- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-239-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04734-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- N. R., A. R., R. R.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- S. R., Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-239-538/2012
NUTARTIS
2012 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų N. R. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginant nepilnamečių S. R., K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. interesus, ieškinį atsakovams N. R., A. R., R. R., tretiesiems asmenims S. R., Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, institucija išvadai teikti – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė neterminuotai apriboti motinos atsakovės N. R. valdžią į vaikus S. R., K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R.; neterminuotai apriboti tėvo atsakovo R. R. valdžią į dukrą S. R.; neterminuotai apriboti tėvo atsakovo A. R. valdžią į vaikus K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R.; priteisti iš atsakovės N. R. išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – S. R., K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo R. R. dukters S. R. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui - K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R.; nustatyti nepilnametei S. R. nuolatinę rūpybą, paskiriant nuolatiniais rūpintojais Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, bei nustatyti Sandros gyvenamąją vietą šiuose globos namuose; nustatyti nepilnamečiams K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. nuolatinę globą, paskiriant nuolatiniais globėjais Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“, bei nustatyti šių vaikų gyvenamąją vietą šiuose globos namuose; priteisti iš atsakovų teismo išlaidas valstybei. Nurodė, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad atsakovai nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, atsakovai su vaikais gyvena Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiame bute, kuris yra apleistas, paverstas landyne, bute dažnai girtaujama, vaikai gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, miega purvinoje patalynėje, yra nešvarūs, neprižiūrėti. Abu tėvai niekur nedirba, už komunalines paslaugas nemoka. Vaikai vengia eiti į mokyklą, bendraamžiai nenori su jais bendrauti, abu tėvai neužtikrina vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, gydymo, maitinimo, vaikų vystymosi, ugdymo aplinka bei jų ateitis tėvams visiškai nerūpi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-05 sprendimu ieškinį tenkino. Apribojo neterminuotai motinos atsakovės N. R. valdžią į vaikus S. R., K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R.. Apribojo neterminuotai tėvo atsakovo R. R. valdžią į dukrą S. R.. Apribojo neterminuotai tėvo atsakovo A. R. valdžią į vaikus K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R.. Priteisė iš atsakovės N. R. išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – S. R., K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. nuo 2011-04-13 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo R. R. išlaikymą nepilnametei S. R. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-04-13 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo A. R. išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui – K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. nuo 2011-04-13 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė nepilnametei S. R. nuolatinę rūpybą, nuolatiniais rūpintojais paskyrė Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“ ir S. R. gyvenamąją vietą nustatė Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“. Nustatė nepilnamečiams K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. nuolatinę globą, nuolatiniais globėjais paskyrė Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“ ir nepilnamečių K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. gyvenamąją vietą nustatė Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“. Priteisė valstybei iš atsakovo A. R. 280,80 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovo R. R. 108 Lt žyminio mokesčio. Priteisė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai iš atsakovo R. R. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad esant dabartiniam atsakovų gyvenimo būdui ir laukiant iki jie susivoks ir ims tinkamai bendrauti, rūpintis bei auklėti savo vaikus, jų vystymuisi būtų padaryta ypač didelė žala, todėl nesant duomenų dėl atsakovų požiūrio į vaikų auklėjimą pasikeitimo, reikalavimą tenkintino – neterminuotai apribojo atsakovų, kaip tėvų, valdžią į nepilnamečius vaikus. Taip pat nurodė, kad iš pateiktos bylos medžiagos nesimato, kad atsakovai ateityje pasitaisys ir galės tinkamai rūpintis savo vaikais, todėl tenkino ieškovo reikalavimų dalį dėl neterminuotos atsakovų tėvų valdžios apribojimo į nepilnamečius vaikus, nuolatinės globos vaikams nustatymo ir jų rūpintojo bei globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo su globėju, dėl priteisimo iš atsakovų išlaikymo. Teismo posėdžių metu atsakovų išsakyti žodžiai, kad jie myli savo vaikus ir nori jais rūpintis, juos prižiūrėti, realiai neatliekant tam konkrečių veiksmų, o elgiantis visiškai priešingai vaiko interesams, nepaneigia ankstesnės teismo išvados.