- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1107-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11530-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- S. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-782–877/2022 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui L. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas priteisti iš atsakovo L. K. 6 300 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. vasario 27 d. su atsakovu sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2021 m. birželio 30 d. sudaryti atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno raj. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalies „2“ (495 m²) pagal žemės ribų planą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį už 116 000 Eur sumą su namo darbų baigtumu pagal sutarties priedą Nr. 1. Pagal minėtą sutartį ieškovas pervedė atsakovui 3 000 Eur rankpinigių sumą. Tačiau suėjus terminui atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, argumentuodamas tuo, kad jis nebaigtas statyti. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl vienos priežasties – tam, kad galėtų jį parduoti už didesnę kainą. Dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, ieškovas patyrė šiuos nuostolius: (i) turėjo sumokėti 4 500 Eur baudą, nes atsisakė pirkti anksčiau susirastą gyvenamąjį būstą; (ii) 500 Eur išleido vizualizacijoms; (iii) sumokėjo 800 Eur avansą už apdailos darbus bei 500 Eur avansą už grindų klojimo darbus. Atsakovui ieškovas siuntė pretenziją ragindamas sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį arba atlyginti nuostolius, tačiau jokio atsakymo negavo.
3. Atsakovas L. K. su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas nespėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ir nebaigė namo statybų. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovo reikalaujami priteisti nuostoliai yra nepagrįsti ir/ar yra kilę dėl paties ieškovo kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė S. V. iš L. K. 6 300,00 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 300 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. liepos 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 042 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sprendė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, nes atsakovo nebetenkino nekilnojamojo turto pardavimo kaina, t. y. jis nusprendė atsisakyti sutarties, siekdamas nekilnojamąjį turtą parduoti už didesnę kainą, ką patvirtina ir ieškovo į bylą pateikti skelbimai, pagal kuriuos kita to paties namo dalis buvo pardavinėjama už gerokai didesnę kainą. Be to, tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į Statistikos departamento duomenis, iš kurių matyti, kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto sandorių kaina didėjo sparčiau, nei statybos sąnaudos. Tuo tarpu atsakovo argumentai, kad statybų eigoje pabrango statybinės medžiagos, todėl jis neva nebeturėjo galimybės turto parduoti už susitartą 116 000 Eur kainą, anot teismo, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Statistikos departamento duomenimis, statybos kainos ir prieš šalims sudarant sutartį kasmet didėjo, o per keturis ginčui aktualius mėnesius didėjimo tempas nebuvo toks reikšmingai ženklus, kad atsakovas nebūtų galėjęs to įvertinti ginčo sutarties sudarymo momentu, nustatydamas turto pardavimo kainą.
6. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad didžioji dalis statybos darbų, numatytų preliminariosios sutarties priede Nr. 1, nebuvo baigti iki ginčo sutartyje numatyto termino, dėl ko, neva, pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Teismas nurodė, kad byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., antstolio parengto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, statybos eksperto išvados). Tuo tarpu ieškovo užsakymu parengtos vizualizacijos, šalių susirašinėjimas jas perduodant atsakovui ir darbų pagal jas vykdymas, viešoje erdvėje patalpintas skelbimas su nuotraukomis apie greta esančio gyvenamojo namo pardavimą, iš kurio iš dalies galima matyti ir ginčo objekto būklę, teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad didžioji dalis darbų, numatytų preliminariosios sutarties priede Nr. 1, vis dėlto buvo atlikti. Kita vertus, anot teismo, net jeigu darbai ir nebuvo visiškai baigti, tai nesudarė pagrindo atsakovui vadovautis ginčo sutarties 2.5 punktu ir atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas įsitikinęs, kad sutarties 2.5 punktas, kuriame numatyta, jog „jei iki 2021 m. birželio 30 d. nebus atlikti visi darbai, sandoris neįvyks ir dėl pardavėjo kaltės 2.2 punkte įmokėta pinigų suma bus grąžinta pirkėjui“, įtvirtintas pirkėjo teisių gynimo aspektu, t. y., šia sąlyga nustatyta galimybė pirkėjui atsisakyti sutarties ir susigrąžinti avansą, jei jo netenkintų aplinkybė, kad dalis darbų pagal sutarties priedą Nr. 1 nėra atlikta, o ne pardavėjo, nesugebėjusio atlikti darbų sutartu terminu, naudai. Teismo vertinimu, priešingas šios sutarties sąlygos vertinimas neatitiktų sąžiningumo, šalių bendradarbiavimo principų ir kitų preliminariosios sutarties sąlygų kontekste reikštų pardavėjo teisę be jokių pasekmių neatlikus bent vieno iš sutarties priede numatytų darbų atsisakyti sutarties.
7. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomų priteisti nuostolių kilmę ir juos pagrindžiančių įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovo patirti nuostoliai dėl 4 500 Eur baudinių netesybų dėl 2021 m. vasario 20 d. su E. Š. sudarytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, 500 Eur už ginčo objektui parengtus planus ir vizualizacijas bei 1 300 Eur avansų sumokėjimas L. Š. ir T. Š. už būsimus darbus ginčo būste yra įrodyti ir juos atlyginti privalo atsakovas, atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas, nustatęs, kad ieškovas byloje sumokėjo 142,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimai byloje buvo patenkinti visiškai, ieškovui priteisė visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas L. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-782-877/2022, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti apeliacinėje instancijoje apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai permetė apeliantui įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad apeliantas nepateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar statybų eksperto išvados, patvirtinančių, jog darbai nebuvo baigti iki sutarto termino. Dėl aplinkybių, jog statybos darbai ginčo objekte nebuvo baigti iki sutarto termino aiškiai sutiko ir ieškovas. Ieškovas kėlė klausimą dėl darbų baigtumo procento, tačiau dėl pačio fakto, kad darbai baigti nebuvo tarp šalių ginčo nekilo;
10.2. apelianto įsitikinimu, kadangi šiuo atveju būtent ieškovas byloje įrodinėjo, jog darbai ginčo objekte buvo beveik baigti, todėl jis ir turėjo įrodyti šias aplinkybes (realiai turėjo tokią galimybę, nes visą sutarties laikotarpį ieškovas turėjo objekto raktus ir dažnai jame lankydavosi bei galėjo bent jau padaryti nuotraukas). Savo ruožtu apeliantas laikosi pozicijos, kad jis sutartu laiku nespėjo baigti statybos darbų ir sutartį nutraukė teisėtai vadovaudamasis šalių pasirašytos preliminariosios sutarties nuostatomis;
10.3. pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad apelianto su 2022-04-05 prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad N. K. (apelianto sutuoktinė) 2021-11-25 sumokėjo už dujotiekio įvedimo darbus ginčo objekte. Iš kartu su minėtu prašymu pateiktos UAB “Dujotiekis” lokalinių sąmatų ir mokėjimo pavedimo matyti, kad 2021-11-25 N. K. sumokėjo UAB “Dujotiekis” už dviejų namų (namai yra sublokuoti) dujotiekio įvedimo darbus. Tas aiškiai matyti iš sąmatose nurodytų objektų adresų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir bei sumokėtos sumos sutapimo už sąmatose nurodytus darbus. Ieškovas dėl šių įrodymų klausimų nekėlė. Papildomai pažymėtina, kad elektros prijungimo sutartimi abu sublokuoti namai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo jungiami kartu dėl savo bendrų konstrukcijų ir bendros sienos. Taigi teismo argumentai dėl tokių įrodymų nebuvimo prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kurių ieškovas neginčijo;
10.4. pažymėtina, kad nekilnojamojo turto baigtumo procentas privalomai turi būti registruojamas Registrų centre ne tik pagal LR teisės aktų reikalavimus, bet ir pagal ginčo sutartį. Ginčo sutarties priedo 3 p. nurodyta, jog “Namo baigtumas ne mažiau 82 proc. ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registrų centre”. 82 proc. ginčo namo baigtumas nebuvo registruotas 2021-06-30. Minėta informacija yra viešai prieinama Registrų centre. Ieškovas turėjo galimybę teismui pateikti priešingas aplinkybes įrodančius įrodymus, tačiau to nepadarė;
10.5. pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ginčo sutarties 2.5 punktą sutartį nutraukti galėjo tik ieškovas (pirkėjas), yra nelogiška. Anot apelianto, jis pats rengdamas ginčo sutartį, įtraukė minėtą sąlygą, siekdamas apsaugoti save, o ne pirkėją;
