Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-57-458/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
AN2-57-458/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02948-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Pažeidėjas
A. Š.
Advokatai
Gintaras Aleknavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-458/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02948-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VPTANH-122243884-17 A. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį ir jai skirta nuobauda – įspėjimas.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovas advokatas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti priimtą nutarimą. Nesutiko, jog A. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi A. Š. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundo netenkino. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. VPTANH-122243884-17, paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovas advokatas G. Aleknavičius skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį, panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. gegužės 23 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) vertinimo išvada yra nepagrįsta, nes joje nurodyti duomenys apie tariamai padarytą nusižengimą yra klaidingi. Be to, remiantis tik VPT išvada pripažinti, kad buvo pažeista viešojo pirkimo organizavimo tvarka, negalima. VPT išvadose pateikta tik nuomonė dėl pirkimų organizavimo tvarkos teisėtumo. Skunde pažymėta, kad perkančioji organizacija po VPT išvados sudarymo pateikė daug duomenų, kuriais grindė, kad nėra padarytas pažeidimas, ir VPT atsisakė savo pozicijos, kad sutartis su UAB „A.“ turi būti nutraukta. Tokia pozicija tik patvirtina, kad viešojo pirkimo procedūros buvo atliktos tinkamai. Tačiau teismas to nepagrįstai neįvertino. Nesiaiškino, ar buvo pažeista viešojo pirkimo organizavimo tvarka, o rėmėsi VPT išvada, kuri yra tik nuomonė, ir formaliai konstatavo pažeidimo padarymo faktą. Skunde teigiama, kad perkančioji organizacija pateikė duomenis, jog jokio pažeidimo nebuvo padaryta.

Dėl projekto dalių vadovų kvalifikacijos atitikties apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vykdydama projekto dalių vadovų kvalifikacijos atitikties patikrinimą, Viešųjų pirkimų komisija kreipėsi į tiekėją UAB ,,A.“ dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, dalis prašomų duomenų buvo gauti, kiti duomenys buvo patikrinti ekspertų grupės pasitelkiant papildomas priemones, leidžiančias objektyviai įvertinti tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, ir vien tik faktas, kad ekspertų grupė (arba Viešojo pirkimo komisija) neįvykdė formalios pareigos paprašyti dokumento, nors apie atitiktį buvo įsitikinusi iš kitų prieinamų šaltinių, negali būti pagrindas atsakomybei kilti. Skunde pažymima, kad ekspertų grupė ėmėsi priemonių tam, kad būtų įsitikinta, jog projekto dalių vadovų patirtis tikrai atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Iš informacinės sistemos ,,I.“ duomenų buvo nustatyta, kad visi pasiūlyme nurodyti specialistai atitinka Pirkimo sąlygų aprašo reikalavimus, ir šį faktą patvirtinantys duomenys buvo tarnybai pateikti kartu su 2017 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (4.44)-R2-1644. Taigi pasinaudojus informacinės sistemos ,,I.“ duomenimis įsitikinta, kad UAB ,,A.“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, patvirtinančius architektūros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos bei procesų valdymo ir automatizacijos projekto dalių vadovų patirtį. Atkreiptas dėmesys, kad informacinės sistemos ,,I.“ duomenimis pasinaudota siekiant optimizuoti laiką. Tvirtinama, jog vien tik faktas, kad ekspertų grupė, teikdama savo išvadą, arba komisija, priimdama sprendimą, nepareikalavo, jog tiekėjas papildomai pateiktų elektroninėje sistemoje „I.“ esančią informaciją patvirtinančius dokumentus, nesudaro pagrindo kilti administracinei atsakomybei. Apeliaciniame skunde pateikta nuomonė, jog svarbu, kad buvo faktas, patvirtinantis tiekėjų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju ekspertų grupės ar komisijos tariamas neteisėtas neveikimas buvo visiškai nepavojingas, nes tiekėjo atitikimas kvalifikacijos reikalavimams objektyviai egzistavo vertinimo atlikimo metu. Taigi, akivaizdu, kad toks neveikimas negali būti laikomas administraciniu nusižengimu. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama, kad buvo padarytas pažeidimas ir dėl subrangovo atitikties. Nurodyta, jog tiekėja UAB „A.“ pagal Pirkimo sąlygų aprašo 24 punktą neprivalėjo pateikti duomenų, kad jai bus prieinami subtiekėjos UAB „P.“ ištekliai, todėl ir nutarimas dėl tokių duomenų nepareikalavimo negalėjo būti priimtas.

