- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 1S-1067-290/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- L. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-03-31 nutarimą Nr. 93-250 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad L. G. Kauno apygardos teismo 2005-04-22 nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 11 p., 63 str. 1, 4 d., laisvės atėmimu 13 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2005-11-16 nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2005-04-22 nuosprendžio dalis pakeista: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos, skirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d., ši bausmė ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 11 p. skirta bausmė subendrintos, paskirta galutinė 13 m. laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2004-05-27, o pabaiga – 2017-05-27, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 2 mėn. 1 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-03-26).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-03-31 nutarimu Nr. 93-250 nutarta nuteistajam L. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. G. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-03-31 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas motyvavo nusikaltimo sunkumu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje (kuria buvo patenkintas I. A. skundas dėl lygtinio paleidimo) nurodė, kad nusikaltimo sunkumas negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas nurodo, kad net atlikus visą bausmę, nusikaltimo sunkumas nepasikeis. Be to, nusikaltimo sunkumas neparodo, kaip nuteistasis elgėsi bausmės atlikimo metu. 2014-10-01 nutartyje Nr. T-788-359/2014 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nurodė, kas prieštaravimas pagrįstas padaryto nusikaltimo pobūdžiu, sunkumu ir likusios atlikti bausmės trukme, negali būti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo.
Skunde nurodoma, kad teismo motyvas, jog kaltę pripažino tik iš dalies, neteisingas, nes teismas neatkreipė dėmesio į Komisijos nutarimą jog jis pripažįsta, prisiima savo atsakomybę ir nemažina savo vaidmens ir nesiteisina. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertinti, kaip bausmė paveikė nuteistąjį, o ne kas buvo teismo metu, nuo kurio praėjo daugiau nei dešimt metų. Svarbu ar jis suprato savo klaidas.
Skunde taip pat teigiama, kad teismo motyvas, jog neatlikta bausmės dalis dar pakankamai didelė, tačiau likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai 2 metai ir 2 mėnesiai, tai reiškia kad, jis jau atlikęs 10 metų ir 10 mėnesių. Tai yra daugiau nei keturi penktadaliai bausmės. Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo, ir ši dalis niekaip necharakterizuoja žmogaus elgesio bausmės atlikimo metu.
Skundo autoriaus teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad paskutinį kartą jis buvo baustas 2012 metais, kad nuobaudos negaliojančios. Ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu, teismai jau naudojo šį motyvą netaikant jam lygtinio paleidimo, todėl naudoti šį kartą jau neteisėta. Lietuvos teisės aktai nurodo, kad negalima bausti asmens du kartus už tą patį nusižengimą. Jis įvykdė Komisijos rekomendacijas, be to per šį laiką buvo net paskatintas. Teismas motyvuoja tuo, jog jis yra silpnavalis, tačiau neaišku kokiais duomenimis naudotasi priimant tokią išvadą. Teismas nurodo, kad integravimasis į visuomenę yra patenkinamas, todėl šis motyvas yra nepakankamai pagrįstas.
Skunde nurodoma, kad teismas motyvuoja Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodytomis aplinkybėmis. Nurodo, kad kriminogeninis veiksnys yra lėšų tvarkymas ir pajamos, tačiau Komisijos nutarime nurodyta, kad pagrindinis pajamų šaltinis iki įkalinimo ir pataisos namuose – gaunamas atlyginimas už atliekamą darbą. Komisija pažymi, kad pajamų šaltinis tvirtas ir nuolatinis, o civilinis ieškinys dengiamas iš gaunamo atlyginimo. Išėjęs į laisvę turi realią galimybę dirbti. Teismas taip pat vertindamas kriminogeninį veiksnį - problemas su alkoholio vartojimu, neatkreipė dėmesio į tai, kad nurodoma motyvacija nevartoti alkoholio ir įprasmina bausmės laiką visuomenine veikla ir darbu. Be to, lanko kursus vartojusiems alkoholį. Taip pat rizikos veiksnys yra mąstymas ir elgesys, tačiau šiuo metu nuteistojo nuostata į darbą teigiama. Už gerą elgesį buvo nesenai paskatintas, bendrauja su šeima ir ji jam rūpi. Teismas nurodo, kad kriminalinės subkultūras nuostatas pateikia spontaniškai, tačiau neformaliųjų nuteistųjų bendravimo tradicijas vertina neigiamai ir jų nepalaiko. Jo atveju yra ne tik formalusis pagrindas, bet ir materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nusikalstamo elgesio rizika žema (27 balai pagal OASys), kas patikimai rodo, kad ateityje nenusikals. Anksčiau jis nebuvo teistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas penkiolika kartų (už gerą elgesį ir sąžiningą darbą bei dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje), turi (duomenys neskelbtini) specialybę, laisvėje dirbo, pataisos įstaigoje taip pat dirba, išėjęs į laisvę turės galimybę dirbti, palaiko ryšius su vaikais, jaučia artimųjų palaikymą, visos skunde išdėstytos aplinkybės rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. G. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas L. G. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2015-05-06 atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, jog nuteistojo elgesys pasikeitė ir jis nedarys daugiau nusikaltimų, o jį paleidus bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti, ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, priešingai nei teigia nuteistasis skunde, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.
Šiuo atveju nuteistasis L. G. bausmę atlieka už du sunkius nusikaltimus ir pasikėsinimą padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą (siekiant nuslėpti išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, pasikėsino nužudyti nukentėjusiąją). Nors nuteistasis šiuo metu savo kaltę pripažįsta, tačiau teisme kaltu prisipažino tik iš dalies. Padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumo laipsnis ir padarymo aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo asmenybę vertinti kaip didesnio pavojingumo visuomenei, kas itin svarbu, sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą negalima atsiriboti ir nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas, t.y. taikant lygtinį paleidimą, švelninant nubaudimo aspektą, turi būti įvertinamas ir teisingumo principo užtikrinimas, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą atlikti bausmės dalį, tačiau neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 1 diena (Komisijos posėdžio dieną), dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 13 m.). Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas.
Tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus taip pat verčia abejoti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – tai lėšų tvarkymas ir pajamos; su alkoholiu susijusios problemos, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nors nuteistasis pateiktame skunde kritiškai vertina jo atžvilgiu nustatytus kriminogeninius veiksnius, pateikia argumentus pateisinančius visus nustatytus kriminogeninius veiksnius, tačiau aukštesnės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti kompetentingų specialistų pateiktomis išvadomis. Nuteistojo skundo argumentai dėl kitų asmenų atžvilgiu taikomo lygtinio paleidimo, šiuo atveju nėra vertinami, kadangi tiek Komisija, tiek ir teismai sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo priima vertindami ne kitų nuteistųjų, tačiau L. G. asmenybę, charakteristiką, padarytų nusikaltimų pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį ir kt.
Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
Išnagrinėtų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo L. G. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.