10.6. pirmosios instancijos teismo ieškovui priteisti nuostoliai yra neįrodyti ir/ar kilę dėl paties ieškovo, o ne dėl apelianto kaltės:
10.6.1. už tariamus 4 500 Eur nuostolių, atsiradusius dar iki ginčo sutarties sudarymo, negali atsakyti apeliantas, kadangi 2021 m. vasario 20 d. sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre ir dėl to neturi teisinės galios prieš trečiuosius asmenis. Be to, ieškovas turėjo teisę laisvai elgtis su savo sutartiniais įsipareigojimais ir negali reikalauti minėtos sumos atlyginimo iš apelianto dėl savo paties nuomonės pasikeitimo ir priimto sprendimo. Negana to, teismas negalėjo spręsti dėl minėtų pinigų perdavimo realumo byloje nesant nei vieno tokias aplinkybes pagrindžiančio objektyvaus įrodymo, tame tarpe, kad: (i) ieškovas apskritai turėjo mažiausiai beveik 22 000 Eur pradiniam įnašui būstui pirkti; (ii) ieškovas raštu E. Š. prašė grąžinti sumokėtą avansą; (iii) pinigai buvo sumokėti bankiniu pavedimu ar notaro biure. Juolab, kad nėra žinoma dėl kokių priežasčių ieškovas realiai nutraukė 2021 m. vasario 20 d. sutartį, o apklausiamas pirmojo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti kodėl savo ranka 2021 m. vasario 20 d. sutarties pabaigoje atliko įrašą „2021.03.01 Nutraukiu mūsų preliminarią turto pirkimo sutartį, nes radau kitą objektą (duomenys neskelbtini) ir jūsų turto nepirksiu. Įmokėta 4500 EUR suma lieka jums“. Be to, pirmojo teismo posėdžio metu apklausiamas ieškovas nurodė, kad kai sudarė 2021 m. vasario 20 d. sutartį su E. Š., sklype stovėjo pradėtas statyti namas. Tuo tarpu tame pačiame posėdyje apklausiamas E. Š. nurodė, kad sutarties pasirašymo metu sklype nieko nebuvo ir E. Š. dar net neturėjo statybos projekto;
Žemesnės instancijos teismas
10.6.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo nurodyti 1 300 Eur nuostoliai už apdailos ir grindų įrengimo darbus atsirado dėl apelianto kaltės. Apeliantas abejoja šių nuostolių realumu, nes: (i) abiejų kvitų tekstas yra identiškas, abiejuose kvituose identiškai skliausteliuose nurodyta, kad „avansas negrąžinamas nutraukus sutartį“; (ii) T. Š. išrašytame kvite nurodytas jo numeris yra „1“, kas reikštų, kad tai yra pirmasis jo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, nors apklausiamas posėdžio metu T. Š. nurodė nuolat imantis avansą už planuojamus atlikti darbus ir išrašantis pinigų priėmimo kvitus; (iii) ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad su meistrais nebuvo sudaręs rašytinių sutarčių dėl darbų atlikimo; (iv) byloje nėra šių meistrų buhalterinės apskaitos dokumentų ar pajamų deklaracijų, iš kurių matytųsi, kad jie šias pajamas įsitraukė į savo buhalterinę apskaitą; (v) ieškovas patvirtino, kad raštu neprašė meistrų grąžinti sumokėtą avansą; (vi) byloje nėra duomenų, kad ieškovas tariamai sumokėtų avansų už statybos darbus nepanaudojo atlikti darbams kitame objekte. Kita vertus, net jei ieškovo nurodomos aplinkybės ir yra tikros, dėl šių nuostolių atsiradimo yra kaltas tik pats ieškovas, nes neaiškių sumų mokėjimas neaiškiems asmenims dėl neaiškių darbų atlikimo name, kurio ieškovas dar net nenusipirko, nesukelia apeliantui pareigos tas sumas atlyginti;
10.6.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto atlyginti 500 Eur nuostolių už D. A. parengtas vizualizacijas. Ir, nors tai ir yra vieninteliai tariami nuostoliai, kuriuos ieškovas patyrė atlikdamas bankinius pavedimus, apeliantas nesutinka, kad jis yra kaltas dėl jų atsiradimo. Apelianto nuomone, jis negali atsakyti už ieškovo neapdairumą perkant įvairias paslaugas dėl objekto įrengimo, kai jis dar net nenusipirko ginčo turto. Kita vertus, net jei teismas pripažintų, kad apeliantas yra kaltas dėl šių nuostolių atsiradimo, prašoma priteisti nuostolių suma yra neproporcinga, nes ieškovas gavo naudą (vizualizacijas), kurią galės panaudoti vėliau;
