- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-152-210-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- R. B., A. U.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
Teisėjas Alfredas Vilbikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-210/2007
NUTARTIS
2007 m. balandžio 18 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu (9) devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas (1) vieneriems metams (9) devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir galutinė bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas (2) dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas A. U. , o M. B. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 17 d., apie 21 val. 45 min., Šiauliuose, veikdamas kartu su A. U. ir M. B. , bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. N. bei pagrobė nukentėjusiojo 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną.
Be to, R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 17 d., apie 22 val. 40 min., tikslus laikas nenustatytas, nuo namo, esančio Šiauliuose, sienos, veikdamas kartu su A. U. , bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė nukentėjusiosios B. K. 399 Lt vertės palydovinę anteną.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, jo veiką iš Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į 284 str. 1 d., bei skirti švelnesnę bausmę.
Apeliantas nurodo, jog neįvykdė nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nesitarė su bendrininkais apiplėšti nukentėjusįjį, ir iš jo nieko nepaėmė.
Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.
Nors apeliantas savo skunde nenurodo išsamių argumentų ir motyvų, kodėl jis nesutinka su jo veikos kvalifikacija, tačiau apelianto skundo turinio analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas, nesutikdamas su jo veikos teisiniu vertinimu, teismo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija. Todėl jo skundas nagrinėjamas tik teisės taikymo aspektu dėl veikos padarytos 2006-09-17 d. T. N. atžvilgiu juridinio vertinimo.
Teismo nustatyti ir pripažinti įrodytais faktai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. kartu su kitais asmenimis, t.y. su A. U. , ir M. B. 2006-09-17 d. apie 9 val. 45 min. sumušė T. N. . Prieš sumušant nukentėjusįjį buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo dviejų litų alui, o po smurto panaudojimo, vienas iš bendrininkų - A. U. pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 45“, kurio vertė 50 lt. Tokios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir pripažintos įrodytomis pirmosios instancijos teisme, jas nurodė ir apeliantas, ir kiti įvykio dalyviai. Taigi kolegija vertindama kaltininkų atliktus faktinius veiksmus teisės taikymo požiūriu, iš dalies sutikdama su apelianto teiginiu, kad jis jokio turto iš nukentėjusiojo pats asmeniškai nepagrobė, nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo veikoje nėra plėšimo požymių. Bylos duomenys, o ir paties apelianto parodymai liudija, kad po pavartoto fizinio smurto tai padarė (užvaldė nukentėjusiojo turtą)jo bendrininkas – A. U. . Nors apeliantas teigia, kad jis su kitais bendrininkais nesitarė apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau tokį jo teiginį paneigia nustatytos faktinės aplinkybės, liudijančias apie bendrus kaltininkų veiksmus:
susitikę nukentėjusįjį kaltinamieji (M. B. ) pareikalavo iš jo pinigų;
pastarajam atsisakius jų duoti abu – ir A. B. , ir R. B. nusitempė nukentėjusįjį į atokesnę nuo parduotuvės vietą ir pradėjo jį mušti;
po pavartoto fizinio smurto trečiasis bendrininkas pagrobė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ir visi kartu pasišalino.
Taigi kiekvieno kaltininko, atskirai paėmus, ir bendri visų veiksmai liudija apie tai, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas ne dėl chuliganiškų paskatų, t.y. ne be jokios nereikšmingos priežasties, bet buvo tiesiogiai susijęs su tam tikromis turtinėmis pretenzijomis, kurioms pagal bylos aplinkybes pritarė visi bendrininkai. Faktinės aplinkybės, o ir pati susidariusi situacija, - įvykio užuomazga, pradžia, eiga ir rezultatas liudija, kad jų tyčia buvo vieninga, - užvaldyti neapibrėžtą nukentėjusiojo turtą. O tai baudžiamosios teisės požiūriu jau vertintina kaip bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką, kurios pasekmė buvo ir smurto pavartojimas, ir, ryšium su tuo, turto užvaldymas, todėl, kuris iš bendrininkų vartojo smurtą, kuris reikalavo turto, o kuris jį užvaldė jį faktiškai visiškai nesvarbu, nes jų bendri veiksmai sąlygojo ir priežastį, ir veiką ir dėl jos kilusius padarinius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus kvalifikavo, kaip plėšimą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik kaltininko padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal 180 straipsnio 1 dalį, bet atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę, todėl švelninti ją apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti priimtą teismo nuosprendį, jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo R. B. apeliacinio skundo netenkinti.