- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-3-440/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr.A2.6.-3-440/2011m. Proceso Nr.4-12-3-00308-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7.;45.4.3
2011 m. vasario 8d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus vyresniajam specialistui N. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka už vienarūšius pažeidimus, nedirbantis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad A. M. 2010-05-17 apie 00.30 val. Akmenės r. sav., Kivylių kaime, ties (duomenys neskelbtini) namu, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas lengvas 0,62 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo nuosavą priklausančią transporto priemonę „Renault Safrane“, kurios valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento, todėl yra baustinas pagal ATPK 129 straipsnį ir 126 straipsnio 1 dalį už Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytų draudimų vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės ir neblaiviems asmenims pažeidimą, taip pat 238 punkto reikalavimų pažeidimą, kuriame įtvirtinta, kad dalyvauti viešajame eisme gali tik tokios motorinės transporto priemonės, kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. surašytas 2010-05-17. Nuvykus į įvykio vietą dėl buitinio konflikto buvo išsiaiškintos aplinkybės ir liudytojai nurodė, kad M. atvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą neblaivus.
Šalies argumentai
A. M. paaiškino, kad nesutinka su protokole nurodytomis aplinkybėmis. Neigia vairavęs transporto priemonę, nes buvo neblaivus, be to neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Nurodė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą dviese, vairavo jo draugas L.. Kai atvyko išlipo iš mašinos, L. pasitraukė į šoną, o jis sprendė santykius su drauge. Kilo konfliktas tarp jo ir draugės. Jis susinervino, draugė jį pastūmė. Jis norėjo draugę atgal pastumti, kažkaip užkliuvo su koja kito asmens transporto priemonę. Spyrė į tą transporto priemonę. Jo transporto priemonė, kol jos nepastumsi, neužsiveda, todėl su savo transporto priemone, kito automobilio negalėjo kliudyti. Sugadino S. mašiną, S. jį sumušė ir dėl mašinos, ir dėl jo draugės. Kad atvyko dviese, puikiai matė liudytoja M., ir tie du vaikinai, kurie jį sumušė. Kai jį sumušė, jis išbėgo į gatvę, sutiko atvažiuojančius policijos pareigūnus ir tada atvyko atgal į kiemą. Kai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, savo kaltę pripažino, nes viskas atsitiko labai staiga, buvo sumuštas, pasimetęs, šoko būsenoje, norėjo tik kuo greičiau eiti namo ar į ligoninę, kad jam suteiktų pirmąją pagalbą. Jis tada nelabai orientavosi, galva labai svaigo ir būsena buvo prasta. Neatsiminė, ar buvo draugas su juo. Po sužalojimo buvo pristatytas į komisariatą, ar į ligoninę išvežtas, dabar tiksliai nepamena. Žino, kad L. baudžiamojoje byloje nurodė, kad nevairavo automobilio. Jis jaunas vaikinas išsigando, kai apklausos metu, pradėjo tyrėjai ant jo šaukti. Dėl jam padarytų sužalojimų žada kreiptis privataus kaltinimo tvarka, iki šiol nesikreipė. Neneigia, kad sakė pareigūnui, kad dėl merginos atvažiavo, kad vairavo mašiną. L. nenorėjo tada kišti į tuos reikalus. Nenorėjo jo dėl to apgadinto automobilio įpainioti, kad jis nukentėtų. Buvo išsigandęs ir kaltę prisiėmė sau. Dėl S. paaiškinimų nurodė, kad S. išbėgęs pasiėmė metalinį daiktą ir trenkė jam. Jis tuo metu ne mašinoje sėdėjo bet stovėjo, durys buvo atidarytos jis signalizavo. Dėl mašinos sugadinimų paaiškino, kad jis savo mašinai priklijavo groteles, daugiau nieko nedarė. Nurodė, kad apgadino S. mašiną spirdamas o ne važiuodamas su mašina. Dėl B. paaiškinimų parodė, kad B. negalėjo matyti, kad jis vairavo, negalėjo matyti jų mašinoje, nes kai B. išėjo į lauką, abu buvo lauke, ne mašinoje, jo draugas stovėjo, o jis signalino.