10.7. net jeigu apeliantas ir nebūtų nutraukęs ginčo sutarties, ieškovas neturėjo jokių galimybių ją įvykdyti iš savo pusės, kadangi jis: (i) neturėjo banko pasiūlymo dėl kreditavimo ginčo turtui pirkti; (ii) neturėjo ginčo turto vertės vertinimo; (iii) nebuvo sumokėjęs apeliantui mažiausiai 15 proc. (17 400 Eur) ginčo turto vertės avanso; (iv) nėra jokių įrodymų, kad ieškovas apskritai turėjo mažiausiai 17 400 Eur atlikti avansinį mokėjimą apeliantui kredito įstaigos nefinansuojamos turto vertės daliai padengti.
Atsiliepimas
11. Ieškovas S. V. atsiliepime apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad preliminarioji sutartis yra privaloma vykdyti visa apimtimi abiem šalims, o ne su papildomomis sąlygomis (padidinant preliminarioje sutartyje nurodytą kainą), kaip to siekė atsakovas;
Atsiliepimas
11.2. atsakovo paaiškinimais sutartyje nustatytu terminu visi darbai, aprašyti sutarties priede Nr. 1 nebuvo atlikti, tačiau byloje nėra įrodymų (pvz., antstolio parengto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, statybos eksperto išvados), kurie patvirtintų šias aplinkybes. Ieškovo užsakymu parengtos vizualizacijos, šalių susirašinėjimas jas perduodant atsakovui ir darbų pagal jas vykdymas, viešoje erdvėje patalpintas skelbimas su nuotraukomis apie gretą esančio gyvenamojo namo pardavimą, iš kurio iš dalies galima matyti ir ginčo objekto būklę, leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad didžioji dalis darbų, numatytų Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 yra atlikti. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo namo fasado išorinė apdaila baigta, sudėtos grindinio trinkelės, o nuotraukose iš ginčo namo vidaus matyti, kad belikę tik ištinkuoti sienas;
Žemesnės instancijos teismas
11.3. pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčo sutarties 2.5 punkto nuostata yra numatyta pirkėjo teisių gynimo aspektu, t. y. šia sąlyga nustatyta galimybė pirkėjui atsisakyti sutarties ir susigrąžinti avansą, jei jo netenkintų aplinkybė, kad dalis darbų pagal sutarties priedą Nr. 1 nėra atlikta, o ne pardavėjo, nesugebėjusio atlikti darbų sutartu terminu, naudai;
11.4. pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui jo patirtus nuostolius dėl 4 500 Eur baudinių netesybų dėl 2021 m. vasario 20 d. su E. Š. sudarytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, 500 Eur ginčo objektui parengtų planų ir vizualizacijų, 1 300 Eur avansų sumokėjimo L. Š. ir T. Š. už būsimus darbus ginčo būste, nes jie yra tiesiogiai susiję su pagrindinės sutarties nesudarymu ieškovui turėjus teisėtą lūkestį įsigyti iš atsakovo ginčo objektą, tačiau atsakovui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį:
11.4.1. apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad byloje nėra duomenų apie 4 500 Eur perdavimo E. Š. faktą. Ieškovas akcentuoja, kad tai buvo tarp fizinių asmenų sudarytas sandoris, todėl negali būti keliamas klausimas dėl būtinojo atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ar kokių nors juridinių asmenų buhalterinių dokumentų pildymo. Juolab, kad į bylą pateikta preliminari sutartis patvirtina tarp šalių buvus minėtam susitarimui, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas E. Š.. Be to, tai, kad neužilgo buvo sudarytas analogiškas sandoris su atsakovu L. K., tik patvirtina, jog S. V. ieškojo nekilnojamojo turto ir rimtai ketino jį įsigyti. Sudarant preliminariąją sutartį su E. Š., kaip ir vėliau su L. K., buvo susitarta ir dėl avanso sumokėjimo;
