- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2SA-200-160/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- G. L. T.
- Ieškovas
- G. L. T., L. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei Registrų centrui
- Atsakovas
- A. V., V. V., L. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-292-155/2007 pagal ieškovo G. L. T. ieškinį atsakovams A. V., V. V., L. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centrui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus bei pagal atsakovių A. V., V. V. priešieškinį ieškovui G. L. T., L. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo panaikinimo, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir dalių nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
G. L. T. prašė nustatyti naudojimosi namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypu tvarką pagal jo parengtą žemės sklypo padalijimo planą ir įpareigoti atsakoves pašalinti (perkelti) iš jam skirtinos žemės sklypo dalies ir bendro naudojimo žemės (keliuko) želdinius, tvoras bei įrenginius. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-07-16 įsakymu Nr. 01A-66-V-509 nustatė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dydį – 1539 kv. m, o Vilniaus apskrities viršininkas 2003-08-12 įsakymu Nr. 4080-01, atsižvelgdamas į namų valdos bendraturčiams priklausančias statinių dalis, nustatė kiekvienam iš jų priklausančias žemės sklypo dalis: ieškovui – 482 kv. m, atsakovei A. V. – 511 kv. m, atsakovei L. P. – 187 kv. m, atsakovei V. V. – 359 kv. m, ir leido sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. 2003-09-25 pirkimo-pardavimo sutartimi Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė ieškovui 482/1539 dalis, o 2003-12-15 – atsakovei L. P. 187/1539 dalis namų valdos žemės sklypo. Kita žemės sklypo dalis liko neprivatizuota. Ieškovas, siekdamas tinkamai valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir dėl to ketindamas paženklinti savo nusipirkto žemės sklypo ribas, 2003-11-10 parengė žemės sklypo padalijimo planą, tačiau atsakovės nesutiko jo pasirašyti.
V. V. ir A. V. priešieškiniu prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-12 įsakymą Nr. 4080-01 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo ir dalių pardavimo G. L. T., L. P., V. V.; pripažinti negaliojančia 2003-09-25 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-27928, sudarytą Vilniaus apskrities viršininko ir G. L. T.; pripažinti negaliojančia 2003-12-15 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-28313, sudarytą Vilniaus apskrities viršininko ir L. P.; nustatyti kiekvieno bendraturčio perkamos žemės sklypo dalis ir naudojimosi tvarką pagal UAB „Orkanas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos 2007-03-27 projektą, A. V. paskiriant 475 kv. m sklypo dalį, pažymėtą „A“, L. P. – 205 kv. m sklypo dalį, pažymėtą „B“, V. V. – 488 kv. m sklypo dalį, pažymėtą „C“, G. L. T. – 371 kv. m sklypo dalį, pažymėtą „D“. Paaiškino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992-02-06 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuria naudojamasi ir šiuo metu. Ieškovo pasiūlytas projektas visiškai neatitinka nustatytos naudojimosi tvarkos. Ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nes namų valdos bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys apskaičiuotos pažeidžiant Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 nuostatas, t. y. ne pagal jiems priklausančias gyvenamojo namo ar kito statinio, įregistruoto Nekilnojamo turto registre kaip pagrindinis daiktas, dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-07-18 sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus nustatyti namų valdos (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2003-11-10 ieškovo parengtą žemės sklypo planą, įpareigoti atlikti veiksmus ir duoti sutikimus pagal nurodytą planą; priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-12 įsakymo Nr. 4080-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalinimo ir dalių pardavimo pil. G. L. T., L. P. ir V. V.