Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. bei atsakovų A. B. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-802-555/2012 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams A. B., D. B., E. B. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais, trečiasis asmuo G. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Dėl ieškovės M. B. ir atsakovo E. B. atstovavimo pirmosios instancijos teisme

Ieškovę M. B. 2011-05-10 Atstovavimo sutarties (t. 1, b. l. 16) pagrindu pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas L. M. Pagal patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 24-26) atsakovais byloje buvo A. B. ir D. B., ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad yra apsimestinės ir negaliojančios: 2008-04-07 sutartis sudaryta tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 35000 litų, 2008-04-07 sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 80000 litų namo statybai, 2008-09-24 sudaryta sutartis tarp M. B. ir D. B. bei A. B., pagal kurią M. B. skolinosi 37000 litų namo statybai. Protokoline Kauno apygardos teismo 2011-11-03 nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti E. B. ir G. B. (t. 1, b. l. 67). Savo atsiliepimuose (t. 1, b. l. 71, 73) tretieji asmenys nurodė, kad šioje civilinėje byloje veiks ne per advokatą. 2012 m. sausio 23 d. advokatas L. M. priėmė E. B. ir G. B. pavedimą atstovauti juos šioje civilinėje byloje (t. 1, b. l. 142). Kauno apygardos teismo 2012-02-13 nutartimi ( t. 1, b. l. 174-175) buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir ieškovei M. B. pasiūlyta pateikti nuomonę dėl E. B. procesinės padėties pakeitimo- jo įtraukimo į bylą atsakovu. Nors 2012-02-28 ieškovė M. B. pranešimu (t. 1, b. l. 177) informavo teismą, kad nekeis E. B. procesinės padėties šioje byloje, tačiau 2012-04-03 teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas L. M. nurodė, kad sutinka pakeisti E. B. procesinę padėtį bei prašė sudaryti galimybę jam pareikšti reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2012-04-11 rezoliucija priėmė ieškovės M. B. patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 189-191), kuriuo bendraatsakoviais patraukti D. B., A. B. ir E. B. Šiuo patikslintu ieškiniu buvo pareikštas ir papildomas reikalavimas - pripažinti bendrąją jungtinę veiklą tarp E. B., M. B., A. B. ir D. B. statant namą (duomenys neskelbtini). Atsakovas Kauno apygardos teismui 2012-05-03 pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 12) nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, pažymėjo, kad su B. nevykdė jungtinės veiklos statant namą, jungtinę veiklą vykdė su M. B., taip pat nurodė, kad byloje jo interesus atstovaus advokatas L. M. Atsakovas E. B. 2012-05-10 teismui pateikė ieškinio pripažinimą (t. 2, b. l. 14), kuriame taip pat išreiškė savo sutikimą su ieškiniu dalyje dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, negaliojančiais. 2012-05-10 vykusiame teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė K. M. išsakė savo abejones (t. 2, b. l. 19) dėl advokato L. M. galimybės veikti byloje tiek ieškovės M. B., tiek atsakovo E. B. vardu ir interesais. Tačiau advokatas L. M. nuo atstovavimo šioje byloje nenusišalino ir toliau atstovavo tiek ieškovės, tiek atsakovo E. B. interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokia situacija nesuderinama su teisingo (sąžiningo, tinkamo) proceso principais.

Valstybė, garantuodama asmeniui teisę į teisminę gynybą, privalo užtikrinti, kad teismo procesas vyktų sąžiningai, greitai ir kvalifikuotai, kad būtų gerbiamos šalių teisės. Šalių procesinės teisės yra lygios, kiekvienai iš proceso šalių turi būti sudarytos galimybės vienodai naudotis procesinėmis priemonėmis. Lygiateisių proceso šalių ginčas, kai kiekviena iš bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, išreiškia civilinio proceso esmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog procesinio šalių lygiateisiškumo principas reiškia, jog kiekvienai bylos šaliai turi būti sudarytos galimybės, įskaitant ir įrodymus, pristatyti savo bylą vienodomis sąlygomis, kurios neleistų nė vienai iš bylos šalių atsidurti blogesnėje padėtyje nei jo oponentas (Dombo Beheer B. V. v. Netherlands, No. 14448/88, 27 October 1993, para. 33);

Teisė veikti byloje pasinaudojant advokato teisine pagalba - vienas iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektų. Atstovavimas - vienas iš veiksmingos teisinės pagalbos sistemos elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti asmens laisvę ir neliečiamybę bei kitų konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas advokato teikiamai teisinei pagalbai, kuria asmuo turi teisę naudotis gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, būti veiksmingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).

