Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. e2-743-180/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
e2-743-180/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00230-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir projektavimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus architektūros studija“, uždarosios akcinės bendrovės „Inekstra“, uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“
Atsakovas
Elektrėnų savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-743-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00230-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir projektavimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus architektūros studija“, uždarosios akcinės bendrovės „Inekstra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3888-590/2016 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir projektavimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus architektūros studija“, uždarosios akcinės bendrovės „Inekstra“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Plentprojektas“ ieškinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės UAB „Statyba ir projektavimas“, UAB „Vilniaus architektūros studija“, UAB „Inekstra“, UAB „Plentprojektas“ prašė teismą panaikinti atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos viešojo pirkimo „Projektavimo ir statinių projektų vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas“ komisijos 2016 m. sausio 19 d. sprendimą atmesti ieškovių pretenziją ir kitus su tuo susijusius neteisėtus sprendimus; 2016 m. sausio 29 d. sprendimą pripažinti UAB „Ademo grupė“ konkurso laimėtoju; skirti atsakovui baudą; įpareigoti atsakovę leisti susipažinti su visu UAB „Ademo grupė“ pateiktu pasiūlymu. Teismui pripažinus neteisėtais atsakovės veiksmus, įpareigoti ją nutraukti viešojo pirkimo konkursą, pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, paskelbti naują atvirą viešojo pirkimo konkursą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p., 423³ str. 2 d.). Teismas nusprendė, kad ieškovių pretenzijoje ir ieškinyje keliami skirtingi reikalavimai, be to perkančiajai organizacijai nepateikta pretenzija dėl sprendimo pripažinti UAB „Ademo grupė“ konkurso laimėtoja.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės UAB „Statyba ir projektavimas“, UAB „Vilniaus architektūros studija“, UAB „Inekstra“, UAB „Plentprojektas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo.

Skunde ieškovės teigia, kad teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, neteisingai įvertino pretenzijos ir ieškinio turinį.

Iš atsakovės 2016 m. sausio 13 d. pranešimo sužinota, kad atsakovė pakartotinai įvertino kvalifikaciją ir pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų. 2016 m. sausio 18 d. dėl to buvo pateikta pretenzija, kurią 2016 m. sausio 20 d. atsakovė atmetė, tačiau pagrįsto atsakymo į pretenziją nepateikė, todėl 2016 m. vasario 3 d. kreiptasi į teismą, siekiant apginti pažeistas teises.

Reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą dėl konkurso laimėtojo, pateikiant pretenziją, negalėjo būti, nes duomenys apie konkurso nugalėtoją paskelbti tik 2016 m. sausio 29 d., kai jų (ieškovių) pretenzija jau buvo pateikta.

Ieškinio dalykas – neteisėtas pakartotinis tiekėjų kvalifikacijos vertinimas. Ieškinyje nurodyti papildomi reikalavimai yra susiję tik su tomis aplinkybėmis, kurios pretenzijos teikimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Pagal teismų praktiką teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą.

Atsiliepimas

Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ir teisėti interesai (CPK 5 str.). Tokią savo teisę asmuo gali realizuoti tik tada, jei laikosi įstatyme nustatytos tvarkos. Remiantis CPK 423² straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytos privalomos išankstinių ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tiekėjų teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus reglamentuojama VPĮ 93–94¹ straipsniuose. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011 ir 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad perkančiajai organizacijai buvo pateiktos dvi pretenzijos. 2015 m. lapkričio 25 d. pretenzijoje buvo nesutinkama su pasiūlymo įvertinimo konkrečiais balais, teigiant, kad jie per maži, o 2016 m. sausio 18 d. pretenzijoje apeliantės nesutiko su atsakovės sprendimu pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus ir atmesti jų (ieškovių) pasiūlymą, kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų. Abi pretenzijos buvo atmestos kaip nepagrįstos.

Iš ieškinio turinio matyti, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, nesutikimo su atsakovės priimtais sprendimais pagrindai iš esmės tapatūs pretenzijų turiniui. Iš to daroma išvada, kad apeliantės buvo pateikusios pretenziją perkančiajai organizacijai dėl ieškinyje keliamų reikalavimų ir laikėsi privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos (CPK 423² str.).

Iš ieškinio turinio taip pat matyti, kad apeliantės, prieš tai nepateikusios pretenzijos, apskundė teismui atsakovės sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę ir pripažinti konkurso laimėtoju konkretų tiekėją, kuris buvo priimtas po to, kai apeliantės jau buvo pateikusios pretenziją dėl šioje nutartyje aptartų atsakovės sprendimų.

Nors CPK 423³ straipsnio 3 dalies norma reikalauja, kad ieškinio pagrindas sutaptų su išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka tiekėjo pareikštame kreipimesi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau kartu ji (teisės norma) nustato ir išimtį – leidimą grįsti ieškinį ir kitais pagrindais, jeigu tokių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Iš byloje esančių įrodymų yra pagrindas spręsti, kad apie ginčo sprendimą nustatyti laimėtoją, apeliantėms tapo žinoma 2016 m. sausio 29 d. Ieškinys dėl atsakovo sprendimų, ginčytų pretenzijomis, ir dėl tokia tvarka neginčyto sprendimo, paduotas teismui 2016 m. vasario 4 d., t. y. nedelsiant. Teismas nesiaiškino, ar apeliantės turėjo realią galimybę paduoti pretenziją dėl paminėto atsakovės sprendimo, ar pretenzijos padavimas nesutrukdytų apeliantėms paduoti ieškinį dėl ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ginčytų atsakovės sprendimų nustatytais terminais, ar tokio sprendimo apskundimas tiesiogiai teismui, nepareiškus pretenzijos, gali būti vertinamas kaip išimtis, nustatyta CPK 423³ straipsnio 3 dalyje.

Viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumas, viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų VPĮ 3 straipsnyje, apsauga, neabejotinai susiję su viešuoju interesu, ir teismo pareiga užtikrinti, kad viešasis interesas būtų tinkamai apgintas. Pripažinus bent vieną perkančiosios organizacijos sprendimą neteisėtu, negali būti teisėti (tampa niekiniais) ir kiti, jo pagrindu priimti sprendimai, taip pat ir viešoji pirkimo sutartis, jei tokia sudaroma. Taigi jeigu apeliančių ieškinys dėl 2016 m. sausio 19 d. atsakovės sprendimo būtų patenkintas, teismas savo iniciatyva privalėtų spręsti dėl ginčo konkurso teisinių pasekmių, įskaitant ir dėl sprendimo nustatyti konkurso laimėtoją, net ir tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl ginčo sprendimo nebūtų pareikštas.

Nustatyta, kad tik dėl vieno atsakovės sprendimo apeliantės nebuvo pateikusios pretenzijos – dėl kitų skundžiamų teismui atsakovės veiksmų (sprendimų) pretenzijos buvo paduotos, ginčas spręstas išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Teismas ir dėl šių reikalavimų atsisakęs priimti ieškinį, priėmė akivaizdžiai neteisėtą procesinį sprendimą (CPK 4232,³ str., 329 str. 1 d.), kartu pažeidęs asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą (CPK 5 str.).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, formaliai įvertino ieškinio ir pretenzijų turinį, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos bylose dėl viešųjų pirkimų, ir nepagrįstai, neteisėtai atsisakė priimti ieškinį. Teismo nutartis naikinama.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Nijolė Piškinaitė