Kauno apygardos teismo nutartis

Pareiškėjai prašė teismo nutraukti santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1983 m. lapkričio 5 d. Kauno m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 4062) ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t. b.l. 3, 4, 38). Kreditoriai R. Š., I. A., V. B. J. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė prievoles pagal 1999-07-01 paskolos sutartis pripažinti bendromis solidariomis pareiškėjų prievolėmis (1 t. b.l. 18-21). Kreditoriai nurodė, kad paskolos sutartimis kiekvienas kreditorius pareiškėjui R. K. paskolino šeimos poreikiams tenkinti po 47 000 Lt, kuris įsipareigojo skolas grąžinti iki 2000-01-01. Paskolos sutartys yra sudarytos ir prievolės pagal paskolos sutartis atsirado santuokos metu, sudarytos siekiant išlaikyti R. K. ir A. K. šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą Vokietijoje.

Trečiųjų asmenų (kreditorių) R. Š., I. A., V. B. J. atstovas advokatas Dainius Ambrazaitis apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimo dalį, kuria prievolės pagal paskolos sutartis pripažintos asmeninėmis R. K. prievolėmis, panaikinti ir išspręsti bylą iš esmės – pripažinti prievoles pagal paskolos sutartis bendromis solidariomis pareiškėjų R. K. ir A. K. prievolėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tarp kreditorių ir pareiškėjų susiklosčiusių sutartinių santykių specifiką (specialų teisinį reglamentavimą turinčią sudarytų sutarčių rūšį – paskolos sutartį), sudarančią teisinį pagrindą solidariosios pareiškėjų atsakomybės taikymui pagal CK 3.109 str. 3 d., o ne pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p.;

2. Teismas, teigdamas, kad pareiškėjų vaikai mokėsi užsienyje kitu laiku, nei buvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas, rėmėsi vien Vasario 16-osios gimnazijos 2011-01-13 ir 2012-10-29 pažymomis, kurios vertintinos kaip prieštaringos, tuo tarpu kreditoriai savo reikalavimą grindė ne tik šiais įrodymais, bet ir 2000-04-26 pareiškėjų turto ir pajamų deklaracijomis, 2001-08-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi, 2001-08-14 garažo, esančio (duomenys neskelbtini),, pirkimo – pardavimo sutartimi, 2010-06-18 Kauno apskrities VMI duomenimis apie UAB „Kaljanas“. Teismas šių įrodymų neaptarė ir neįvertino;

3. Nesutiktina su teismo argumentu, kad pagal paskolos sutartis atsiradusių prievolių pripažinimo bendromis įrodinėjimo pareiga kildinama iš CK 3.109 str. ir tenka kreditoriams, bei kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi santuokos metu sudarytoms paskolos sutartims taikytina CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatoje nustatyta sutuoktinių prievolių pagal paskolos sutartis solidarumo prezumpcija. Būtent pareiškėjai turėjo įrodinėti, kad prievolės pagal paskolos sutartis yra asmeninės pareiškėjo R. K. prievolės. Išvadą dėl prievolių bendrumo įrodinėjimo pareigos perkėlimo kreditoriams teismas grindžia teisiškai nepagrįstais ir su bylos medžiaga niekaip nesusijusiais argumentais, kad paskolos santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Šia aplinkybe pareiškėjai nesirėmė. Priešingai nei teigia teismas, būtent teisingumo ir protingumo principams prieštarautų sutuoktinio sudarytos paskolos solidarumo įrodinėjimo pareigos perkėlimas kreditoriui;

4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Santuokos ir šeimos turtinių santykių specifika lemia įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinis sandorius sudaro su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti yra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Be to, šeimos biudžeto (gaunamų pajamų / lėšų) bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.) ir faktas, kad paskolos gavėjas tampa jam perduotų pinigų savininku (CK 6.870 str. 3 d.) lemia, kad nepakanka paskolos sutartyje nepasirašiusiam sutuoktiniui deklaruoti, kad jis nieko nežino apie paskolą, tačiau dar reikia tai įrodyti. Pareiškėjai neįrodė, kad net ir be pagal paskolos sutartis gautų piniginių lėšų, jiems būtų pakakę finansuoti vaikų mokslo ir jų pačių pragyvenimo Vokietijoje išlaidas, nepateikė duomenų apie faktinį savo pragyvenimo ir vaikų išlaikymui skirtų išlaidų dydį ir įrodymų, kad šias išlaidas be paskolos sutarčių pagrindu gautų lėšų būtų finansiškai pajėgūs padengti, todėl pareiškėjo tarp R. K. ir kreditorių sudarytos paskolos sutartis laikytinos bendromis solidariomis pareiškėjų R. K. ir A. K. prievolėmis.

