- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-213-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20089-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- G. Ž., R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-12590-559/2023 pagal pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. pareiškimą dėl santuokos įrašo panaikinimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme priimtas pareiškėjo R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 pagal pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. pareiškimą dėl santuokos įrašo panaikinimo. Pareiškėjo teigimu, G. Ž. nutraukė santuoką pasinaudodama pareiškėjo sveikatos būkle, tuo metu, kai pareiškėjas buvo operuojamas, jam nesuprantant kas vyksta, nežinant apie procesą, be pareiškėjo žinios ar leidimo pateikus teismui jo asmens dokumento kopiją, pareiškime melagingai nurodžius aplinkybes. Pareiškėjas su advokate sutarties nesudarė, niekados nebendravo, nesuteikė įgaliojimų jo vardu teikti procesinių dokumentų ir apskritai net matęs jos nėra. Pareiškėjo teigimu, G. Ž. nepagrįstai užvaldė bendrai įgytą turtą – ½ namo su žemės sklypu (45 950 Eur vertės).
2. Prašymo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl pareiškėjai G. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Prašymą grinė tuo, kad turtas, įgytas santuokoje, nutraukiant santuoką, nemotyvuotai pripažintas asmenine pareiškėjos G. Ž. nuosavybe. Pareiškėja G. Ž. per mėnesį uždirba 1 983,33 Eur, kitų pajamų šaltinių neturi. Bendra nekilnojamojo turto vertė viršija 7 metų pareiškėjos G. Ž. darbo užmokestį. Tokia suma yra akivaizdžiai žymi. Be to, G. Ž. ir nutraukiant santuoką ėmėsi įvairių neteisėtų veiksmų, kad tik užvaldytų šį turtą (apgavo sutuoktinį, kad turtas liks jai kaip išlaikymas nepilnamečiams vaikams, be jo žinios disponavo jo asmens dokumentu, be jo žinios pateikė dokumentus teismui, neinformavo teismo apie tikrąją pareiškėjo buvimo vietą teismo procesu metu ir pan.). Šie veiksmai rodo G. Ž. polinkį bet kokiomis priemonėmis siekti jai palankaus rezultato ir didina tikimybę, kad bus siekiama turtą kam nors „dėl akių“ perleisti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja rizika, jog turtas bus perleistas asmenims, siekiant išvengti jai asmenine nuosavybe atitekusio turto padalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – pareiškėjo R. Ž. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl pareiškėjai G. Ž., priklausančio nekilnojamojo turto (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,1043 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas, atlikęs prašymo preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl prašymo akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą grindžia prašyme aiškiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Todėl teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra duomenų, liudijančių akivaizdų prašymo nepagrįstumą.
6. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas nustatė, kad pareiškėjo reiškiamo reikalavimo patenkinimas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą, todėl galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti apsunkintas, kadangi pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 dalį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 dalį, kuria nutarta patvirtinti pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 1.1, 1.2, 1.3 punktus (turto padalijimas); pasiūlyti šalims pateikti patikslintą sutartį dalyje dėl turto padalijimo; sustabdyti bylą, kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kol vyksta procesas, pareiškėja G. Ž. gali disponuoti pastarosios vardu įregistruotu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėjai G. Ž. perleidus ar kitaip suvaržius teises į nekilnojamąjį turtą, būtų apsunkintas galimai pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju priimto sprendimo vykdymas.
7. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja G. Ž. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį, pareiškėjo R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
8.1. Teismas nepagrįstai taikė pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi civilinė byla yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies nustatyta tvarka (ypatingoji teisena). Šioje byloje tarp šalių nėra sprendžiamas joks turtinis ginčas, pareiškėjas nekelia jokio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje bei prašymo procesui atnaujinti pateikimo termino atstatymo. Prielaidos, kurios galėtų būti pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje galėtų kelti reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos nesąžiningumą, bei įrodymų, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika tinkamam teismo sprendimo įvykdymui.
8.2. Teismas nepagrindė, kodėl apribojimas gali būti taikomas išimtinai tik pareiškėjos nekilnojamajam turtui, ir kaip nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas šioje civilinėje byloje gali pasunkėti. Pažymi, kad pareiškėja nėra šios bylos ginčo šalis ir dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria žalą.