Liudytojas D. L. paaiškino, kad jis vairavo automobilį „Renault Safrane“. Jo prašė pavežti A. M., kuris buvo pas jį namuose, o jo draugė buvo išėjusi pas draugę. Jis alkoholio nevartojo, o A. M. vartojo, todėl ir prašė pavežti. Policijoje jo paklausė, kas vairavo, jis pasakė, kad vairavo, bet kai pradėjo šaukti ant jo, pasimetė ir pasakė, kad M. vairavo. Tada išsigando, kai ant jo pradėjo šaukti, nežinojo ką sakyti, pasimetė, nebuvo tokiuose dalykuose įsivėlęs niekada. Supranta atsakomybę už melagingus parodymus. Kai nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, ten stovėjo automobilis, išlipo pasižiūrėti, kas per automobilis, signalino M., kad išeitų kas nors į lauką. Išėjo jo draugė Gytė į lauką. Jie pradėjo šūkauti, aiškintis savo santykius. Jis paėjo į šalį, nesikišo. Kažkas sakė, kad lygtai buvo spirta į automobilį, buvo tamsu, jis nematė. Išėjo iš namo vaikinai, kai M. pradėjo šūkauti. Tie vaikinai išsitraukė iš mašinos kažkokį geležį ir smogė jam per galvą. Konfliktas vyko dėl M. draugės Gytės, gal dėl to, kad M. su drauge labai ginčijosi ir šūkavo. M. pripažino, kad pats vairavo automobilį, nes gal nenorėjo jo įvelti į tuos reikalus. Vyko muštynės, M. sumušė, išmušė dantis jam. Nežino kodėl M. pasakė, kad vairavo automobilį, gal buvo išsigandęs. Kai M. paprašydavo, jį paveždavo. Su kuo M. pas jį atvažiuodavo, kas jį paveždavo nežino. Kai įvyko konfliktas, matė, kad atvažiavo policija. M. važiavo kartu su pareigūnais, o jis paprašė, kad pavežtų jį iki sankryžos. M. neprašė jo prisiimti kaltės.
Liudytoja G. V. paaiškino, kad nematė, kuris iš jų vairavo automobilį. Žino tik tiek, kad M. su L. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, M. buvo sumuštas. Ji buvo su R. M. kai M. atvažiavo ir pradėjo signalinti. Ji išėjo į lauką, o jie abu buvo išlipę iš mašinos. Ji susipyko su M., tada išbėgo du vaikinai ir jie turbūt susimušė su M. bet ji nieko nematė. M. buvo išgėręs, ar L. buvo išgėręs nematė.
Liudytoja tyrėja E. B. paaiškino, kad apklausiant iš pradžių L. sakė, kad vairavo jis. Kiti liudytojai parodė, kad vairavo M., tada L. dar kartą buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus ir pasakė tiesą. Buvo dar dvi merginos liudytojos. Mano, kad L. norėjo padėti draugui pasakydamas, kad jis vairavo, o po to pagalvojo ir pasakė tiesą, nebuvo jokio spaudimo jam.
Liudytojas V. D. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad Kivylių kaime yra sumuštas pilietis M.. Atvykus į vietą, jis pats pasitiko, jam buvo sumušta akis, dantys išmušti. Pasakė, kad Pušų gatvėje buvo sumuštas dėl to, jog mašiną spardė, susinervino atvažiavęs pas draugę, o ten kiti vaikinai buvo. Autoįvykio negalėjo būti, pagal aplinkybes, M. galėjo apgadinti automobilį tik spirdamas iš kojos. Pagal liudytojus, M. išgėręs atvažiavo pas panelę, jis ir pats sakė, kad išgėręs atvažiavo. Suprato, kad automobilį pats vairavo. Kad vairuotų L., tokių aplinkybių nežino, sakė, kad atvažiavau, kad jį kas atvežė nesakė. M. orientavosi, turėjo suprasti, kas vyksta, mažai buvo girtas.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad gavo iškvietimą į Kivylius, kad atvyko neblaivus pilietis, suspardė mašiną. Atsimena, kad buvo dvi merginos ir du jaunuoliai įvykio vietoje, ir M. su draugu. Merginos paaiškino, kad atvažiavo M., sukėlė konfliktą, tarp jaunuolių kilo muštynės. M. irgi neprieštaravo, sakė atvažiavau į kiemą ir įvyko muštynės, sakė kad jis vairavo mašiną. Buvo sumuštas, bet orientavosi ką daro. Jį vežė į ligoninę, nebuvo jokios kalbos, kad jis nevairavo. Jo klausė, kaip jis atvažiavo. Jis atsakė, kad pats, dar jam pasakė, kodėl be teisių važinėja. M. sakė, kad su draugu atvažiavo. Kalbos, kad tas draugas būtų vairavęs, nebuvo.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad susipažino su merginomis ir jos pakvietė arbatos. Išgirdo sėdėdami pas paneles, kad atvažiavo mašina. Pamatė du asmenis, vienas ėjo išsiaiškinti su panele. Negali sakyti, kad matė, kad M. vairavo. Kai mašina atvažiavo M. draugas sėdėjo keleivio pusėje. Matė, kaip sustojo mašina, keleivio pusėje matė sėdintį draugą. Merginos pasakė, kad M. atvažiuoja. Kai panelė, kuri išėjo su juo aiškintis, pradėjo klykti, išbėgo pažiūrėti. M. su savo mašina stumdė jo mašiną „Golf“ po kiemą. Jis sėdėjo už vairo, pribėgęs atėmė iš jo raktelius, išmetė jį iš mašinos. Vėliau mašinos sugadinimus fotografavo. Šiuo metu mašiną jau yra suremontavęs.
