Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros atstovei Inai Zabielienei, trečiajam asmeniui O. Č. , institucijos, teikiančios išvadą, - Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai, o atsakovei A. Č. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikštą ieškinį atsakovei A. Č. , trečiajam asmeniui O. Č. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, globos ir rūpybos nustatymo, globėjo ir rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, išlaikymo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė terminuotai 1 metams apriboti motinos valdžią atsakovei dukros N. Č. , gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. Č. , gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; N. nustatyti nuolatinę globą, o V. – nuolatinę rūpybą, vaikų globėja ir rūpintoja bei turto administratore paskirti O. Č. , kartu su ja nustatyti abiejų vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovės išlaikymą jos vaikams periodinėmis kas mėnesį mokamomis 130,00 Lt dydžio, bet ne mažesnėmis kaip 1MGL, išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovė A. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Tretysis asmuo O. Č. prašė ieškinį patenkinti, apriboti motinai valdžią, nes vaikais dėl girtavimo tinkamai nesirūpina, ji sutinka būti sesers rūpintoja ir brolio globėja bei abiejų vaikų turto administratore, suteikia ir suteiks jiems gyvenamąjį būstą.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (43-44 b.l.), atstovė nurodė, kad institucija išvadą palaiko, prašo atsakovei terminuotai 1 metams apriboti motinos valdžią, nes atsakovė pastaruoju metu girtavo ir visiškai nesirūpino vaikais: jų pati neaugino ir neauklėjo, neišlaikė. Šiuo metu, nors motina nėra praradusi ryšio su vaikais, tačiau realiai dar nieko nedaro, kad situacija pasikeistų, tai rodo, kad ji nesiekia susigrąžinti vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovės A. Č. dukra N. Č. gimė (duomenys neskelbtini), o sūnus V. Č. gimė (duomenys neskelbtini) (13-14 b.l.), šias aplinkybes patvirtina 1993-05-12 gimimo įrašas Nr.170, ir 1998-07-07 gimimo įrašas Nr.173, sudaryti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (tėvystė nenustatyta).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR CK 3.156 str. įtvirtintas principas - tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti abu tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Dar 2006-09-22 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AĮ-784 (10 b.l.) atsakovės vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas A. Č. , o 2007-03-01 įsakymu Nr.AĮ-208 laikinoji globa panaikinta (9 b.l.). 2009-02-06 įsakymais Nr.AĮ-82 ir Nr.AĮ 83 atsakovės vaikams vėl nustatyta laikinoji globa, O. Č. paskirta vaikų rūpintoja ir globėja (7-8 b.l.).

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriuje saugoma medžiaga patvirtina (25-34, 36 b.l.), kad atsakovės šeima buvo stebima jau nuo 2000 metų, nes atsakovė jau tada nepilnamečius vaikus palikdavo be priežiūros, girtavo, todėl 2007-01-08 įsakymu Nr.AĮ-20 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (11-12, 37 b.l.), šioje šeimoje vaikų globėjos ir rūpintojos pareigas atlieka vaikų vyresnioji sesuo O. Č. . Trečiojo asmens O. Č. paaiškinimais, ne dėl kokių nors kitokių priežasčių, o dėl motinos girtavimo ir nesirūpinimo vaikais, ji ėmėsi juos globoti.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovės dukros N. ir sūnaus V. teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamiems savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nebuvo užtikrintos ir šiuo metu atsakovė šių jų teisių užtikrinti kol kas negali, o tai patvirtina jos pasyvus elgesys – net ir po ieškinio padavimo namuose tinkamų sąlygų vaikams kartu su ja gyventi nesudarė, neteikė išlaikymo, savo gyvenimo būdo nepakeitė.

Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovė iki teismui priimant sprendimą nerodė pakankamos iniciatyvos susigrąžinti vaikus. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaikais.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nors iš visų atsakovės vaikų tik dukra N. ir sūnus V. yra nepilnamečiai, tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, ji kol kas nepaisė ir nepaiso vaikų interesų, nes pirmiausia įgyvendina savo norus: nevengia vartoti alkoholį, nesirūpina gauti pajamų vaikams išlaikyti, pati nesirūpina sudaryti vaikams tinkamas sąlygas gyventi.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaikų atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, tėvų asmeniniai nesutarimai su vaiko giminaičiais, tinkamo būsto neturėjimas ir panašiai.

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaikais: nedalyvauja auklėjime, neteikia materialinio išlaikymo. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant visiškai, apriboti terminuotai 1 metų laikotarpiui, nes atsakovė, nors ir buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jai jokios sankcijos teismine tvarka iki šiol taikytos nebuvo, atsakovė buvo pakeitusi savo elgesį, vaikai jai buvo grąžinti, atsakovė neatsisako vaikų, jų ryšiai nėra galutinai nutrūkę, tai leidžia manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovei, jai motinos valdžią apribojus 1 metų laikotarpiui, sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros N. ir sūnaus V. atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 3d.).

Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 2 d., 4d.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, atsakovės dukros N. ir sūnaus V. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, jie dėl motinos girtavimo ir tinkamų sąlygų gyventi kartu su ja namuose nesudarymo, abejingumo jiems, pageidauja ir toliau gyventi ir būti auklėjami vyresniosios sesers O. Č. (LR CK 3.183 str. 3d.).