“ 1.3 punktą, padidinant 1.3.1 punkte L. P. nustatytą namų valdos dalį nuo 187 kv. m iki 218 kv. m, sumažinant 1.3.2 punkte G. L. T. nustatytą namų valdos dalį nuo 482 kv. m iki 370 kv. m, padidinant 1.3.3 punkte A. V. nustatytą namų valdos dalį nuo 511 kv. m iki 533 kv. m, padidinant 1.3.4 punkte V. V. nustatytą namų valdos dalį nuo 359 kv. m iki 418 kv. m; pripažino negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2003-08-25 Vilniaus apskrities viršininko ir G. L. T., dalį dėl 112 kv. m žemės sklypo ploto, kitą dalį paliko galioti; dėl pripažintos negaliojančia sutarties dalies taikė restituciją – įpareigojo G. L. T. grąžinti Vilniaus apskrities viršininko administracijai valdyti 112 kv. m ploto žemės sklypo dalį, o Vilniaus apskrities viršininko administraciją – grąžinti G. L. T. jo sumokėtus už šią žemės dalį pinigus; kitus atsakovių reikalavimus atmetė; išaiškino ginčo šalims, kad šis teismo sprendimas neužkerta joms kelio, parengus kitus atidalijimo projektus, atsidalyti iš bendrosios nuosavybės. Padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos ginčijamas įsakymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, buvo neteisingai apskaičiuotos tenkančios žemės namų valdos dalys. Pagrindo naikinti visą įsakymą nėra, nes ginčo šalys yra tinkamos namų valdos savininkės, o imperatyvioms normoms prieštarauja tik ta dalis įsakymo, kuria apskaičiuotos žemės sklypo dalys. Remiantis ginčijamu įsakymu, sudarytos dvi žemės pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis G. L. T. ir L. P. parduoti žemės sklypai. Sutartis sudaryta tarp ieškovo ir VAVA iš dalies panaikinta (dėl 112 kv. m žemės sklypo pardavimo 1539 kv. m žemės namų valdos plote) ir taikyta restitucija, nes iš dalies panaikintas sutarties sudarymo pagrindas ir palikta galioti sutartis dėl 370 kv. m/1539 kv. m sklypo dalies. Pagrindo panaikinti antrąją ginčijamą Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su L. P., nenustatyta, nes jai parduoto žemės sklypo dalis yra mažesnė negu priklausanti. Aplinkybė, jog V. V. po ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo priėmimo registravo didesnio ploto gyvenamą pastatą, nesuteikia jai teisės į naują skaičiuotę. Teismo nustatyta kiekvienam bendraturčiui žemės sklypo dalis neprieštarauja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui, nes šiuo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka mažesnio dydžio žemės sklypu. Taip pat nėra pagrindo skaičiuoti tenkančias namų žemės sklypo dalis pagal 1992-08-12 susitarimą, nes šį pasirašė ne visi bendraturčiai. Šalių pateikti žemės sklypo atidalinimo projektai neatitiko įstatymų reikalavimų bei bendraturčių interesų, todėl atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2008-12-16 nutartimi palikus sprendimą galioti.
Šalies argumentai
G. L. T. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-292-155/07 ir 2007-07-18 teismo sprendimą dalyje dėl žemės sklypo dalių nustatymo pastato 1A 1/m bendraturčiams, pakeisti, ir nustatyti, kad ieškovui priklauso 379 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo dalis, o A. ir J. V. priklauso 524 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo dalis; taikyti įvykdyto teismo sprendimo dalies atgręžimą – pripažinti Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2003-09-25 tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir G. L. T. galiojančią dalyje 379/1539 m² žemės sklype ir taikant restituciją įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą grąžinti G. L. T. 9 kv. m/ 1539 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį, o G. L. T. įpareigoti sumokėti už grąžinamos žemės sklypo dalį sutartyje numatytą žemės kainą; įpareigoti VĮ Registrų centrą ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus klaidingus duomenis. Paaiškino, kad teismas 2007-07-18 sprendimo Nr. 2-292-155/07, motyvuojamojoje dalyje yra nustatęs namų valdoje (duomenys neskelbtini), esančių trijų pastatų savininkams tenkančias namų valdos žemės sklypo 1539 kv. m ploto dalis, atsižvelgiant į jų pastatų plotus. Pastatui 1A l/m, turinčiam 100,86 kv. m bendro ploto, tenkanti žemės sklypo dalis nustatyta – 903 kv. m. Tuo pačiu buvo nustatytos ir šio pastato bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys, t. y. pareiškėjui tenkanti žemės sklypo dalis nustatyta 370 kv. m ploto, o A. V. – 533 kv. m ploto. Teismas nustatydamas 1A l/m pastato bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis vadovavosi bendraturčiams nuosavybės teise įregistruotomis šio pastato dalimis, įvardintomis 2002-07-29 pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 41/100 pastato dalis, o A. V. 59/100 dalis. Tačiau 2012-09-06 paaiškėjo, kad įregistruotos pastato dalys yra neteisingos, o tuo pačiu yra neteisingos ir teismo sprendimu nustatytos bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys. Pirmojo buto bendras plotas yra 58,62 kv. m, antrojo – 42,24 kv. m, todėl pirmajam butui tenkanti pastato dalis yra 58/100, o antrajam 42/100. VĮ Registrų centras pats negali pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų, nes bendraturčiams įregistruotų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių dydžiai atitinka dokumentams, kurių pagrindu jie buvo įregistruoti, t. y. atitinka teismų sprendimams ar pirkimo-pardavimo sutartims.