Liudytojas E. B. paaiškino, kad panelės buvo pakvietusios atsigerti arbatos. Kai mašina įvažiavo į kiemą pirma išbėgo panelė ir pradėjo šūkauti, tada jie išėjo iš paskos. Mašina dar buvo užvesta, S. pribėgo, ištraukė raktelius ir jį ištraukė iš mašinos. Jis bandė ant S. pulti, tas jam trenkė. Tada iššoko jo draugas sakydamas, kad baigiam, daugiau nieko nesakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.F220908 nurodytas aplinkybes, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė neginčydamas jame nurodytų aplinkybių, su alkoholio matuoklio parodymais sutiko, nurodė, kad atvažiavo pas draugę išgėręs alaus, dėl to gailisi, vairuotojo pažymėjimą buvo palikęs namie. (b.l.1-3) Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno A. R. 2010-05-17 tarnybinį pranešimą, kad 2010-05-17 apie 00.52 val. gavo pranešimą, kad Kivylių k. nepažįstami jaunuoliai sumušė A. M.. Nuvykus į įvykio vietą rado A. M., kuriam po dešine akimi matėsi hematoma, sumuštas kairės rankos dilbis, išmušti priekiniai du dantys, iš burnos sklido alkoholio kvapas. A. M. nurodė, kad jį sumušė nepažįstami jaunuoliai adresu (duomenys neskelbtini), Kivylių k. Nuvykus šiuo adresu A. S. paaiškino, kad į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), Kivylių k., įvažiavo automobilis Renault Safrane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo girtas A. M. ir atsitrenkė į A. S. kieme stovėjusi automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis aplinkybes apžiūrėti abu automobiliai, VW „ Golf“ įlenktos priekinės keleivio pusės durelės, o „Renaut Sofrane“ priekinės grotelės sulaužytos. Nurodoma, kad sugadinimai atsirasti eismo įvykio metu negalėjo, todėl eismo įvykis nenustatytas. A. M. pamatęs kieme kitą automobilį susinervino ir spyrė iš kojos į automobilio dureles, ir savo automobilio priekines groteles, ko pasėkoje jį sumušė iš namo išbėgę jaunuoliai. Analogiškas aplinkybes 2010-05-17 tarybiniame pranešime nurodė ir Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas V. D.. (b.l.5-6) 2010-05-17 02.39 val. A. M. patikrinimo alkotesterio „Dräger alcotest“, prietaiso Nr.ARFN-0274, kvite Nr.0295, užfiksuotas 0,62 promilės girtumas. (b.l.16) Byloje esanti VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninės išduota epikrizė iš ligos istorijos Nr. 10182, nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr. 6493539 patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. dėl 2010-05-17 sumušimo buvo laikinai nedarbingas, VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninės Neurochirurgijos skyriuje gulėjo nuo 2010-05-19 iki 2010-05-21. (b.l.29-30) Teismo posėdžio metu apžiūrėtos administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos trys fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti A. M. padaryti sužalojimai: dešinės akies hematoma, kairės rankos dilbio nubrozdinimai, išmušti priekiniai dantys. Byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 51-1-00147 patvirtina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate 2010-05-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-00147-10 dėl nesunkaus A. M. nesunkaus sveiktos sutrikdymo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. nustatytas veido ir dešinės akies obuolio sumušimas, kairio dilbio žaizda, viršutinių dviejų dantų lūžiai, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.(baudžiamoji byla Nr. 51-1-00147-10, b.l.22-23) Akmenės rajono apylinkės prokuratūros 2010-09-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-147-10 nutrauktas nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. požymių. A. M. išaiškinta teisė dėl A. S. prieš jį panaudoto smurto kreiptis į Akmenės rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. (baudžiamoji byla Nr. 51-1-00147-10, b.l.64-66) Ikiteisminio tyrimo metu A. M. papildomos apklausos metu nurodė, kad 2010-05-17 jo automobilį vairavo tą dieną alkoholio nevartojęs D. L., kadangi jis pats buvo neblaivus. (baudžiamoji byla Nr. 51-1-00147-10, b.l.12-13) Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu liudytojas D. L. nurodė, kad 2010-05-17 A. M. pas jį namie išgėrė apie du butelius alaus, vėliau gavęs žinutę iš savo draugės G. V. pasiūlė, nuvažiuoti pas jos draugę Renatą. Automobilį vairavo A. M., o D. L. sėdėjo automobilio priekyje. A. M. garsiai triukšmavo, norėjo, kad kas išeitų į lauką. Išėjus Gytei jie pradėjo aiškintis santykius. D. L. išlipęs iš automobilio nuėjo atokiau parūkyti, todėl visų kivirčo aplinkybių nematė. (baudžiamoji byla Nr. 51-1-00147-10, b.l.33-34) Liudytojai A. S. ir R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek 2010-05-17 savo paaiškinimuose administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad matė, jog A. M. pats vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. 