- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-756-628/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas R. K. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės K. R. 2014 m. birželio 3 d. nutarimų atmesti R. K. 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje buvo gauta medžiaga dėl įvykio Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, į kurią 2014 m. balandžio 11 d., apie 05.34 val. greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė R. K.. Pastarasis paaiškino, kad 2014 m. balandžio 11 d., apie 05.00 val. policijos pareigūnai jam į akis papurškė dujų. Suteikus medicininę pagalbą, R. K. buvo išleistas į namus.
Dėl šių aplinkybių 2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. V., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 228 str. 1 d., požymių. Tyrėja konstatavo, kad jokių duomenų apie policijos pareigūnų prieš R. K. neteisėtai panaudotą fizinę prievartą negauta, konstatuojant, kad policijos pareigūnai savo tarnybines funkcijas atliko tinkamai ir jiems nustatytų įgaliojimų neviršijo.
2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje buvo gauta medžiaga dėl įvykio Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, į kurią 2014 m. balandžio 21 d. 04.30 val. buvo pristatytas R. K., paaiškinęs, kad 2014 m. balandžio 20 d. 22.00 val. jį sumušė policijos pareigūnai. R. K. nustatyta diagnozė - galvos ir viso kūno sumušimas.
2014 m. balandžio 30 d. dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyresnioji tyrėja O. R., vadovaudamasi LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., požymių.
Nesutikdamas su šiais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus tyrėjų priimtais nutarimais, R. K. 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. juos apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorui. 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė K. R. priėmė nutarimą, kuriuo R. K. skundas dėl 2014 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. V. nutarimo atmestas, motyvuojant tuo, kad minėtame nutarime išsamiai išnagrinėtos visos aplinkybės, atlikti patikslinimo veiksmai, remiantis surinkta medžiaga padarytos teisingos išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d., požymių nebuvimo policijos pareigūnų veiksmuose.
2014 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės K. R. nutarimu buvo atmestas ir R. K. skundas dėl 2014 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. R. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojant, kad R. K. veiksmais policijos pareigūnų atžvilgiu policijos komisariate buvo filmuojami, o R. K. galimai buvo sužalotas bei jam nustatytus sumušimus patyrė prieš patekdamas į policijos komisariatą.
R. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės K. R. 2014 m. birželio 3 d. nutarimais atmesti pareiškėjo skundus, apskundė juos ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2014 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo skundas atmestas, nurodant, kad tyrimo metu negauta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad R. K. atžvilgiu tyčiniais policijos pareigūnų veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo.
Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišnagrinėjo visų pateiktų dokumentų. 2014 m. balandžio 11 d. R. K. pristačius į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, pastarasis pastebėjo, kad kitas pacientas yra mušamas apsaugos darbuotojo, dėl ko į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems atvykus, R. K. buvo įžeidinėjamas necenzūriniais žodžiais, nuvestas prie tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, kur pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotos ašarinės dujos bei fizinis smurtas (policijos pareigūnai R. K. suko rankas). Tokiais savo veiksmais, sulaužydami pareiškėjui ranką, policijos pareigūnai peržengė ribas.
Pažymima, kad 2014 m. balandžio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate R. K. buvo sumuštas budėtojo ir policijos pareigūno, kuris iš pradžių atėmė pareiškėjo mobilaus ryšio telefoną, o pastarajam papriekaištavus dėl šio fakto, nusivedė prie komisariato lauko durų ir pradėjo R. K. mušti. Nuo sumušimo atsirado didelės kraujosruvos.
Pabrėžiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netyrė jokių įrodymų, neapklausė nei vieno liudytojo bei paties pareiškėjo.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės K. R. 2014 m. birželio 3 d. nutarimai atmesti R. K. 2014 m. balandžio 15 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamų veikų požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas pritaria prokurorės nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių. Priešingai nei teigia R. K., jų argumentacija yra teisinga bei pakankama, todėl nėra jokio pagrindo naikinti minėtų procesinių sprendimų.
Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Jei veikoje nėra bent vieno LR BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, veikė neteisėtai, peržengė jiems suteiktų įgaliojimų ribas.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, tikrinant R. K. gauto pareiškimo duomenis dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, buvo apžiūrėti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašas iš policijos komisariato patalpų, išanalizuoti su aptariamais įvykiais susiję policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, R. K. medicininiai dokumentai, kita informacija, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, nebuvo nustatyta, ką pagrįstai konstatavo tiek prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose.
Šių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad medžiagoje nenustatyta jokių faktinių duomenų, rodančių, kad buvo ar galėjo būti padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas pagrįstai nebuvo pradėtas. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas LR BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas remiantis spėjimais ar prielaidoms. Tuo tarpu įvertinus R. K. pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, sutiktina su prokurorės, atmetusios R. K. skundą bei ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą remdamasis ne faktiniais duomenimis, kaip to reikalauja įstatymas, bet darydamas atitinkamas prielaidas apie policijos pareigūnų galimai jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką.
Analizuojant pareiškėjo skundo argumentus matyti, kad, R. K. teigimu, 2014 m. balandžio 11 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jis, pastebėjęs apsaugos darbuotojų mušamą kitą ligonį, pareikalavo iškviesti policijos pareigūnus, kurie atvykę įžeidinėjo pareiškėją necenzūriniais žodžiais, nuvedė prie tarnybinio automobilio, prie kurio jo atžvilgiu naudojo smurtą, t.y. sulaikant asmenį peržengė ribas. Tuo tarpu 2014 m. balandžio 20 d. jis buvo sumuštas policijos komisariate budėtojo ir policijos pareigūno, kuris iš pradžių atėmė mobilaus ryšio telefoną, vėliau pradėjo jį mušti, po ko ant R. K. kūno atsirado didelės kraujosruvos.