A. V. prašo atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad pareiškėjas duomenis apie jam ir suinteresuotiems asmenims A. V. ir J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo bendrąjį plotą ir jų naudojamų šio namo dalių (patalpų) bendrąjį plotą sužinojo teritoriniam registratoriui paties pareiškėjo prašymu patikslinus šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ir apie tai įstatymo nustatyta tvarka informavus pareiškėją dar 2002 m. liepos mėnesį. Teismas, nustatydamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis, vadovavosi bendrasavininkiams nuosavybės teise įregistruotų šio pastato dalių dydžiu, nurodytu 2002-07-29 pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos, kuriame nustatyta, kad G. L. T. nuosavybės teise priklauso 41/100 pastato dalis, o A. V. – 59/100 pastato dalys. Todėl teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje atnaujinti procesą prašo pareiškėjas, vadovavosi teisingais duomenimis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
V. V. prašo atsisakyti atnaujinti atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą bei skirti G. L. T. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 10000 Lt baudą. Paaiškino, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog teismas, nagrinėjęs bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, vadovavosi teisingais duomenimis. Pareiškėjo naudojama pastato dalis neturi ir negali turėti jokios įtakos jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios šio pastato dalies dydžiui. Pareiškėjas daugiau kaip dešimt metų periodiškai inicijuoja teisminius ginčus su jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendrasavininkais, sugalvodamas vis naujas aplinkybes, neturinčias jokios teisinės reikšmės naudojimuisi bendru turtu, todėl jam turi būti paskirta bauda.
VĮ Registrų centras prašo pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Paaiškino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra tinkamas pagrindas išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimui. Pareiškėjas 2012-06-04 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu patikslinti nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. 10/98495) duomenis. Išnagrinėjus prašymą, buvo patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, pakeista pastato lAl/m paskirtis: iš „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ į „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Atlikus pakeitimą buvo paruošta nauja pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija (3 forma), kurioje nurodyta paskirtis – gyvenamoji (2 butų pastatai). Kiti šioje formoje pateikti duomenys nebuvo keičiami, todėl nurodyti patalpų plotai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pastato paskirties koregavimas neturi įtakos bendraturčių nuosavybės teisės dalims, o tik nurodo, kad pastate gyvena daugiau nei viena šeima.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-30 nutartimi atmetė pareiškėjo G. L. T. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-292-155/2007 pagal ieškovo G. L. T. ieškinį atsakovams A. V., V. V., L. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centrui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo pašalinti ieškovo teisių pažeidimus bei pagal atsakovių A. V., V. V. priešieškinį ieškovui G. L. T., L. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybės įmonei Registrų centrui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-12 įsakymo Nr. 4080-01 panaikinimo, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir dalių nustatymo; priteisė iš G. L. T. A. V. naudai 750 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš G. L. T. atsakovės V. V. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Padarė išvadą, jog prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jos pareiškėjui buvo arba galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Prašymas skirti baudą netenkintas, kadangi atsakovės prašymas yra abstraktaus pobūdžio, nėra pagrįstas, jame nėra detalizuota, kiek ir kokių procesų ieškovas buvo iniciavęs. Taip pat nėra duomenų, jog ieškovas yra įgijęs teisinį išsilavinimą, suteikiantį ieškovui galimybę, visais atvejais teisiškai įvertinti savo sprendimus ar veiksmus, įgyvendinant teisę į galimai pažeistų teisų gynybą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