Apeliaciniame skunde keliamas ir tinkamo subjekto atsakomybės klausimas. Pateikta nuomonė, kad Viešųjų pirkimų komisijos nariai negalėjo padaryti jokio administracinio nusižengimo, kadangi sprendimą priėmė vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5 punktu, pagal kurį komisija įvykdė įpareigojimą atsižvelgti į ekspertų komisijos išvadą. Skunde pažymėta, kad 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri, o ne Viešojo pirkimo komisija, ir turėjo įvertinti pateiktų pasiūlymų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams. Atkreiptas dėmesys, kad Viešojo pirkimo komisija pagal Reglamento nuostatas neturi teisės nesivadovauti ekspertų grupės pateikta išvada. Dėl išdėstytų argumentų yra manoma, kad jei buvo padarytas nusižengimas, tai už jį atsakingi ekspertų grupės nariai. Nurodyta, kad VPT už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą surašė nutarimus tiek Viešojo pirkimo komisijos nariams, tiek ekspertų grupės nariams, nors už vieną ir tą patį nusižengimą administracinėn atsakomybėn negali būti patraukti ir nubausti keli subjektai, susiję su tuo pačiu viešuoju pirkimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog nusižengimas nebuvo padarytas, nes informaciją apie tiekėjus pasitikrino elektroninės sistemos ,,I.“ puslapyje. Atsiliepime nurodoma, kad iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokiu būdu ir kuriuo metu jie yra gauti, t. y. pateikti duomenys neįrodo, kad kvalifikacija buvo patikrinta informacinėje sistemoje „I.“ ir juolab kad tokia informacija buvo patikrina prieš priimant sprendimą pripažinti tiekėjo kvalifikaciją tinkama. Pažymėta, kad VPT tokie duomenys buvo pateikti tik po vertinimo išvados.

Dėl tinkamo subjekto atsiliepime nurodyta, kad iš Reglamento, kurį mini apeliantės atstovas, 6.5 papunkčio aiškiai matyti, kad būtent Viešųjų pirkimų komisija yra įpareigota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Nesutinkama, kad komisijai privalomas ekspertų grupės sprendimas, nes priešingu atveju jų balsavimas svarstomu klausimu būtų tik fiktyvi procedūra. Toks komisijos vaidmuo, anot Institucijos, surašiusios nutarimą, yra nesuderinamas su skaidriu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu. Institucija, surašiusi nutarimą, tvirtina, kad tiek pagal Reglamento, tiek pagal Pirkimo sąlygų nuostatas komisija yra įgaliota priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį komisija ir kiekvienas jos narys atskirai yra atsakingas už neteisėtų sprendimų priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas kelia klausimą dėl tinkamo subjekto ir iš esmės nesutinka su inkriminuojamu nusižengimu, tvirtina, kad nėra jokių šio nusižengimo požymių.

Dėl tinkamo subjekto

Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, jog perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos narė šiuo atveju turi atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį. Esminis argumentas yra tai, kad ne komisijos nariai priėmė sprendimą dėl tiekėjo atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o ekspertai, kuriems ir buvo pavesta atlikti tiekėjų pasiūlymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimą, t. y. jie buvo atsakingi už kvalifikacijos atitikties patikrinimą. Būtent tai, anot apeliantės atstovo, eliminuoja komisijos narių kaltę. Kita vertus, nurodo, kad už tą patį nusižengimą negali atsakyti du subjektai, t. y. ekspertai ir komisijos nariai. Kadangi nutarimai dėl padarytų nusižengimų yra surašyti ir ekspertams, mano, kad komisijos nariai administracinėn atsakomybėn patraukti nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad A. Š. – perkančiosios organizacijos komisijos narė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.

Apeliantės atstovas, teigdamas, kad komisijos nariai neturi atsakyti už tai, kad nebuvo sutikrinta, ar tiekėjai atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, remiasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5 punktu, kuris įpareigoja komisiją atsižvelgti į ekspertų išvadą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutiki, kad šis punktas paneigia bet kokią perkančiosios organizacijos komisijos atsakomybę. Pirma, šis punktas neeliminuoja perkančiosios organizacijos komisijos narių pareigos vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Antra, pati minėto Reglamento 6.5 punkto nuostata suponuoja išvadą, kad komisijai ekspertų grupės sprendimas nėra privalomas, į jį komisija tik atsižvelgia ir, įvertinusi pateiktų duomenų turinį, priima sprendimą.

Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ekspertas nėra viešojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiūlymo, o jo pasiūlymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių būtų, neįpareigoja viešojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo. Eksperto išvada nagrinėjamos bylos atveju yra tik asmens, turinčio specialiųjų žinių tam tikroje srityje, nuomonė ir tam tikros išvados, gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiūlymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, yra tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialiąsias žinias rezultatas. Ekspertas, kaip asmuo, turintis specialiųjų žinių, gali duoti technine analize paremtas išvadas dėl tiekėjų techninių pasiūlymų atitikties konkurso sąlygų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).

Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostata (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.), kurioje numatyta, kad „kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis <...>“, įtvirtina komisijos pareigą tiekėjų kvalifikacijos vertinimą atlikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytą tvarką. Pirkimo sąlygų 65 punkte aiškiai nurodyta, kad „komisija tikrina tiekėjų pasiūlymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sąlygų apraše nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams“. Taigi būtent komisija, o ne ekspertų grupė yra įpareigota atlikti tiekėjų kvalifikacijos vertinimą ir priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Būtent komisijos nariai pagal savo atliekamas funkcijas ir jų teisinį reglamentavimą privalėjo susipažinti su tiekėjo pateiktais dokumentais, įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams ir priimti sprendimą dėl tiekėjų atitikties Pirkimo sąlygų nuostatoms.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad už netinkamai atliktas savo pareigas atsakyti turi komisijos nariai, taip pat ir A. Š.

Atsakant į argumentą, jog dėl to paties nusižengimo negalima bausti dviejų subjektų, nes ekspertai taip pat yra nubausti ir jie nutarimų neskundė, nurodytina, kad už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą atsako visi subjektai, kurie pažeidė šiame straipsnyje numatytus teisės aktus. Šioje byloje buvo sprendžiamas tik komisijos narės A. Š. atsakomybės pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį klausimas, o aplinkybės, susijusiosios su kitais asmenimis, nėra šios bylos dalykas. Byloje konstatuota, kad A. Š. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, o tam kiti subjektai, kurių veiksmai taip pat galbūt atitiko to paties nusižengimo požymius, neturi įtakos.

Dėl ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių

Apeliantės atstovo advokato manymu, byloje, konstatuojant nusižengimo padarymo faktą, visiškai nepagrįstai buvo remiamasi VPT vertinimo išvada, kuri yra tik nuomonė, ir nesiimta jokių priemonių išsiaiškinti, ar iš tiesų viešojo pirkimo procedūros buvo pažeistos. Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad VPT pagrįstai nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) pažeidimą ir surašė nutarimą A. Š.

Iš 2017 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. VPTANH-122243884-17 matyti, kad A. Š. nubausta už tai, kad būdama perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos nare, nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, t. y. tiekėjų kvalifikaciją vertino nesivadovaudama Pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais. Tiekėja UAB ,,A.“ savo pasiūlyme nurodė subtiekėją UAB „P.“, tačiau nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos išteklių prieinamumą, nesilaikė nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjo šiuos duomenis patikslinti. Komisija, taip pat ir jos narė A. Š., nagrinėdama tiekėjų pateiktus kvalifikacinius duomenis, nutarė pripažinti, kad tiekėja UAB „A.“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors tiekėjos pateiktuose kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie projekto vandens ir nuotekų šalinimo dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo, elektrotechnikos dalies vadovo, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalies vadovo, apsauginės signalizacijos dalies vadovo, gaisrinės signalizacijos dalies vadovo, procesų valdymo ir automatizacijos dalies vadovo reikalaujamą 2 metų patirtį, o projekto konstrukcinės dalies vadovo, architektūrinės dalies vadovo, vandentiekio ir nuotekų dalies vadovo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo patirtis projektuojant pastatą grindžiama UAB „B.“ administracinio pastato projektavimu, kurio tūris (6 710 kub. m) yra mažesnis, nei reikalaujama Pirkimo sąlygose. Patikslinti (papildyti) šiuos neišsamius duomenis tiekėjos prašyta nebuvo.

Nesutiktina su apeliantu dėl VPT išvados vertinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti institucija. Ji prižiūri, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, tai valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus bei savo nuostatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.)). Be kitų funkcijų, ji vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikiamų prekių, paslaugų ar darbų, kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.)); tai yra institucija, valstybės įgaliota tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus (ANK 589 straipsnis). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 8² straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn VPĮ pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) numato, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę Viešųjų pirkimų įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus teisinį reglamentavimą, teigti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, nėra pagrindo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra subjektas, galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju ši institucija nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir priėmė sprendimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą Viešųjų pirkimų komisijos nariui, o šios nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą ANK nustatyta tvarka patikrina teismas.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nusižengimas susijęs su duomenų apie tiekėją nepatikrinimu. Apeliantės atstovo advokato tvirtinimu, nusižengimas nebuvo padarytas, nes informacija apie UAB „A.“ atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams buvo gauta pasinaudojus informacinės sistemos „I.“ duomenimis. Be kita ko, apeliaciniame skunde pažymėta, kad UAB „A.“ atitiko kvalifikacinius reikalavimus, todėl vien faktas, kad informacija buvo patikrinta informacinėje sistemoje ir nepareikalauta pateikti tai patvirtinančius duomenis, nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei kilti. Su tokiais argumentais apygardos teismas nesutinka.