Vertinant 2014 m. balandžio 11 d. R. K. nurodytas aplinkybes pastebėtina, kad, remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios patrulės tarnybiniu pranešimu, R. K. į minėtą ligoninę buvo pristatytas dėl apsinuodijimo alkoholiu, pastarasis elgėsi agresyviai, rėkavo, įžeidinėjo ligoninės darbuotojus, lakstė po ligoninės palatas ir trukdė kitiems ligoniams ilsėtis, o medikams – dirbti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dėl ko vienas iš gydytojų su pareiškimu kreipėsi į policijos pareigūnus, reaguojant į kurį, R. K. ligoninėje buvo sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą. Vedamas į tarnybinį automobilį, R. K. priešinosi, t.y. muistėsi, stumdėsi, mojavo rankomis, bandė ištrūkti mėgindamas pareigūnei suduoti kumščiu, spardėsi, neleisdamas prie jo prieiti, įžeidinėjo pareigūnus bei grasino atleidimu iš tarnybos, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti atitinkami veiksmai bei ašarinės dujos, po ko R. K. priverstinai buvo pristatytas į policijos komisariatą.
Šių duomenų plotmėje pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, pagrindiniai policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinas pagalbos teikimas asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, policijos pareigūnams gavus pranešimą apie galimai daromą teisės pažeidimą, privalu nuvykti iškvietimo adresu ir išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimai daromo teisės pažeidimo. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, asmenims nesuteikta teisė priešintis policijos pareigūnams. Be to, policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p.). Policijos pareigūnas turi teisę pavartoti fizinę prievartą: gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, nagrinėjamu atveju elgėsi tinkamai: įstatymų nustatyta tvarka sulaikė ir pristatė R. K. į policijos komisariatą, dėl kurio veiksmų buvo gautas pranešimas.
Šių duomenų pagrindu pareiškėjo skundo argumentai, kad policijos pareigūnai peržengė savo įgaliojimų ribas, nes R. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjas skunde nurodo policijos pareigūnų veiksmus, sumenkindamas savo vaidmenį nagrinėjamoje situacijoje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu ikiteisminio tyrimo minėtų pareigūnų atžvilgiu pradėjimui. Konstatuotina, kad šioje situacijoje policijos pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, sulaikė viešąją rimtį trikdantį asmenį, o jam priešinantis, panaudojo specialiąsias priemones, reglamentuotas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatose.
Tuo tarpu analizuojant 2014 m. balandžio 20 d. pareiškėjo nurodytas įvykio aplinkybes, pažymėtina, kad gavus R. K. pareiškimą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, buvo ištirti policijos pareigūnų A. N., A. A., J. V., N. A. ir J. P. tarnybiniai pranešimai, telefonu bendrauta su A. P. ir D. M., kurie 2014 m. balandžio 20 d. buvo taip pat pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, apžiūrėti garso bei vaizdo įrašai. Apibendrinus išnagrinėtą medžiagą buvo nustatyta, kad 2014 m. balandžio 20 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą dėl konflikto su kaimynais atvyko R. K., kuris, aiškindamas įvykio aplinkybes, pradėjo šaukti, reikšti pretenzijas, po ko išėjo į koridorių ir pradėjo filmuoti pareigūną A. N.. Pastarasis priėjo prie R. K., paprašė atiduoti mobilaus ryšio telefoną, kuriuo buvo filmuojama, bei uždėjo savo delną ant mobilaus ryšio telefono ekrano, po ko, R. K. pareigūno ranką nustūmė ir paleido telefoną iš rankų. R. K. spyrė pareigūnui į blauzdą, po ko pastarasis pranešė pareiškėjui, jog yra sulaikomas. R. K. einant link išėjimo, A. N. jį pasivijo, R. K. bandė smūgiuoti, po ko pareigūnas pradėjo su pastaruoju grumtis, į pagalbą atskubėjo kiti pareigūnai.
Šių aplinkybių pagrindu, spręstina, kad policijos pareigūnai, adekvačiai esamai situacijai, matydami neteisėtus R. K. veiksmus, vykdė savo pareigą ir teisėtomis priemonėmis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatomis, tramdė pažeidėją. Šiuo atveju akivaizdu, kad R. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir piktybiškai trukdė pastariesiems atlikti savo pareigas, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės – fizinė jėga bei kovinių imtynių veiksmai. Tokios prievartos panaudojimą numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 str. nuostatos.
Esant aptartoms aplinkybėms, spręstina, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą nebuvo procesinio pagrindo, nes, sprendžiant iš nustatytų aplinkybių, jo atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokios išvados pagrįstai konstatuotos skundžiamuose procesiniuose dokumentuose.
Atsakant į Vilniaus apygardos teismui pateiktą R. K. skundo papildymą, kuriuo pareiškėjas prašo teismo įpareigoti prokuratūrą atlikti tyrimą dėl telefono vagystės, pažymėtina, kad tai yra kito ikiteisminio tyrimo ribos. Dėl visų pareiškėjo atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodant konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes. Jei toks tyrimas jau yra pradėtas arba yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus (sprendimus) pareiškėjas gali skųsti LR BPK numatyta tvarka. Šia nutartimi buvo nagrinėjamas atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus pagal LR BK 228 str. 1 d. pagrįstumo klausimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti pareiškėjo R. K. skundo ir palikti galioti 2014 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.