8.3. Teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodo, kad pareiškėjo reikalavimo patenkinimas tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą, todėl galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai ar nuosavybės teisės į ginčo turtą nebūtų kaip nors apribotos.
8.4. Pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikia, siekiant padaryti pareiškėjai spaudimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
9.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamas ginčas nėra turtinio pobūdžio. Jei teismas tenkins pareiškėjo prašymą, šalys turės sudaryti naują sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių arba turtas liks nepadalintu santuokos nutraukimo byloje ir toliau bus valdomas kaip bendroji dalinė nuosavybė. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinis statusas pasikeistų iš asmeninės G. Ž. nuosavybės į bendrąją dalinę G. Ž. ir R. Ž. nuosavybę. Teismų praktikoje galimas turto teisinio statuso pasikeitimas, tenkinus ieškinio (pareiškimo/prašymo) reikalavimus, laikomas teisiniu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
9.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. Pažymi, kad pareiškėjas negali įrodyti, kad pareiškėja neabejotinai perleis šiuo metu jos asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nes pareiškėjai tarpusavyje visiškai nebendrauja, todėl pareiškėjui nežinomi pareiškėjos planai, sandoriai. Pažymi, kad pareiškėja yra linkusi nevykdyti teismo sprendimų, dėl ko jos atžvilgiu antstolio V. Z. kontoroje yra pradėta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėja kitoje tarp šalių vykstančioje byloje nevykdo teismo sprendimo, yra charakterizuojanti pareiškėją ir papildomai pagrindžianti riziką, kad bus siekiama išvengti pareiškėjai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
9.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėja nėra ginčo šalis (nors tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo) ir atitinkamai kelia klausimą dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kuo konkrečiai ši žala pasireiškia (ar galėtų pasireikšti) atskirajame skunde nėra nurodyta. Pažymi, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti pareiškėjai įgyvendinti jos turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises. Todėl tuo atveju, jei pareiškėja iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti, minėta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti jos interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių. Įrašas viešame registre dėl disponavimo teisės turtu apribojimo yra adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė, užtikrinanti status quo padėtį iki ginčo išnagrinėjimo.
9.4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertintinas kaip psichologinis spaudimas apeliantei ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant paveikti pareiškėją dėl jos reikalavimų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kitoje civilinėje byloje. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi yra atnaujinta šalių santuokos nutraukimo byla, keliamas reikalavimas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019, dalį, kuria nutarta patvirtinti pareiškėjų 2019 m. lapkričio 21 d. Sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 1.1, 1.2, 1.3 punktus. Būtent šiam reikalavimui užtikrinti ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nei proceso atnaujinimas, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susiję su Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-10761-1026/2023, kurioje sprendžiami šalių dukrų išlaikymo bei bendravimo tvarkos klausimai.
9.5. Pareiškėjas R. Ž. teikia du naujus įrodymus – patvarkymą dėl skundo ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2023 m. spalio 19 d. psichologinės pagalbos planą. Nurodo, kad minėtų įrodymų neteikė pirmosios instancijos teismui, nes vieno jų tuo metu dar neturėjo (psichosocialinės pagalbos planas gautas tik 2023 m. lapkričio 20 d.), o kito teikti nematė tikslingumo. Atsižvelgiant į pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, šie įrodymai turėtų būti prijungti prie bylos ir įvertinti. Minėti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėja nevykdo teismo sprendimo, priimto kitoje byloje, ir kad ji pati pripažįsta su pareiškėju visiškai nebendraujanti, dėl ko pareiškėjas negali žinoti konkrečių pareiškėjos planų ar sandorių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – patvarkymą dėl skundo ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2023 m. spalio 19 d. psichologinės pagalbos planą. Nurodė, kad minėtų įrodymų pareiškėjas neteikė pirmosios instancijos teismui, nes vieno iš jų tuo metu dar neturėjo (psichosocialinės pagalbos planas gautas tik 2023 m. lapkričio 20 d.), o kito teikti nematė tikslingumo. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pareiškėjo nuomone, šie įrodymai turėtų būti prijungti prie bylos ir įvertinti. Pareiškėjo teigimu, minėti įrodymai pagrindžia, kad pareiškėja nevykdo teismo sprendimo, priimto kitoje byloje, ir, kad ji pati pripažįsta su pareiškėju visiškai nebendraujanti, dėl ko pareiškėjas negali žinoti konkrečių pareiškėjos planų ar sandorių.