11.4.2. apeliantas neteisus, kad 2021 m. vasario 20 d. preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, todėl ja neva negalima remtis įrodinėjant patirtus nuostolius. Ieškovo nuomone, 4 500 Eur avanso sumokėjimo ir jo praradimo faktai yra įrodyti tinkamai. Juolab, kad ir 2021 m. vasario 27 d. preliminarioji sutartis nebuvo užregistruota VĮ Registrų centre;
11.4.3. apelianto keliamoms abejonėms dėl S. V. galimybių sumokėti mažiausiai 15 proc. banko nefinansuojamos turto vertės paneigti, ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad 2021 m. pirmąjį pusmetį jo sąskaitoje visuomet buvo apie 40 000 Eur;
11.4.4. ieškovo patirtus nuostolius dėl D. A. parengtų planų ir vizualizacijų patvirtina į bylą pateiktos gyvenamojo namo patalpų įrengimo vizualizacijos, atstumų, jungtukų, rozečių planai, ieškovo 2021 m. kovo 7 d. ir 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymai bendrai 500 Eur sumai D. A., o šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas šiuos planus panaudojo namo įrengimui;
11.4.5. ieškovas pagal pinigų priėmimo kvitus sumokėjo L. Š. 500 Eur, o T. Š. 800 Eur avansus atitinkamai už grindų įrengimo darbus ir apdailos darbus ir tai jie patys patvirtino pirmosios instancijos teismui apklausiami liudytojais. Be to, esant šių darbų paklausai rinkoje bei statybos darbų specialistų trūkumui, tikėtina, kad toks susitarimas tarp ieškovo ir L. Š. bei T. Š. buvo sudarytas, todėl ieškovo nuostoliai dėl 1 300 Eur taip pat yra įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas tenkinamas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
15. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 27 d. ieškovas su apeliantu (atsakovu) sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį (toliau – sutartis ar ginčo sutartis), kuria įsipareigojo iki 2021 m. birželio 30 d. sudaryti atsakovui priklausančio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalies „2“ (495m2) pagal žemės ribų planą (toliau – ginčo namas), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį už 116 000 Eur sumą su namo darbų baigtumu pagal sutarties priedą Nr. 1 (toliau - pagrindinė sutartis). Pagrindinė sutartis iki 2021 m. birželio 30 d. nebuvo sudaryta, nes, kaip nurodo apeliantas, iki to laiko nebuvo atlikti sutartyje numatyti darbai (pabrango medžiagos, pritrūko pinigų).
16. Ieškovas mano, kad apeliantas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (nes atsirado noras parduoti namą brangiau), todėl privalo atlyginti jo dėl to patirtus nuostolius.
17. Apeliantas nurodo, kad sutartis buvo nutraukta (nebuvo sudaryta) laikantis pačios sutarties sąlygų.
18. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties vykdymo.
19. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).
21. Pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Taigi, preliminarioji sutartis taip pat yra šalių tarpusavio suderintos valios išraiška dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sąlygomis.
22. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė, kad 1) „pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus dėl pardavėjo kaltės iki 2021 m. birželio 30 d., pardavėjas grąžina pirkėjui 3 000 Eur rankpinigių“ (sutarties 2.4 punktas); 2) „pardavėjas įsipareigoja atlikti namo įrengimo darbus pagal pateiktą priedą Nr. 1 iki 2021 m. birželio 30 d., jei nebus atlikti visi darbai, sandoris neįvyks ir dėl pardavėjo kaltės 2.2 punkte įmokėta pinigų suma bus grąžinta pirkėjui“ (sutarties 2.5 punktas); 3)„pirkėjas sutinka, kad darbai namo įrengimo, darbai aprašyti priede Nr. 1 atliekami iki 2021 m. birželio 30 d.“ (sutarties 2.6 punktas).
