Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-03 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, praeityje teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2015-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 2016-06-20 teismo nutartimi 4 MGL bauda pakeista į 2 paras arešto, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. pagrobė svetimą automobilį. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. L. 2016-05-07, laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilniuje, Sodų g. 12, atidarė neužrakintas automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo dureles, įsėdo į automobilį, užvedimo spynelėje buvusiu rakteliu užvedė automobilio variklį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė A. S. vardu registruotą, Ąžuolui ir G. N. priklausantį 2500 eurų vertės automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad apie 7-7.30 val., Sodų gatvėje pamatė stovintį automobilį su atidarytais langais. Jam pasirodė keista, kad taip paliktas automobilis. Viduje stovėjo dvi stiklinės su alkoholiu, kuriuo jis ir susigundė. Automobilio rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje. Taip pat automobilyje buvo dokumentai, raktai, bagažinėje buvo dėžė, kažkokie daiktai, dėkliukai. Vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau vairuoti moka. Automobiliu nuvažiavo prie Tyzenhauzų gatvės, apie tris kilometrus, po to važinėjo po miestą, į taborą, pylėsi degalų. Apie 17 val. atvažiavo į taborą ir palikęs automobilį nuėjo nusipirkti narkotikų. Grįždamas pamatė, kad prie automobilio vaikšto žmonės, stovi VW Passat markės automobilis. Pamanęs, kad tai – policija, prie automobilio negrįžo. Padarytą turtinę žalą pripažįsta, tačiau moralinė žala neturi būti priteista (2 t., 68 b.l.).

Kadangi kaltinamasis V. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji G. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino automobilio dingimo ir jo suradimo aplinkybes, atsakė į teismo ir prokurorės klausimus. Paaiškino, kad čigonų tabore rado automobilį, jis buvo užrakintas, atsarginių raktų neturėjo, teko daužti stiklą, kad patektų į vidų. Automobilis grąžintas gerokai apgadintas, su sprogusiu ratu, nešvarus, todėl reikėjo atlikti cheminį valymą, keisti langą. Pavogtas automobilis buvo vienintelis jų šeimos automobilis, todėl kilo nesklandumų, teko skolintis kitą mašiną, prašė priteisti ir turtinę, ir neturtinę žalą (2 t., 68-69 b.l.).

Nukentėjusysis Ą. N. teismo posėdžio metu paaiškino automobilio praradimo ir suradimo aplinkybes, atsakė į teismo ir prokurorės klausimus. Palaikė pareikštą civilinį ieškinį, konkretizavo prašomų priteisti sumų atsiradimo pagrindus (2 t., 69-70 b.l.).

Kaltinamasis V. L. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, veika kvalifikuota tinkamai kaip automobilio vagystė. Kaltinamojo kaltė taip pat patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. S. vardu. (1 t., b.l. 13);

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2016-05-12, 17.20 val., užfiksuota, jog pranešėja informavo apie prie čigonų taboro rastą savo prieš savaitę dingusį automobilį (1 t., 21 b.l.);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad 2016-05-12 gautas Vilniaus AVPK OVS budėtojo nurodymas vykti adresu Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 99, kartu su pranešėju Ą. N. ir KTS specialistu papildomai apžiūrėti automobilį VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje juos pasitikęs pranešėjas paaiškino, kad 2016-05-12 tabore rado savo užrakintą automobilį. Į įvykio vietą buvo atsiųstas policijos ekipažas, tačiau į automobilio vidų patekti nepavyko. Kadangi automobilis buvo pavogtas su rakteliais, pranešėjas sudaužė automobilio stiklą ir pateko į automobilio vidų (1 t., 22 b.l.);

Apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, ir lengvasis automobilis Volvo V70, valst. Nr. EGR 091. Automobilio durelių ir užvedimo spynelės yra be vizualinių pažeidimų. Foto lentelėje užfiksuotas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone aptikti daiktai telefonas bei peilis (1 t.,23-29, 33-37, 40-41, 42-48 b.l.);