Nesant galimybės šiuo metu atsakovės dukrą N. ir sūnų V. grąžinti į savo šeimą, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jie jau gyvena trečiojo asmens globojami, kad vaikams būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis jais, o šiuo metu atsakovė negali užtikrinti vaikams jų teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (LR CK 3.248 str.1d.) numatytą globos (rūpybos) tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, N. Č. ir V. Č. , juos įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo tėvų ir jiems likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė globa (V.) ir rūpyba (N.), nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka ne tik vaikų pageidavimus, bet ir jų interesus (LR CK 3.183 str.4d.).

Kadangi N. ir V. Č. sesuo O. Č. užtikrina savo seseriai ir broliui saugias sąlygas gyventi, rūpinasi jų gerove, sveikata, auklėjimu, teismas nagrinėja šį ginčą vaikų interesais, N. rūpintoja, V. globėja ir abiejų vaikų turto administratore paskiriant O. Č. , kartu su ja nustatant N.ir V. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka ne tik nepilnamečių vaikų pareikštą norą, bet ir jų interesus (LR CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 1 p., 3.268 str., 3.269 str., 3.275 str.). Nėra duomenų, kad O. Č. negalėtų būti vaikų globėja ir rūpintoja (LR CK 3.269 str.). Tiek atsakovės vaikai, tiek O. Č. yra sveiki (15-17 b.l.), ką patvirtina medicininiai pažymėjimai, O. Č. dirbo ir buvo darbdavio teigiamai charakterizuojama, šiuo metu persikvalifikuoja ir ieško darbo (19,24 b.l.), sutinka nuolatinai rūpintis seserimi ir broliu (79 b.l.), kartu gyvenantis jų brolis A. Č. sutinka, kad sesuo O. nuolatinai globotų N. ir V. (23 b.l.), O. Č. nėra teista ar bausta administracine tvarka (20-21 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Atsakovė nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad būtų atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti dukrą ir sūnų vykdymo, ar kad šią pareigą vykdo.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovai negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovų dukrai ir sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina sesuo O. Č. , vaikai lanko mokyklą, savo turto neturi, taigi darytina išvada, kad labiausiai vaikų poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė pajėgi nuo 2009-02-06 iki vaikų pilnametystės mokėti po 130,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau taip, kad išlaikymo dydis nebūtų mažesnis už 1 MGL.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma.

Atsakovė savo nuomonės dėl ieškinio dalyje dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio ir formos nepareiškė, trečiojo asmens nuomone, atsakovė nebūtų pajėgi mokėti daugiau. Laikinoji globa ir rūpyba vaikams buvo nustatyta 2009-02-06, ieškovas šia datą sieja su reikalavimo teisės atsiradimu (LR CK 3.200 str.).

Atsakovė pareigos išlaikyti kitus asmenis, išskyrus nepilnamečius dukrą ir sūnų, neturi, atsakovė turi sveikatos sutrikimų (76 b.l.), iki 2007 m. buvo tik iš dalies darbinga, gaudavo pašalpą (70-71 b.l.), šiuo metu, trečiojo asmens teigimu, atsakovė dirba tik atsitiktinius darbus, tačiau tebevartoja alkoholį, kokio dydžio gauna pajamų, nežino, nes tik vieną kartą nupirko maisto produktų, atsakovės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (73 b.l.), VSDFV duomenimis atsakovė nuo 2008 m. gegužės nedirba (71 b.l.).

Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo amoralaus elgesio, pavyzdžiui, girtavimo, turto švaistymo ir kt., o taip pat abejingumas savo tėviškoms pareigoms, negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis (Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2008-07-15 Nr.X-1710 10 str. 2d.).

Vadovaujantis vaikų interesais, priteistinas išlaikymas N. Č. ir V. Č. ieškovo nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 130,00 Lt kas mėnesį, tačiau ne mažiau kaip viena bazinė socialinė išmoka, kiekvienam vaikui iš atsakovės nuo 2009-02-06 iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Tenkinant ieškinį visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( 21,50 Lt ) ir 222,00 Lt žyminio mokesčio (128,00 Lt (už reikalavimą apriboti tėvų valdžią) + 94,00 Lt (260,00 x 12 mėn. x 3 proc. = 94,00 Lt (suapvalinus, už reikalavimus priteisti išlaikymą)) (LR CPK 85 str.1d. 3p., 96 str.).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR CK 3.219 str. 3d.), nes suėjus 1 metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas, jei apribojimas nepanaikintas, vaiką įtraukia į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Terminuotai vieneriems metams apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei A. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros N. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

N. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja ir turto administratore paskirti O. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), kartu su ja nustatyti N. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą.

V. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą, jo globėja ir turto administratore paskirti O. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), kartu su ja nustatyti V. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės A. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai N. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 130,00 Lt dydžio, bet ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka, išmokomis nuo 2009-02-06 iki N. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui V. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis 130,00 Lt dydžio, bet ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka, išmokomis nuo 2009-02-06 iki V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 222,00 Lt žyminio mokesčio, 21,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašą nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.