23. Tam, kad atsakovui būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę būtina nustatyti sutarties pažeidimą. Šalys buvo sutarę, kad neatlikus visų darbų iki 2021 m. birželio 30 d., sandoris neįvyks (sutarties 2.5 punktas). Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši sutarties sąlyga yra numatyta pirkėjo teisių gynimo aspektu, t. y. šia sąlyga nustatyta galimybė pirkėjui atsisakyti sutarties ir susigrąžinti avansą, jei jo netenkintų aplinkybė, kad dalis darbų pagal sutarties priedą Nr. 1 nėra atlikta, o ne pardavėjo, nesugebėjusio atlikti darbų sutartu terminu, naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši sutarties sąlyga, kuri aiškiai numato, jog neatlikus visų darbų numatytų priede Nr. 1 sandoris neįvyks, galioja ir taikytina abiem šalims, juo labiau, kad apeliantas (pardavėjas) parengė šią sutartį ir teigia, kad tokią sąlygą nusimatė ginant būtent savo interesus, t. y. nespėjus atlikti visų darbų dėl jo kaltės, būtų galimybė nesudarinėti pagrindinės sutarties ir grąžinti avansą. Toks šalių susitarimas atitinka sutarties laisvės principui. Ieškovas (pirkėjas) sutiko su tokia sąlyga (<...>, sandoris neįvyks <...), sutiko su darbų terminu (Sutarties 2.6 punktas), todėl nėra jokio pagrindo spęsti, jog šia sąlyga gali pasinaudoti tik ieškovas, o atsakovas ne. Pažymėtina, kad esant nurodytai sąlygai, neatlikus visų darbų, nepriklausomai nuo to, kuri iš šalių pageidauja sudaryti pagrindinę sutartį, tokia pagrindinė sutartis negali būti sudaroma, remiantis šia šalių sudaryta sutartimi, nes jos sąlygos neįgyvendintos, o jų neįgyvendinus nurodyta, kad sandoris neįvyks. Tą sudarydamas sutartį turėjo suprasti (suprato) ieškovas (pirkėjas). Teisėjų kolegija vertina tai, kad aptariamos sutarties sąlygos įgyvendinimas priklauso tik nuo atsakovo valios ir galimybių, tačiau tokia sąlyga buvo įtraukta į sutartį laisva šalių valia (ieškovas su tuo sutiko). Taigi, nustačius, kad ne visi sutarties priede Nr. 1 darbai atlikti sutartu laiku (nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių), apeliantas (atsakovas ) turi būti laikomas pagrįstai nesudaręs pagrindinės sutarties.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog iki 2021 m. birželio 30 d. buvo atlikti visi šalių sutarti (priedas Nr. 1) darbai. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, kurio išvadai pritarė ieškovas teikdamas atsiliepimą, nurodė, jog „<...> teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad didžioji dalis darbų, numatytų preliminariosios sutarties priede Nr. 1, vis dėlto buvo atlikti“, t. y. jau pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad ne visi sutarti darbai buvo atlikti. Antra, pats apeliantas nurodo, kad ne visi darbai buvo atlikti (teikė įrodymus dėl dujotiekio įvedimo, dėl elektros prijungimo), namo baigtumas nebuvo registruotas. Trečia, pats ieškovas pateikė nuotraukas (tą akcentuoja atsiliepime) bei teigia, kad iš jų matyti, jog ginčo namo viduje belikę tik ištinkuoti sienas, kai tuo tarpu priedo Nr. 1 “Vidaus komunikacijos ir apdaila“ 6 punkte numatyta, kad vidaus sienos padengtos tinko apdaila, abiejuose aukštuose, visų namo sienų, garažo, t. y. ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad priede Nr. 1 numatyti darbai neatlikti. Ketvirta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad iki 2021 m. birželio 30 d. atlikti sutarties priede Nr. 1 (kuriame nurodyti būtini atlikti darbai iki 2021 m. birželio 30 d., tam, kad būtų galima sudaryti pagrindinę sutartį) tokie darbai: namas įregistruotas nekilnojamojo turto registrų centre; žemės sklypo plane nustatyta naudojimosi tvarka, kuri patvirtinama pagrindinio pirkimo pardavimo sandorio metu; namo baigtumas ne mažiau 82 proc. ir įregistruotas nekilnojamojo turto registrų centre; vidaus sienos padengtos tinko apdaila, abiejuose aukštuose, visų namo sienų, garažo; išlygintas juodžemis, pasėta žolė. Penkta, ieškovui teigiant, kad visi numatyti sutartyje darbai buvo atlikti laiku, būtent ieškovui yra kilusi pareiga pateikti su tuo susijusius įrodymus, o ne apeliantui (kuris neigia), nes įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Juo labiau, kaip nurodo apeliantas, ieškovas sutarties galiojimo laiku turėjo ginčo namo raktus, dažnai jame lankydavosi. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė.