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. R. prašo atmesti ieškovo prašymą dėl neterminuotos valdžios atsakovei apribojimo ir nepilnamečių vaikų: S. R., K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. nuolatinės globos Klaipėdos vaikų globos namams „Smiltelė“ nustatymo bei atmesti ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, iki kol ji turės tinkamą gynybą, ir teismo procesas vyko be tinkamo atsakovės ir jos vaikų atstovavimo. Teismas taip pat nesirūpino tinkamu įrodymų surinkimu, leido Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams ir kitiems kalbėti nepagrįstai, neteikti įrodymų bei klastoti faktus. A. R. teismo proceso pradžioje buvęs bedarbiu, įsidarbino DNSB „Pakalnė“ ir apie tai buvo informavę teismą. Atsakovai N. R. ir A. R. po bylos iškėlimo teisme ir šiuo metu keičia savo elgesį teigiama linkme. Byloje nebuvo atliktos teismo psichiatrijos ir teismo psichologinės ekspertizės, nustatant vaikų emocinį, psichinį lygį, nebuvo vertinamas jų prisirišimo prie tėvų lygis, nebuvo nustatyta, ar tėvai daro ypatingą žalą vaikų raidai. Ieškovo teiginiai, kad tėvai nesudaro normalių gyvenimo sąlygų vaikams, yra nepagrįsti, kadangi prokuratūros darbuotojai turėjo išsiaiškinti, dėl kurių institucijų neveikimo daugiavaikė šeima priversta gyventi tokiomis sąlygomis. Atsakovė jau nuo 2010 m. spalio mėnesio pradėjo kovoti už buto sąlygų gerinimą ir kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių. Teismo sprendime aprašoma padėtis dėl vaikų nepriežiūros, grėsmės jų saugumui bei teisių į mokslą, tačiau nenurodyta jokių faktų bei aplinkybių, o tik formaliai cituojant CK 3.180 str. 1 d. įvardytas sąlygas. Valdžios institucijos neįvykdė savo pozityviosios pareigos suvienyti ir visapusiškai padėti atsakovams.
Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovo prašymą dėl neterminuotos valdžios atsakovui apribojimo ir nepilnamečių vaikų: K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. nuolatinės globos Klaipėdos vaikų globos namams „Smiltelė“ nustatymo ir atmesti ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės. Nurodo tą patį, ką ir atsakovė A. R. apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-05 sprendimą. Nurodo, kad sprendimas pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir teisingas bei, šiuo atveju, atsakovų vaikų teisė į jų geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkinti reikalavimai dėl tėvų neterminuotos valdžios apribojimo į jų nepilnamečius vaikus, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Teigia, kad teismas neištyrė bei nesurinko visų įrodymų, atsakovai bei jų vaikai nebuvo tinkamai atstovaujami, todėl toks sprendimas naikintinas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovai R. R. ir N. R. yra nepilnametės S. R. tėvai (t. 1, b. l. 19, 26, 102–103), atsakovai A. R. ir N. R. yra nepilnamečių K. R., L. R., U. R., J. R., J. R., G. R. tėvai (t. 1, b. l. 20–25, 27–32, 71–74, 104–106). Atsakovai R. R. ir N. R. santuoką nutraukė 1996-10-01, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33). Teismo 1998-04-16 sprendimu atsakovei N. R. atimtos motinystės teisės į sūnų T. R. (civ. byla Nr. 2-2954/1998). Teismo 2002-06-05 sprendimu iš atsakovo R. R. priteistas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį S. R. išlaikymui nuo 2002-05-20 iki jos pilnametystės (civ.byla Nr. N2-5105¹⁰ /2002). Atsakovų šeima gyvena Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139–155), bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiame 31,13 kv. m gyvenamojo ploto bute gyvena 11 asmenų – atsakovai A. R. ir N. R., 7 nepilnamečiai ir du pilnamečiai atsakovų vaikai, laikomi gyvūnai – šuo ir katė. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovų pilnametis sūnus M. R. paaiškino, kad gyvena kartu su atsakovais tėvais, yra baigęs tik 6 klases, iš esmės yra tėvų išlaikomas, neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų (t. 2, b. l. 103–104).
Dėl apeliantų atstovavimo pirmosios instancijos teisme.
Apeliantai N. R. ir A. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs jų prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir išnagrinėjęs civilinę bylą nedalyvaujant jų atstovui, pažeidė jų teises, bei šie pažeidimai lėmė ir neteisingą bylos išsprendimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nurodymais.