51-1-00147-10, b.l.35-36, 56-57; administracinio teisės pažeidimo byla, b.l.9-10) Liudytojas E. B. savo 2010-05-17 paaiškinime administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nurodė, kad automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. M.. (b.l.7) Liudytoja G. V. paaiškino, kad 2010-05-17 jai tebebūnant pas draugę R. M., į jos namų kiemą atvažiavo A. M., kuris buvo neblaivus. (baudžiamoji byla Nr. 51-1-00147-10, b.l.32; administracinio teisės pažeidimo byla, b.l.10) Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnės A. B. 2010-05-17 suformuotas išrašas iš elektroninės duomenų bazės patvirtina, kad A. M. neturi teisės vairuoti. (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l.10) Byloje Nr. A2.6-357-61/2010 2010-05-20 Akmenės rajono apylinkės nutarimu A. M. pagal ATPK 129 str. buvo paskirta administracinė nuobauda 4500 Lt bauda. Iš A. M. charakterizuojančių duomenų, pažymos iš Sodros duomenų bazės, nustatyta, kad jis vienerių metų laikotarpyje baustas už vienarūšius pažeidimus, nedirba, nuolatinių pajamų neturi.
2010-10-04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2010-05-20 nutarimas panaikintas, nurodant, kad nebuvo sprendžiamas klausimas dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento nepateikimo, nebuvo įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip nagrinėjant bylą pažeistas ATPK 248 str., kuriame numatyta, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti bylą tiksliai pagal įstatymą. Byla perduota nagrinėti iš naujo.
Nors A. M. ir neigia savo kaltę dėl to, kad būdamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės vairavo transporto priemonę, tačiau teismui įvertinus jo paties paaiškinimus yra pagrindo manyti sakant jį netiesą. A. M. nevisiškai nuosekliai paaiškino, kodėl jis pareigūnams nesakė, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o D. L.. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad M. atvyko pas merginą išsiaiškinti santykių, su ja susipyko, paaiškino, kad spyrė į mašinas. Nors ir aiškina, kad dėl sumušimo jis nesiorientavo aplinkoje, tačiau policijos pareigūnai nenurodė, kad jis būtų nesiorientavęs, nesugebėjęs paaiškinti aplinkybių. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad dėl sumušimo, kurį patvirtina byloje esantys duomenys, ar patirto šoko, ar nesiorientavimo situacijoje, jis nepasakė, kad transporto priemonę vairavo D. L.. Teismui taip pat nėra pagrindo manyti, kad dėl girtumo pripažino vairavęs automobilį, nes jam nustatytas nedidelis girtumas. A. M. nurodydamas, kad jis nesiorientavo aplinkoje tuo pačiu paaiškino, kad jis nenorėjo sakyti apie D. L.. Nurodydamas, kad nenorėjo pareigūnams nurodyti D. L., taip ir nesugebėjo paaiškint dėl kokių priežasčių. Atvykus pareigūnams D. L. taip pat nenurodė, kad jis vairavo transporto priemonę. Vėlesni jo paaiškinimai, kad jis tik dėl tyrėjos netinkamo elgesio jo atžvilgiu nurodė, kad vairavo M., neįtikinami. Teismui nėra pagrindo netikėti tyrėjos E. B. paaiškinimais. Be to D. L. buvo įspėtas dėl melagingų parodymų. Teismui yra pagrindo manyti, kad nurodydamas, kad jis vairavo transporto priemonę, D. L. siekia padėti išvengti atsakomybės A. M.. Liudytoja G. V. apklausta pareigūnų paaiškino, kad atvažiavo M., pradėjo signalinti, kad ji išeitų. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežinanti kas vairavo transporto priemonę. Yra pagrindo manyti, kad G. V. vengia duoti išsamius paaiškinimus, siekdama padėti A. M.. R. M. apklausta pareigūnų paaiškino, kad mašiną vairavo A. M.. Ji šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, jos apklausti teisme nėra galimybės. Tačiau jos parodymais nėra pagrindo netikėti. Teismui įvertinus visumą duotų parodymų, nėra pagrindo manyti, kad transporto priemonę vairavo ne A. M.. Vėliau kilus konfliktui su G. V., atėjus A. S. iš byloje pateiktų fotonuotraukų, medicininių duomenų, baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. M. buvo sumuštas. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad padaryti neabejotiną išvadą dėl S. priklausančios transporto priemonės sugadinimo, bei sugadinimo tokiu būdu, kaip nurodo S.. A. M. paaiškino, kad jis ne su mašina važiuodamas padarė sugadinimus bet spyrė į mašiną. Policijos pareigūnai transporto sugadinimų neįformino, tinkamai nefiksavo, nenustatė faktinių sugadinimo aplinkybių ir šio galimai padaryto pažeidimo protokole nenurodė. Šiuo metu atsižvelgiant į paaiškinimus transporto priemonės yra suremontuotos. Todėl nėra pakankamai duomenų išvadai, kad A. M. padarė pažeidimą sugadindamas S. priklausančią transporto priemonę, vairuodamas transporto priemonę „Renault Safrane“. Dėl patirtų A. M. sužalojimų, bei nurodytų aplinkybių, kad jį sumušė A. S., klausimas spręstinas atskira tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojai būtų norėję apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. M., ar būtų norėję jam pakenkti. Kiti liudytojai, kaip G. V. ir D. L. yra pagrindo manyti duodami paaiškinimus siekė padėti išvengti atsakomybės A. M.. A. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, visiškai įrodyta ištirtais ir įvertintais liudytojų parodymais, teismo posėdžio metu ištirta rašytine medžiaga.
Įvertinus visumą aptartų aplinkybių daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta, tačiau A. M. padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, kai vairuotojas yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tuo tarpu A. M. tokios teisės nėra įgijęs, todėl administracinė teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant pažeidimo sudėties.
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad A. M. nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Tačiau protokole nenurodyta ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalis, numatanti atsakomybę už tokio pažeidimo padarymą. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas ATPK straipsnis pagal kurį A. M. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepateikė įstatymo nustatyto draudimo dokumento ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą, jo veika kvalifikuotina ir jis baustinas pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalį.
ATPK 31 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. M. vienarūšį pažeidimą padarė pakartotinai, per vienerius metus jau būdamas baustas už vienarūšius pažeidimus.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vairuotojas privalo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek savo šeimos nariams, tiek kitiems eismo dalyviams. Įstatymo leidėjas numatydamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą atsižvelgė į visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą.
ATPK 129 straipsnio sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti A. M. taikant švelnesniąją ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, baustas administracine nuobauda, bauda nėra sumokėta, vienerių metų laikotarpyje antrą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, tai neigiamai apibūdina pažeidėją, rodo jo nenorą keistis ir laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, yra pagrindo išvadai, kad paskirtos administracinės nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai numatyti ATPK 20 straipsnyje šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant jam ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytą švelnesniąją didesnę nei vidutinę administracinę nuobaudą baudą. Už administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalyje A. M. skirtina sankcijoje numatyta didesnė nei vidutinė administracinės nuobauda - bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirtina administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, atsakomybę už sunkesnįjį iš pažeidimų numatančio ATPK 129 straipsnio sankcijos ribose.
ATPK 35 str.4 d. numato, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ir 2 dalimi teismas
nutaria:
Nutraukti administracinę bylą dėl A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nesant šio pažeidimo sudėties.
Pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 4600 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.
Pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), padarius ATPK 124 ¹ straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 35 Lt (trisdešimt penkių litų) baudą.
Subendrinus nuobaudas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už ATPK 129 straipsnį ir 124 ¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus skirti subendrintą administracinę nuobaudą – 4600 Lt (keturių tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.
Išaiškinti A. M., kad baudą privalo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos ir pateikti teismui tai įrodantį mokėjimo nurodymą, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti A. M. ir Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Akmenės rajono apylinkės teismą.