25. Apibendrinant 23-24 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepažeidė sutarties sąlygų nesudarydamas pagrindinės sutarties su ieškovu. Tuo tarpu ieškovo argumentas, kad apeliantas pagrindinės sutarties nesudarė, nes norėjo už ginčo namą gauti didesnę kainą, šiuo atveju nėra reikšmingas, nes tai šalutinė aplinkybė, nepaneigianti to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta laikantis sutarties sąlygų (t. y. nepatvirtinanti sutarties pažeidimo).
26. Nors aukščiau nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį atmesti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovo prašomi priteisti (6 300 Eur) nuostoliai nėra pagrįsti ir įrodyti:
26.1. ieškovas nurodo, kad patyrė 4 500 Eur nuostolių dėl 2021 m. vasario 20 d. sudarytos ir 2021 m. kovo 1 d. nutrauktos (ieškovas pats savo ranka padarė įrašą, kad nutraukia sutartį) preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties su E. Š.. Nuostolis – likęs pardavėjui sumokėtas avansas (4 500 Eur) kaip bauda už prievolės neįvykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma negali būti laikoma ieškovo nuostoliais dėl ginčo sutarties nutraukimo, nes nepriklausomai nuo to, ar sutartis būtų įvykdyta (sudaryta pagrindinė sutartis), ar nutraukta, ieškovas vis tiek būtų patyręs praradęs šiuos pinigus. Pažymėtina, kad pagal 2021 m. vasario 20 d. preliminariąją sutartį turto pardavimo data yra 2021 m. liepos 20 d., tuo tarpu ginčo sutartyje turto pardavimo data yra 2021 m. birželio 30 d., taigi, ieškovui nebuvo jokio pagrindo atsisakyti 2021 m. vasario 20 d. preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų anksčiau negu 2021 m. birželio 30 d., tai galima buvo padaryti ir po 2021 m. birželio 30 d., o nesudarius sutarties su atsakovu, ieškovas galėjo įsigyti E. Š. turtą nepraleidus jokių terminų. Be to, kaip papildomi motyvai paneigiantys ieškovo galimai atsiradusius nuostolius yra tai, kad: 1) ieškovas nėra pateikęs pakankamų įrodymų, jog sumokėjo E. Š. 4 500 Eur, 2) 2021 m. vasario 20 d. preliminarioji sutartis nėra registruota Registrų centre, dėl ko ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju prieš atsakovą);
26.2. ieškovas nurodo, kad patyrė 800 Eur ir 500 Eur, kuriuos sumokėjo kaip avansą darbininkams už apdailos ir grindų įrengimo darbus bei 500 Eur už parengtas vizualizacijas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios sumos taip pat negali būti pagrįstai laikomos ieškovo nuostoliais dėl ginčo sutarties nutraukimo (pagrindinės sutarties nesudarymo), nes šiuos pinigus ieškovas sumokėjo iki pagrindinės sutarties sudarymo, nors ginčo sutartyje nebuvo jokių susitarimų, kad ieškovas gali pradėti rūpintis ginčo namo vidaus įrengimu (tam samdyti žmones, daryti vizualizacijas ir pan.), investuojant savo pinigus, iki pagrindinės sutarties sudarymo. Laikytina, kad ieškovas minėtas sumas išleido savo rizika.
27. Kiti šalių argumentai išsamiau nesvarstytini, kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
28. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 177 - 185 straipsniai) bei materialinės teisės normas susijusias su šalių sudaryta preliminariąja sutartimi (6.156 straipsnis, 6.193 straipsnis, 6.165 straipsnis) ir nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apelianto išlaidas sudaro žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą – 189 Eur bei išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas – 726 Eur. Tokiu būdu apeliantui iš ieškovo priteistina 915 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 915 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.