Pirkimo sąlygų 13.8 punkte numatyta, kad kiekvienas projekto dalies vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų ypatingų statinių atitinkamos projekto dalies vadovo patirtį bei kiekvienas nurodytos projekto dalies vadovas turi būti atlikęs atitinkamos projekto dalies vadovo funkcijas, projektuojant pastatą (statinių grupė – negyvenamieji pastatai), kurio tūris – ne mažesnis kaip 15 000 kub. m. UAB „A.“ nepateikė tikslių duomenų, patvirtinančių, kad atitinka šiuos reikalavimus, ir perkančioji organizacija neprašė patikslinti duomenų. Institucija, surašiusi nutarimą, nurodė, kad informacija iš informacinės sistemos „I.“ apelianto buvo pateikta po to, kai VPT atliko pirkimo vertinimo procedūras ir nustatė pažeidimus. Tai tik patvirtina, kad pareigos įsitikinti, jog tiekėjas atitinka reikalavimus, Viešųjų pirkimų komisija neįvykdė. Duomenų, apie tai, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktį tikrino informacinėje sistemoje „I.“ dar iki VPT išvadų, nėra.

Apeliantės atstovo advokato tvirtinimu, nepagrįstai konstatuota, kad komisija privalėjo pareikalauti iš tiekėjo duomenų, patvirtinančių subtiekėjo išteklių prieinamumą, nes to nenumatė Pirkimo sąlygos. Nurodo, kad pagal Pirkimo sąlygų aprašo 24 punktą tiekėja neturėjo pareigos pateikti dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos UAB „P.“ išteklių prieinamumą.

Nustatyta, kad VPT, konstatuodama šį nusižengimą, vadovavosi Pirkimo sąlygų 22 punktu, kuriame nurodyta, kad „tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais <...>. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį“. Iš Pirkimo sąlygų 22 punkto matyti, kad ši nuostata numato tiekėjams bendrą pareigą įrodyti perkančiajai organizacijai, kad jiems bus prieinami ištekliai tų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jie remsis. Tiekėja UAB „A.“ nurodė, kad remsis subtiekėjos UAB „P.“ paslaugomis, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šios subtiekėjos išteklių prieinamumą. Šiuo atveju nepagrįstai apeliantas remiasi tik Pirkimo sąlygų aprašo 24 punktu, kuriame detalizuoti reikalavimai tretiesiems asmenims, visiškai neatsižvelgdamas į 22 punktą, kuriame nurodyta bendra pareiga pateikti informaciją apie kitų ūkio subjektų, kuriais remsis tiekėjas, pajėgumą. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucija, surašiusia nutarimą, kad komisijos nariai nepagrįstai nesiėmė veiksmų patikrinti, ar tiekėjai UAB „A.“, vykdant pirkimo sutartį, bus prieinami jos nurodytos subtiekėjos UAB „P.“ ištekliai.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta ir dėl to, kad padaryti nusižengimai yra nepavojingi, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Iš ANK 184 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį pakanka nustatyti, kad jis padarė šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad komisijos nariai, taip pat ir A. Š. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Vien šio fakto pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, jokie padariniai nėra būtini. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ANK nuostatos nesudaro net teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl A. Š. padaryto nusižengimo pripažinimo mažiau pavojingu. ANK 12 straipsnyje numatyta, kokios veikos yra mažai pavojingos. Nors konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nusižengimas gali būti pripažintas mažiau pavojingu, nėra nurodyta, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 184 straipsnyje, nepatenka. Taigi nėra net formalaus pagrindo A. Š. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą ir dėl to nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

Apeliantės atstovas advokatas G. Aleknavičius 2018 m. sausio 18 d. papildomai pateikė informaciją, susijusią su kita Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas ir komisijos nariui L. D. administracinio nusižengimo byla nutraukta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai. Teismų praktiką, kuria teismai privalo remtis, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl ja, kaip pagrįsta ir teisėta, vadovautis nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arvydas Daugėla