, nes buvo stipriai išgėręs. Susinervinęs paėmė kambaryje ant stalo buvusį peilį, kuris buvo bukas ir su kuriuo nepavyksta nei atpjauti, nei dar ką padaryti, ir tuo peiliu broliui dūrė. Kur tiksliai dūrė, negali pasakyti, kiek pamena, galėjo pataikyti kažkur į koją. Jis tikrai neplanavo brolio sužaloti, paprasčiausiai buvo abu neblaivūs, jam taip sušvietė pamačius peilį ir paėmė jį. Tikrai neplanavo, kad peiliu sužalos brolį, net nesiruošė brolio mušti. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Su broliu ir tėvais sutaria labai gerai, būna, kad su broliu išgeria alkoholio, bet nesipyksta. Šis kartas buvo pirmas, mano, kad kaltas tik alkoholis, kurio jis padaugino (b. l. 76–77).

Motyvuojamoji dalis

Be P. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad su broliu P. K. sutaria gerai, kartu dirba tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje. Anksčiau brolis prieš jį nėra smurtavęs. 2019 m. liepos 19 d. vakare ji su broliu P. K. buvo išgėrę. Namuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, jis su broliu sukonfliktavo dėl alaus, taip pat jis broliui priekaištavo, kad šis nutraukė užuolaidas ir kėlė triukšmą. Jis liepė broliui eiti miegoti, tačiau P. K. tuomet paėmė virtuvinį stalo peilį, kuris net dešros neatpjautų, ir dūrė jam vieną kartą į kairę šlaunį. Toks brolio veiksmas sukėlė jam fizinį skausmą. Skaudėjo neilgai, apie 30 minučių, jokių žymių ant skaudančios vietos neatsirado, į medikus nesikreipė. Kai brolis jam dūrė, jie kambaryje buvo dviese, jų konflikto niekas nematė. Jis broliui atleido, civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 15–16, 27–28);

2019 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog 2019 m. liepos 19 d. apie 23 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), savo namuose, miegamajame, konflikto metu akivaizdžiai neblaivus P. K. (alkoholio kiekio matuokliu neblaivumą nusistatyti atsisakė), paėmęs virtuvinį peilį, vieną kartą dūrė savo broliui V. K. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,14 promilės neblaivumas) į kairės kojos šlaunies sritį. Tokie P. K. veiksmai sukėlė broliui V. K. fizinį skausmą. P. K. sulaikytas 48 val. ir pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę. Kadangi peilis nebuvo smailus, nukentėjusiajam V. K. medikų pagalbos neprireikė. Įvykio vietoje filmuota, fotografuota, paimtas virtuvinis peilis (b. l. 1);

2019 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (su priedu – fotolentele) užfiksuoti pirminiai V. K. parodymai, užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paimtas metalinis su baltos spalvos plastmasine rankena virtuvinis peilis. Įvykio vieta ir paimtas virtuvinis peilis nufotografuoti (b. l. 15–21);

2019 m. liepos 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašo pavadinimu „20190720_002650“ apžiūra iš kurio matyti, kad V. K. patvirtino, kad jam bandė durti su neaštriu peiliu ir nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 29);

2019 m. liepos 24 d. daiktų apžiūros protokolu (su priedu – fotolentele) apžiūrėtas metalinis su baltos spalvos plastmasine rankena virtuvinis peilis. Nustatyta, kad peilio ilgis 23 cm, geležtės ilgis 13 cm, rankenos ilgis 10 cm, geležės plotis ties rankena 1,3 cm, peilio rankena plastmasinė baltos spalvos, peilio geležtė metalinė su rūdimis. Peilis nufotografuotas (b. l. 31–33);

2019 m. liepos 24 d. V. K. prašymu, 2019 m. liepos 24 d. nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu, minėtas peilis grąžintas V. K. (b. l. 35, 36, 38);

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad V. K. 2019 m. liepos 20 d. 00 val. 25 min. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas (b. l. 87–89).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir P. K. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, P. K. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai, proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenys, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. P. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis durdamas peiliu sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. P. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti P. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 75 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

P. K. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 81–83).

Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 85).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

P. K. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas teistas net septynis kartus (b. l. 47–54), per pastaruosius trejus metus 8 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 55–61), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62, 63), duomenų apie (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registro įrašus nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis P. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nors alkoholio kiekio matuokliu P. K. neblaivumą nusistatyti atsisakė, tačiau tiek paties P. K. prisipažinimas vartojus alkoholį, tiek nukentėjusiojo V. K. parodymai, tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog P. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, P. K. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme P. K. išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 20 d. 00 val. 20 min. iki 2019 m. liepos 21 d. 12 val. 59 min. (2 dienos) ir laikytina P. K. atlikus 2 arešto paras (b. l. 64–65, 67).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas, su įrašu iš įvykio vietos, saugomas prie bylos, paliktinas prie bylos.

– 2019 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu paimtas metalinis su baltos spalvos plastmasine rankena virtuvinis peilis, kuris apžiūrėtas ir 2019 m. liepos 24 d. nutarimu grąžinti daiktu bei pakvitavimu grąžintas V. K., paliktinas jam.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2019 m. liepos 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 78–79).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti P. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. skirti galutinę sumažintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. K. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme P. K. išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 20 d. 00 val. 20 min. iki 2019 m. liepos 21 d. 12 val. 59 min. (2 dienos) ir laikyti P. K. atlikus 2 (dvi) arešto paras.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti P. K. 2019 m. liepos 21 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską, su įrašu iš įvykio vietos, saugomą prie bylos, palikti prie bylos.

– 2019 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu paimtą metalinį su baltos spalvos plastmasine rankena virtuvinį peilį, kuris apžiūrėtas ir 2019 m. liepos 24 d. nutarimu bei pakvitavimu grąžintas V. K., palikti jam.

Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Informuoti kaltinamąjį, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Jasutienė