Advokatų veiklos principus reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Minėto įstatymo 5 straipsnis nusako advokatų veiklos principus: jų veiklos laisvę ir nepriklausomumą; tarpusavio santykių demokratiškumą; kolegiškumą ir sąžiningą konkurenciją; veiklos teisėtumą; kliento paslapties neatskleidimą; lojalumą klientui; interesų konflikto vengimo bei nepriekaištingo elgesio principą. Interesų konflikto vengimas visuotinai suprantamas kaip neveikimas priešingai atstovaujamojo interesams. Dar daugiau, Advokatūros įstatymo 25 str. 2 dalyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas advokatui, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Advokatūros įstatymo 39 straipsnyje yra nustatytos advokato pareigos. Jame nurodoma, kad advokatas be kitų pareigų privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai ir pilietiškai. Pagal Advokatų etikos kodekso nuostatas advokatas neturi teisės atlikti veiksmų, kuriuos draudžia Advokatūros įstatymas (2.3.1. punktas); advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (3.2. punktas); jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.3. punktas); konfidencialumas yra pagrindinė ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga. Advokatas turi klientui garantuoti, kad suteikta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis (5.1. punktas); advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai (6.6. punktas). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, advokatas L. M., veikdamas toje pačioje byloje ieškovės ir atsakovo vardu ir interesais nesilaikė šių etikos kodekso nuostatų bei pažeidė Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą, todėl jo atstovavimas priešingų proceso šalių interesams pagal įstatymą nebuvo galimas, taigi neteisėtas (CPK 60 straipsnio 4 punktas). Advokatui, vienu metu veikiant dviejų priešingų šalių vardu ir interesais, neįmanoma užtikrinti konfidencialumo, nepriklausomumo, lojalumo klientui ir kitų advokato veiklos principų bei advokato pareigų vykdymo, tokioje situacijoje veikusio advokato atstovaujamos priešingos proceso šalys atsidūrė blogesnėje padėtyje nei būtų buvusios, jei kiekvieną jų būtų atstovavęs advokatas, nepažeisdamas įstatyme įtvirtintų draudimų. Tokioje situacijoje galėjo būti suvaržytos atsakovo teisės gintis nuo ieškinio, jam nepakankamai galėjo būti išaiškintos jo sutikimo su ieškiniu teisinės pasekmės, tokio sutikimo įtaka galimoms jo prievolėms, daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų patenkintas ieškovės ieškinys ir pripažinta jungtinė veikla tarp jos ir atsakovų (CK 6.971 straipsnis), kadangi ieškovės vardu ir interesais veikęs advokatas yra suinteresuotas, kad atsakovas pripažintų pareikštus reikalavimus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neužkirto kelio atstovavimo principų pažeidimui ir leido advokatui atstovauti priešingas šalis – ieškovą ir atsakovą. Dėl šios priežasties, apeliacinio teismo nuomone, byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Atsižvelgiant į skirtingus judviejų tikslus bei priešingus interesus, ką lemia vien jų procesinė padėtis, teisėjų kolegija konstatuoja teisės į teisingą teismo procesą pažeidimą (CPK 2 straipsnis, 6 straipsnis, 12 straipsnis, 17 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis, 51 straipsnio 1-2 dalys).

Advokatas ir advokato padėjėjas, būdami teisinės sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi laikytis įstatymo, bet ir patys ginti įstatymo dvasią, teisingumo ir teisėtumo idealus. Įstatymo reikalavimų nepaisymas diskredituoja advokato profesiją ir žemina jos prestižą. Advokatas ar advokato padėjėjas, pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Įstatymo ir profesinės etikos taisyklių nuostatas advokatas ar advokato padėjėjas privalo žinoti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999).

Advokato teikimas teisinių paslaugų pažeidžiant Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą yra neteisėta advokato veikla ir nesukuria tų teisinių pasekmių, kurios siejamos su teisėta advokato veikla, taip pat ir CPK 51 straipsnio 1-2 dalių aspektu. Šio neteisėto atstovavimo pirmosios instancijos teisme procesinio trūkumo ir jo pasekmių apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, tą lemia ir kompetencijų pasiskirstymo tarp skirtingų instancijų teismų principas, ir įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas įstatymu (CPK 314 str.). Todėl kyla būtinybė procesą pakartoti, skundžiamą sprendimą panaikinant ir perduodant bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.