13. 2023 m. lapkričio 24 d. byloje apeliantė pateikė nuomonę dėl pareiškėjo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos. Pareiškėja prašo jų neprijungti prie bylos. Prašymą motyvavo tuo, kad pateikti įrodymai nėra susiję su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai pateikti dėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į tai, kad pateikta informacija yra žinoma bylos šalims, priima pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
17. Nagrinėjam atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad prašymas yra preliminariai pagrįstas. Atskiruoju skundu pareiškėja nekvestionuoja šios teismo konstatuotos aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, t. y. ar netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
19. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra sprendžiamas joks turtinis ginčas, pareiškėjas nekelia jokio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje bei prašymo procesui atnaujinti pateikimo termino atnaujinimo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vieno iš pareiškėjų turtui nėra pagrįstas.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi: pareiškėjui atnaujintas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/201; atnaujintas procesas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019 pagal pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. pareiškimą dėl santuokos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo, atnaujinus procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019, priimti naują sprendimą – panaikinti 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019, dalį, kuria nutarta patvirtinti pareiškėjų G. Ž. ir R. Ž. 2019 m. lapkričio 21 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 1.1, 1.2, 1.3 punktus (turto padalijimas); pasiūlyti šalims pateikti patikslintą sutartį dalyje dėl turto padalijimo; sustabdyti bylą, kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
22. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-31101-722/2019, dalies 1 punkte teismas patvirtino tokias turto padalinimo sąlygas:
„1.1. Šalys susitaria padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą taip:
1.1.1.1. nekilnojamasis turtas (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini): pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0.1043 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));
1.1.1.2.automobilis F. F., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).
1.1.2.1. automobilis R. E., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)
1.2. 1.1.1. ir 1.1.2. punktuose aprašytas turtas atitenka atitinkamai G. Ž. ir R. Ž. asmeninėn nuosavybėn kartu su visais tokio turto priklausiniais.
1.3. G. Ž. įsipareigoja R. Ž. sumokėti 4 700 Eur kompensaciją už G. Ž. tenkančią turto (nurodyto Sutarties 1.1.1.1.p.) dalį tokia tvarka: 2 700 Eur sumokama per 180 dienų (6 įmokos kas 30 kalendorinių dienų po 450 Eur) nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos, likusią sumą – 2 000 Eur – iki 2021 metų kovo 31 dienos.”
23. Nustačius paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad byloje tarp šalių nėra sprendžiamas joks turtinis ginčas, pareiškėjas nekelia jokio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto. Kartu nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėja šioje byloje nėra ginčo šalimi.
24. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad netaikius byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
25. Pažymėtina, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui (nagrinėjamu atveju pareiškėjai) pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti paties ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-89-464/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).
26. Nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateikti įrodymai – antstolio patvarkymas dėl pateikto skundo – nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovė sieks išvengti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo ginčo turtą perleidžiant tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinant, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu siekia teismo priimto sprendimo dalies dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo tarp šalių peržiūrėjimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su nekilnojamuoju turtu ir jo teisiniu statusu, todėl savaime egzistuoja didesnė sprendimo neįvykdymo rizika ir atitinkamai didesnis poreikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikymas – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą, iš esmės yra grindžiamas ne apeliantės nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, jei ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas. Taigi nustačius minėtas aplinkybes, yra būtinybė siekti išsaugoti status quo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo pareiškėjos nesąžiningumo.
28. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
29. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik deklaratyvūs apeliantės teiginiai, nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės realiai sukelia jai kokius nors nuostolius, nesudaro pagrindo spręsti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principus ir šalių interesų pusiausvyros principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, įvertinus esamą situaciją, yra mažiausiai varžanti apeliantės teises bei netrukdanti jai naudotis ir rūpintis ginčo turtu.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai).
33. Pareiškėjas pateikė byloje prašymą dėl 350 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.