Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-03 · Byla Nr. ATP-413-813/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
ATP-413-813/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02754-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Pareiškėjas
J. R.
Kategorijos
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-413-813/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02754-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 79.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos J. R. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-10-13 nutarimu J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. galutine 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad ji 2014-10-11, apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula, kliudė pėsčiąją E. G. bei ją sužalojo. Įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalota pėsčioji, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 114, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2016-01-15 J. R. Kauno apylinkės teismui pateikė apeliacinį skundą dėl aukščiau minėto nutarimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

2016-01-19 Kauno apylinkės teismas nutartimi atmetė pareiškėjos J. R. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti jos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-13 nutarimo.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde J. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-19 nutartį ir atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas išnagrinėjo jos prašymą grubiai pažeisdamas procesines teisės normas, nesirėmė teismų praktika, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji žinojo apie vykstantį teismo procesą, kadangi jai nebuvo tinkamai pranešta apie vyksiančius teismo posėdžius, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ji negavo šaukimo ar kvietimo į teismą, apie priimtą nutarimą sužinojo tik 2016-01-05, kai iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos gavo atsakymą į savo prašymą. Apeliantė nurodo, jog studijuoja, todėl iki 18.00 val. nebūna namuose, tad pašto darbuotoja darbo valandomis jos galėjo nerasti namuose. J. R. teigimu, teismas nesiėmė priemonių ją tinkamai informuoti apie procesą, pvz., šaukimą įteikti jai per mokslo įstaigą – VDU, kur ji būna kiekvieną dieną. Taigi teismas pažeidė ATPK 272 str. reikalavimus, be to, nėra jokių duomenų, kad ji būtų vengusi atvykti į teismą. Apeliantė prašo laikytis teisingo bylos nagrinėjimo principo ir pripažinti, kad tinkamo pranešimo apie vyksiančius teismo posėdžius nebuvimas yra svarbi priežastis, dėl kurios gali būti atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats turi būti suinteresuotas bylos baigtimi ir domėtis savo teisiniais interesais, o suteiktomis teisėmis naudotis jomis nepiktnaudžiaujant.

Motyvuojamoji dalis

J. R. atskirasis skundas atmetamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atitinkamai atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios bylų procesą apygardos teisme, išskyrus ATPK 302¹⁵ straipsnyje numatytas išimtis.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą apeliacinio skundo pateikimui, argumentuodamas tuo, kad objektyvių kliūčių, dėl kurių J. R. negalėjo skundo pateikti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo, byloje taip pat nėra jokių tokį jos delsimą pateisinančių svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei atskirojo skundo motyvais, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Abejoti apylinkės teismo sprendimu ir jį keisti pareiškėjos skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose pagal įstatymo reikalavimus turi būti nurodoma jų apskundimo tvarka ir terminai tam, kad nesutinkantys su priimtu sprendimu asmenys žinotų, kokiu būdu jie gali įgyvendinti savo procesinę teisę paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą. Įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise (apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos). Tačiau terminai proporcingai negali būti per ilgi, nes priešingu atveju būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reglamentavimas, kai apeliacinio skundo padavimo termino pradžios skaičiavimas siejamas ne su nutarimo gavimo diena, bet su nutarimo priėmimu, įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, skatina juos domėtis proceso eiga, tuo pačiu sumažina galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą. Vis dėlto, įstatymų leidėjas yra numatęs ir praleisto termino atnaujinimo galimybę, jeigu toks terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis, kadangi ATPK nėra išvardytas net pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Pažymėtina, kad šiuo atveju galima remtis ir Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsnyje įtvirtintomis svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis, tačiau minėtas straipsnis taip pat nepateikia baigtinio svarbių priežasčių sąrašo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis su skundu į teismą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to pareiškėjo galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis J. R. argumentas, kodėl ji beveik tris mėnesius (nutarimas priimtas 2015-10-13, prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti apylinkės teisme gautas 2016-01-15) praleido įstatymo numatytą dvidešimties dienų terminą, yra tai, kad ji negavo teismo šaukimo, todėl nežinojo apie jos atžvilgiu vykstantį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procesą. Su tokiu J. R. faktinių aplinkybių vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, dėl pėsčiosios E. G. sužalojimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2015-02-27 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ir tuo pačiu nutarimu J. R. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. Nuobaudos paskyrimo klausimas perduotas spręsti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai. Apie priimtą nutarimą pranešta E. G. ir J. R. (b. l. 2-6). 2015-05-29 Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė J. R., tačiau ši pateikė apeliacinį skundą, nes nežinojo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Kauno apygardos teismas 2015-07-16 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015-05-29 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, motyvuojant tuo, kad teismas nesiėmė visų priemonių išsamiai ir nešališkai nustatyti visas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėjo bylą J. R. nedalyvaujant, pastarajai apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai nepranešus (b. l. 70-73).

Naujos sudėties teismas ėmėsi priemonių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą procese, šaukimus J. R. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), siuntė net penkis kartus, tačiau jie visi buvo neatsiimti pašte (b. l. 75-79). Todėl administracinio teisės pažeidimo byla dar kartą išnagrinėta J. R. nedalyvaujant. Skunde apygardos teismui pažeidėja aiškino, kad pašto darbuotoja darbo dienomis ir darbo valandomis jos namuose pagrįstai galėjo nerasti, kadangi ji studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, todėl į namus grįžta tik apie 18.00 val. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šaukimai J. R. buvo siųsti liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (rugpjūčio mėnesį net tris kartus), todėl minėtas aiškinimas vertinamas kritiškai, nes vasaros mėnesiai studentams yra atostogų metas. Duomenų, kad J. R. dirbtų, bylos medžiagoje nėra, pati pareiškėja taip pat nurodo, jog tik studijuoja. Visa tai rodo, jog pažeidėja piktnaudžiauja procesu, žino apie proceso eigą ir teikia skundus imituodama, jog apie jos atžvilgiu vykdomą procesą nieko nežino. Šį pagrįstą manymą sustiprina ir Institucijos atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad Kauno apskrities VPK 2015-11-20 paštu siųstą pranešimą ji atsiėmė, kaip ir kitus policijos siųstus pranešimus. Tokie J. R. veiksmai leidžia pagrįstai spręsti, kad ji tikrinasi savo pašto dėžutę, gauna korespondenciją, tačiau su ja susipažįsta savo nuožiūra, selektyviai ir subjektyviai sprendžia, ar korespondenciją priimti, ar apsimesti, jog nieko negavo. Taigi J. R. reikalauja paisyti jos procesinių teisių, tačiau pati sąmoningai nevykdo turimų procesinių pareigų.

Pažymėtina, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku (ATPK 257¹ str. 1 d.). Kadangi J. R. nedirba, todėl registruoti laiškai jai buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl J. R. atžvilgiu netaikė atvesdinimo, t. y. nes priešingu atveju būtų pažeistos imperatyvios ATPK 272 str. 2 d. nuostatos. Su šiuo aiškinimu aukštesnės instancijos teismas sutinka ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie bylos nagrinėjimą. J. R. apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl atsitiktinio įvykio ar klaidos, o dėl savo nerūpestingumo, neatidumo, operatyvumo stokos. Pareiškėja nesirgo sunkia liga, nebuvo išvykusi į užsienio valstybę, kitų asmenų veikla neribojo jos veiksmų laisvės ar valios ir pan. Taigi jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių nėra nustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Byloje nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios pasinaudoti apskundimo teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą, todėl naikinti skundžiamą 2016-01-19 nutartį pareiškėjos skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. R. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Kantaravičius