Byloje nustatyta, kad vaikų teisių gynimas bei atstovavimas šioje civilinėje byloje buvo tinkamas, teismo posėdžiuose visada dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai. Atsakovai N. R. ir A. R. pateikė teismui prašymą paskirtą 2011-04-19 teismo posėdį atidėti 20 darbo dienų, kadangi kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos (t. 1, b. l. 181–188). CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Tik tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, jog šalis ar trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą vieną kartą (LR CPK 161 str. 1 d.). Byloje nenustatyta, kad atsakovai N. R. ir A. R. privalo byloje turėti advokatą ar kad patys negali, nesugeba sau atstovauti. 2011-04-19 ir 2011-04-26 teismo posėdžių metu buvo nagrinėjamas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juose dalyvavo abu atsakovai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie nebuvo tinkamai atstovaujami (CPK 51 str. 1 d., 178 str.). 2011-04-27 teismas nutartimi skyrė bylos nagrinėjimą parengiamajame posėdyje 2011-05-19, teismo posėdžiuose 2011-06-14 ir 2011-06-27. Civilinės bylos parengiamajame ir teismo posėdžiuose dalyvavo patys atsakovai Nijolė ir A. R. ir atstovas advokatas K. K., todėl atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teismo procesas vyko be tinkamo atstovavimo (CPK 178 str.).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitkuo, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti atsakovų vaikai nepilnamečiai K. R., L. R., U. R., J. R. paaiškino, kad su tėvais sutaria gerai, nori ir toliau gyventi su jais (t. 2, b. l. 100–103). Iš DNSB „Pakalnė“ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai kelintus metus nelegaliai naudojasi elektros energija bei gamtinėmis dujomis, dėl šios priežasties VST buvo išjungusi elektros energiją, savavališkai pasijungę ir naudojosi propano-butano dujų balionu, tai kelia aplinkiniams grėsmę jų saugumui ir gyvybei, bute antisanitarinės sąlygos, nesilaikoma higienos reikalavimų, nuolatinis įsiskolinimas už teikiamas paslaugas (t. 1, b. l. 37, 62), šiuos duomenis patvirtina ir AB „Lietuvos dujos“ 2010-05-03 raštas, 2010-05-30 pažyma (t. 1, b. l. 38, 59–60). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovai bute nuolat girtauja, tarp jų ir kitų asmenų vyksta buitiniai konfliktai ir smurtaujama, jų išsprendimui kviečiama policija – ir visa tai vyksta nepilnamečių vaikų aplinkoje ir jų akivaizdoje, nepilnamečiai vaikai neprižiūrimi, nesirūpinama jų sveikata ir atskirais atvejais kyla grėsmė nepilnamečių vaikų sveikatai ir gyvybei (t. 1, b. l. 39–51, 58, 61–67, 75–85, 156–157, t. 2, b. l. 3–5, 7–8, 42, 57, 88). Atsakovai, būdami nepilnamečių vaikų tėvai, visiškai nesirūpina bei neužtikrina nepilnamečių vaikų teisės į mokslą realizavimo, nesudaro jiems sąlygų pilnavertiškai mokytis ir lavintis, apriboja vaikų galimybes bei nesudaro jiems sąlygų bendrauti mokymo įstaigose su bendraklasiais, nesudaro jiems sąlygų įgyti socialinių įgūdžių bendrauti su bendraamžiais, skatina nepilnamečių vaikų bepriežastinį mokyklos nelankymą (t. 1, b. l. 68–70, 86–101, t. 2, b. l. 61–69), šias aplinkybes taip pat nurodė teismo posėdžio metu apklaustos kaip liudytojos mokytojos V. B., A. Š., V. K., V. U. (t. 2, b. l. 82–86) – nurodytų teismo išvadų nepaneigia atsakovų pateiktos fotonuotraukos bei čekiai (t. 1, b. l. 189, t. 2, b. l. 72–74) (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovų šeima dėl nepakankamos vaikų priežiūros įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaikams skirtos minimalios priežiūros priemonės (t. 1, b. l. 52–53, t. 2, b.l. 61–63). Šalių paaiškinimais bei byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovai ginčo laikotarpiu iš esmės neturėjo nuolatinio darbo bei nuolatinių pajamų, gyveno bei išlaikė save ir nepilnamečius bei pilnamečius vaikus iš nepilnamečiams vaikams skiriamų ir išmokamų pašalpų, yra teisti bei ne kartą bausti administracine tvarka, kartu ir dėl tėvų valdžios nepanaudojimo pagal ATPK 181 str. (t. 1, b. l. 107–138, administracinės bylos Nr. A.2.9.-5647-793/2010, A.2.9.-2338-255/2009, A7-572-718/2008, A.2.9.-5648-793/2010, A.2.9.-6762-676/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys įrodymai apie atsakovų šeimos ir joje augančių vaikų gyvenimo ir vystymosi sąlygas yra patvirtinti bylos įrodymais, kad atsakovai objektyviais įrodymais nepaneigė byloje esančių duomenų, liudijančių atsakovų piktnaudžiavimą alkoholiu ir iš to kylančią vaikų nepriežiūrą, taip pat įrodymais patvirtinta, kad atsakovai, privalantys užtikrinti tinkamas vaikams gyvenimo ir ugdymo sąlygas, šių pareigų nevykdo.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. CPK 179 straipsnis, reglamentuojantis teismo vaidmenį įrodinėjimo procese, numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir kad, jei pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (LR CPK 179 str. 2 d.). Kaip vienas iš tokių atvejų, kai teismas yra aktyvus renkant įrodymus, yra šeimos teisinių santykių bylų nagrinėjimas. CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalis nesiremia, jei, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.
Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai N. R. ir A. R. daug metų nevykdo pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikams augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdė ir nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. Atsakovės N. R. šeima dėl netinkamos vaikų priežiūros 2007-09-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovai N. R. ir A. R. su vaikais gyvena Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiame bute, kuris yra apleistas, paverstas landyne, namuose tvyro smarvė ir nešvara. Vaikai gyvena antisanitarinėmis sąlygomis: miega purvinoje patalynėje, yra nešvarūs ir neprižiūrėti. Atsakovų nepilnamečiai vaikai dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų, tėvų abejingumo (nenoro) tvarkytis buityje, vengia eiti į mokyklą, bendraamžiai nenori su jais bendrauti. Atsakovai bute pastoviai girtauja, tarp jų ir kitų asmenų vyksta buitiniai konfliktai, yra smurtaujama, o visa tai vyksta nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. apsilankymo atsakovų šeimoje aktai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus, mokymosi įstaigų, kuriose mokosi atsakovų vaikai, BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro informacija, byloje esantys paties atsakovo A. R. paaiškinimai (pareiškimai, skundai), teikti Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, teisėsaugos institucijoms, dėl jo vaikų motinos N. R. girtavimo ir dėl to kylančių konfliktų tarp jo ir sugyventinės, vaikų nepriežiūros ir pan., DNSB „Pakalnė“ ir AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Klaipėdos skyriaus informacija, tiek bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių, liudytojų duoti paaiškinimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nurodytos faktinės bylos aplinkybės apie atsakovų šeimos ir joje augančių vaikų gyvenimo ir vystymosi sąlygas yra patvirtintos bylos įrodymais, kad atsakovai objektyviais įrodymais nepaneigė byloje esančių įrodymų, liudijančių atsakovų piktnaudžiavimą alkoholiu ir iš to išplaukiančią vaikų nepriežiūrą, kad įrodymais patvirtinta, kad atsakovai, privalantys užtikrinti tinkamas vaikams gyvenimo ir ugdymo sąlygas, šių pareigų nevykdo (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai vengia atlikti savo kaip tėvų pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir stengtis, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, kad nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos nuolat skiriamos administracinės nuobaudos, atsakovai nesiekia ir niekada nesiekė turėti nuolatinio darbo, kad savivaldybės suteiktą gyvenamąjį plotą naudoja pažeisdami aplinkinių interesus bei keldami realią grėsmę sau ir savo nepilnamečių vaikų sveikatai ir gyvybei, kad nuolat girtaudami ir konfliktuodami atsakovai daro ypatingą žalą savo nepilnamečių vaikų auklėjimui, o gyvendami ir vaikus augindami sąlygose, kurios neatitinka higienos reikalavimų, — neįdiegia savo nepilnamečiams vaikams elementarių higienos įgūdžių, nesirūpina savo vaikų vystymusi ir sveikata, sudarydami sąlygas vaikams neiti į mokyklą — visiškai nesirūpina jų ugdymu, leidžia jiems augti neišsilavinusiomis asmenybėmis. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovų meilė vaikams, noras jais rūpintis ir juos prižiūrėti, realiai neatliekant jokių konkrečių veiksmų ir elgiantis visiškai priešingai vaiko interesams, nelaikytina net minimalia vaiko priežiūra, atsakovų ketinimai ateityje keisti gyvenimo sąlygas, požiūrį į įstatymo numatytas pareigas savo vaikams, neleidžia daryti išvados, kad esant dabartiniam atsakovų gyvenimo būdui ir laukiant, iki jie susivoks ir ims tinkamai bendrauti, rūpintis bei auklėti savo vaikus, jų vystymuisi būtų padaryta ypač didelė žala, todėl nesant duomenų, kad situacija atsakovų šeimoje gali pasikeisti, atsakovams pagrįstai neterminuotai apribota tėvų valdžia į jų nepilnamečius vaikus (LR CK 3.180, 3.183 str.). Šiuo atveju atsakovų vaikų teisė į jų geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaikais. Apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas leido dalyvaujantiems byloje asmenims, institucijos, teikiančios išvadą, atstovams kalbėti nepagrįstai, neteikti įrodymų bei klastoti faktus, yra nepagrįsti, kadangi atsakovai nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų (CPK 178 str., 185 str.).
Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.), arba jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (LR CK 3.181 str. 1 d.).
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti bei netaikomas solidariosios prievolės institutas. Dėl to neterminuotai apribojus tėvų valdžią į vaikus, iš kiekvieno tėvo pagrįstai priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui (CK 3.192 str. 1 d.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.