2016-06-16 kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, jog vaizdo įrašuose matyti, kad 07:07:28 val., į degalinės teritoriją atvažiuoja automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairo sėdi vyras (V. L.), šalia jo moteris (K. Z.), V. L. pila kurą į automobilio baką, atsiskaito degalinėje ir išvažiuoja (1 t., 56-63 b.l.);

2016-05-19 V. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. L. parodė vietą, kur automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, adresu Vilniuje, Sodų g. 12, stovėjo automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vietą, Vilniuje, Naujininkų g. 10A, kur pastatė pagrobtą automobilį (1 t., 143-149 b.l.);

2016-05-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio užvedimo raktelio apžiūra, raktas grąžintas G. N.. (1 t., b.l. 150-152, 153).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme V. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, apie 7-7.30 val., Sodų gatvėje, pamatė stovintį automobilį su atidarytais langais, į jį įsėdo ir išvažiavo, automobiliu naudojosi kelias dienas, pylėsi kurą. V. L. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų Ą. N. ir G. N. parodymai, apžiūros protokolų duomenys bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Byloje aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. L. 2016-05-07, laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą automobilį, stovėjimo aikštelėje adresu Vilniuje, Sodų g. 12, atidarė neužrakintas automobilio Volvo V70, valst. Nr. ERG 091, vairuotojo dureles, įsėdo į automobilį, užvedimo spynelėje buvusiu rakteliu užvedė variklį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobė A. S. vardu registruotą, Ą. ir G. N. priklausantį 2500 eurų vertės automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nustatytas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – automobilio pagrobimas, V. L. padaryta veika tinkamai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

Dėl V. L. skirtinos bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į tai, kad V. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą apysunkį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, padarytos žalos dydį. V. L. anksčiau teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, nuo 2000-05-01 gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas. Pagal byloje pateiktą 2016-06-10 specialisto išvadą Nr. 89TPK-293/2016 V. L. dėl narkopriklausos ir gyvenimo būdo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. V. L. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Naują tyčinį nusikaltimą V. L. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. nusikalstamą veiką nuosavybei padarė būdamas teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl V. L. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-19, 11.00 val., iki 2016-05-20, 09.55 val., laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., 155, 157-158 b.l.).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

2016-06-30 nutarimais Ą. N. ir G. N. pripažinti nukentėjusiaisiais dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos (1 t., 79, 86 b.l.), G. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 813 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturinės žalos (1 t., 88 b.l.).

Nukentėjusiosios G. N. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 813 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Padaryta žala priteistina iš V. L..

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan., teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. (CK 6.282 straipsnis).

Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajai G. N. buvo padaryta neturtinė žala, nes dėl pagrobto automobilio jos šeima patyrė stresą bei nepatogumų, turėjo tam tikrą laiką važinėtis svetimu skolintu automobiliu, tačiau šie nepatogumai tetruko apie savaitę ir nenustatyta, kad būtų sukėlę neatstatomus padarinius ar ilgalaikį nerimą, psichologinės sveikatos pablogėjimą, kitų itin stiprių išgyvenimų N. ar jų mažamečiui sūnui. Teismo manymu, prašoma priteisti 2000 eurų neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė ir neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui bei jos pasekmėms nukentėjusiesiems, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 200 eurų.

Daiktiniai įrodymai – automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtos 4 daktiloplokštelės, peilis, magnetinė juosta, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, jam įsiteisėjus sunaikintini (1 t., 31, 38, 53 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V.L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę vienu trečdaliu sumažinti ir V. L. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2016-05-19 iki 2016-05-20 (vieną parą).

Visiškai tenkinti G. N. civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos, priteisti iš V. L. 813 eurų G. N. naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti G. N. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos, priteisti iš V. L. 200 eurų G. N. naudai patirtai jos neturtinei žalai atlyginti.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti 4 daktiloplokšteles, peilį, magnetinę juostą, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.