G. L. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Paaiškino, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko faktą, kad 1A l/m pastato bendraturčiams nuosavybės teise įregistruotos pastato dalys – 41/100 ir 59/100 yra neteisingos, nes jos nėra proporcingos patalpų eksplikacijoje nurodytiems butų plotams. 2002-07-12 patalpų plotų eksplikacijoje nurodyti duomenys nevisiškai tapatūs pareiškėjo pateiktos patalpų eksplikacijos duomenims, nes joje neįvardinti atskirų butų plotai, todėl neatsitiktinai ši patalpų plotų eksplikacija atitinkamai buvo patikslinta vykdant Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-08-14 sprendimą Nr. 214. Pareiškėjas ginčija tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotus klaidingus duomenis, kurių pagrindu teismas c. b. Nr. 2-292-155/07 yra nustatęs pastato 1A l/m bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis, tai dėl to prašo atnaujinti bylos procesą, kad būtų galima teisingai nustatyti (ištaisyti) 1A l/m pastato bendraturčiams tenkančias žemės sklypo dalis, kurios būtų adekvačios šio pastato dalims. Pateikta eksplikacija įrodo tik tai, kad pastato bendras plotas yra 100,86 kv. m, o atitinkamų butų plotai yra 58,62 kv. m ir 42,24 kv. m. Eksplikacijos įrodomoji reikšmė yra ta, kad joje yra įvardinti būtų plotai, ko nėra 2002-07-12 patalpų plotų eksplikacijoje. Butams tenkančios pastato dalys yra: 1-mam – 58,62/100,86x100 = 58,1% arba 58/100 pastato dalis; 2-ram – 42,24/100,86x100 = 4.1,9% arba 42/100 pastato dalis. Atitinkamai 1A l/m pastato bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys, kai pastatui tenkanti (teismo nustatyta) žemės sklypo dalis yra 903 kv. m ploto, bus sekančios: 1-mam butui tenkanti žemės sklypo dalis – 903 kv. m x 58/100 = 523,74 kv. m arba 524 kv. m; 2-ram butui tenkanti žemės sklypo dalis – 903 kv. m x 42/100 = 379,26 kv. m arba 379 kv. m. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atitinkami duomenys nėra tapatūs, todėl turi būti ištaisyti. Dėl neteisingų duomenų pažeidžiama pareiškėjo nuosavybės teisė, kurios vertė 5869 Lt. Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kadangi byla nėra sudėtinga, atsakovių atsiliepimai yra iš esmės analogiški.
Atsiliepimas
A. V. ir V. V. atsiliepimais prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno procesinės teisės normų pažeidimo, kurį būtų padaręs pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nei vieno materialinės teisės normų pažeidimo, taip pat, kad yra nors vienas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas neužkirto galimybės pareiškėjui siekti, kad registre įregistruoti duomenys būtų ištaisyti (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str.). Pareiškėjo faktiškai naudojama pastato 1A l/m dalis neturi ir negali turėti jokios įtakos jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios šio pastato dalies dydžiui, o tuo pačiu, ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtam teismo sprendimui. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme paskaičiavimų dėl nuosavybės teisės pažeidimo neteikė, todėl atskirajame skunde šiomis aplinkybėmis negali remtis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).
Pagal CPK 366 str. 2 d. procesas civilinėje byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas G. L. T. prašymą atnaujinti procesą šioje byloje padavė dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – po teismo sprendimo įsiteisėjimo permatavus pastato 1A1/m (duomenys neskelbtini) faktinį butų plotą, paaiškėjo, kad nustatytos nuosavybės dalys į pastatą neatitinka fakto – iš tiesų nuosavybės teisė į šį pastatą butui Nr. 1 yra 58/100 dalys, Nr. 2 – 42/100 dalys. Toks dalių pasikeitimas nustatytas išmatavus butams priklausančias rūsio patalpas. Prie prašymo pridėta pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija (t. IV, b. l. 144-145) tvirtina, kad į butų bendrą plotą yra įskaičiuotos rūsio patalpos ir kartu su rūsio patalpomis (sandėliais) šio pastato butų bendras plotas yra 100,86 kv. m. Tačiau pagal CK 4.82 str. 5 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausianti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo naudingojo ploto santykiui, o rūsių ir kitų pagalbinių patalpų plotai, nustatant teisę į bendrą turtą, neįskaičiuojami. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 7 punktu nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taigi proporcinga bendrosios dalinės nuosavybės dalis buto savininkui skaičiuojama atsižvelgiant ne į visą jam nuosavybės teise priklausantį statinio plotą, tačiau tik į naudingąjį ir gyvenamąjį, tai yra į patalpas, kurios betarpiškai vientisai yra bute. Tuo tarpu rūsys (sandėlis), kuris yra po nuosavybės teise priklausančiu butu, yra buto priklausinys ir į buto plotą neskaičiuojamas. Prie prašymo pridėtoje pažymoje aiškiai yra išskirta, kad abiejų butų naudingojo ploto suma yra 89,5 kv. m., iš jų 52,75 kv. m. priklauso pirmajam butui, 36,75 kv. m. priklauso antrajam butui. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės, priimdamas sprendimą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ir vadovavosi šiais duomenimis. Todėl pareiškėjas nepateikė jokių naujų paaiškėjusių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad priimant teismo sprendimą jos nebuvo žinomos ir dėl to teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, pagrindo nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį palikti nepakeistą