Šalies argumentai

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas netaikė iš paskolos sutarčių kylančioms prievolėms lex specialis normos (CK 3.109 str. 3 d.). Teismo sprendimas patvirtina, kad CK 109 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei 2 ir 3 dalis teismas taikė sistemiškai, o sprendimą dėl prievolių pagal ginčo paskolos sutartis pripažinimo asmeninėmis pareiškėjo R. K. prievolėmis priėmė, vadovaudamasis CK 3.109 str. 3 dalimi;

2. Teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja A. K. nesudarė paskolos sutarčių su kreditoriais, tokių sutarčių nepatvirtino bei kreditoriai neįrodė, jog minėtos paskolos sutartys sudarytos šeimos interesais;

3. Apeliantų argumentus paneigia išsami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimo civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 analizė. Teismas šiame nutarime nurodė, jog paskolos sutartis, nors ir sudaryta šalių santuokos metu, tačiau sudaryta trečiojo asmens ir atsakovo be ieškovės žinios ir sutikimo, todėl ieškovė negali atsakyti už atsakovo prievoles šiam kreditoriui. Atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė, kad ši prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, taip pat kad ši paskola buvo paimta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis tuo, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ne kreditoriai, o pareiškėjai privalėjo įrodyti, kad R. K. paskolintos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams;

4. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas apsiribojo formaliu dalies byloje esančių įrodymų vertinimu, neatsižvelgė į įrodymų prieštaringumą bei neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje tyrė ir vertino visus nagrinėjamoje byloje bei prijungtose civilinėse bylose esančius įrodymus, išklausė tiek pareiškėjų atstovės, tiek ir kreditorių bei jų atstovo pozicijas dėl įrodinėjamų aplinkybių. Sprendžiant dėl byloje esančių 2011-01-13 ir 2012-10-29 Vasario 16-osios gimnazijos pažymų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012-10-29 pažyma tik sukonkretina (detalizuoja) 2011-01-13 pažymą. Kreditoriams pateikus į bylą Klumbių šeimos galimų išlaidų Vokietijoje skaičiuoklę, pareiškėjai privalėjo patikslinti dar civilinėje byloje Nr. 2-605-773/2011 (prijungtoje prie šios bylos) nurodytą aplinkybę, kad jų vaikai, mokydamiesi Vasario 16-sios gimnazijoje, buvo aprūpinti ne tik gyvenamu plotu, bet ir maitinimu. Taigi, minėtų pažymų tekstus aiškinant lingvistiškai, darytina išvada, kad papildomai pateikta pažyma detalizuoja ankstesnės pažymos sąvoką „išlaidos bendrabutyje“ į sąvoką „gyvenimas ir maitinimas bendrabutyje“;

5. Apeliantai, siekdami, kad jų suteiktos paskolos būtų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolų sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad paskolos santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Pareiškėjų nuomone, tai visuotinai žinoma ir savaime suprantama aplinkybė, suteikianti kreditoriui galimybę užsitikrinti paskolos gražinimą ir reikiamu atveju jos išieškojimą iš abiejų sutuoktinių, kaip solidarių skolininkų, kuria kreditoriai, suteikdami paskolas asmeniškai R. K., nesinaudojo;

6. Pagal CPK 182 str. 1 d. 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Prijungta civilinė byla Nr. 2-605-773/2011 patvirtina, kad joje ieškovai (šios bylos apeliantai) taip pat įrodinėjo atsakovų (šios bylos pareiškėjų) prievolių pagal 1999-07-01 paskolos sutartis solidarumą, tačiau teismas, įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad ieškovai minėtomis paskolų sutartimis paskolas suteikė asmeniškai atsakovui R. K., nors teismo posėdyje dalyvavę ieškovai įrodinėjo, kad paskolos galimai buvo panaudotos šeimos poreikiams, apmokant už atsakovų vaikų mokslus Vokietijoje.