Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalis sudėjus šią bausmę su neatlikta bausme pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendį A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams keturiems mėnesiams penkioms dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.30 val., pataisos namuose esančiame būrio viršininko kabinete žirklėmis tyčia smogė R. P. į kairįjį žastą ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniame skunde A. M. prašo peržiūrėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasatorius, teigdamas, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nurodo, jog jam inkriminuotas įvykis įvyko dėl to, kad pataisos namų administracija nereagavo į jo pareiškimus dėl jam padarytos žalos, kitų problemų. Kasatoriaus nuomone, jis, remiantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, neprivalo šioje byloje atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius taip pat nurodo, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai. Jo civilinis ieškinys dėl minėtos žalos nebuvo nagrinėtas kartu su šia byla, taip pažeistos kasatoriaus teisės. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, priėmė neteisingą nuosprendį, o šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su neegzistuojančiu nuosprendžiu paskirta bausme. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl A. M. veikos

Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu A. M., panaudodamas fizinį smurtą prieš R. P., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. To skunde iš esmės neginčija ir A. M.. Kasatorius teigia, kad jis, remiantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, neprivalo šioje byloje atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Tokie teiginiai atmestini.

BK 28 straipsnio nuostatos reglamentuoja vieną iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių – būtinąją gintį. Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad į būrio viršininko kabinetą nukentėjusįjį pakvietė A. M., kuris pats jį ten ir užpuolė. Tai liudija ir įvykio metu kabinete buvusio būrio viršininko parodymai. Teigti, kad prieš tai R. P. savo veiksmais sudarė būtinosios ginties situaciją, šioje byloje nėra jokio pagrindo. Be to, kasatoriaus teiginiai dėl BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis.

Tas, kas smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, atsako pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota A. M. veika. Kasacinio skundo teiginiai dėl pataisos namų administracijos nėra pagrindas šioje byloje kvalifikuoti A. M. veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą.

A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. M. padarė neatlikęs bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendį, todėl neatliktą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas pagrįstai subendrino pagal BK 64 straipsnį. Teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė teismo, pagal kurio nuosprendį A. M. neatliko bausmės, pavadinimą, tačiau šį neaiškumą pašalino laikydamasis BPK 362 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų

Laikyti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl šį nuosprendį pripažįsta teisingu. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius A. M. apeliacinio skundo argumentus, jo apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Įstatymas nenumato, kad kartu su baudžiamąja byla galėtų būti nagrinėjamas ir įtariamojo ar kaltinamojo civilinis ieškinys. Todėl A. M. teiginiai, kad jo civilinis ieškinys dėl žalos nepagrįstai nebuvo nagrinėtas kartu su šia baudžiamąja byla, yra atmestini. Be to, teismai A. M. nurodė, kad ieškinį dėl žalos jis gali pareikšti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.