Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-07-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-2065-377/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
e2YT-2065-377/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pareiškėjas
G. J.
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2065-377/2020Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00659-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. atstovo advokato Piotro Orlovo patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja G. J. patikslintu pareiškimu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs(duomenys neskelbtini) yra Z - S. G. (P), gimusios(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , brolis, o Z - S. G. (P) yra B. R., sesuo; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R., gimęs(duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) dėdė, o G. J. yra B. R. dukterėčia.

Pareiškime nurodė, kad L. Č. (pareiškėjos močiutė) ir Z. G. buvo sudarę santuoką, tačiau santuokos sudarymo faktą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę. L. Č. – G ir Z. G. (duomenys neskelbtini) gimė dukra Z - S. G.. L. Č. - G ir K. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilkijos rajono civilinės būklės įrašų biure. Sutuoktiniams suteiktos R ir R pavardės. L. R. ir K. R. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. R. (pareiškėjos dėdė). B. R. gimimo liudijimas buvo išduotas praėjus beveik keturiems mėnesiams po B. R. gimimo, todėl B. R. gimimo liudijime jau nurodyta L. G. santuokinė pavardė - R. Pareiškėjos mama Z - S. G. ir K. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Z - S. P. ir K. P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. P. (pareiškėja). (duomenys neskelbtini) Z S. P. mirė. Pareiškėja G. P. ir R. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo pareiškėjai suteikta J pavardė. (duomenys neskelbtini) mirė L. R., o (duomenys neskelbtini) mirė K. R.. (duomenys neskelbtini) mirė B. R., pareiškėjos dėdė. B. R. šeimos nebuvo sukūręs. Pareiškėja G. J. kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ajį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jos dėdės mirties, priėmimo, užvesta byla dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja G. J. šiai dienai negali užbaigti paveldėjimo bylos, kadangi neturi išsaugojusi L. Č. ir Z. G. sutuoktuvių liudijimo, todėl notarui kyla abejonės dėl Z-S. G. (pareiškėjos mamos) ir B. R. (pareiškėjos dėdės) tarpusavio giminystės ryšių, be to, kyla abejonės ir dėl pareiškėjos G. J. bei B. R. giminystės ryšių, todėl pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškėja pareiškime taip pat nurodo, kad Z - S. G. (P) ir B. R. buvo brolis ir sesuo, kadangi jų abiejų mama buvo L. Č.-G-R. Z-S. G. (P) buvo L. Č. - G - R dukra iš pirmosios santuokos, sudarytos su Z. G.. Tuo tarpu B. R. buvo L. Č. - G - R sūnus iš antrosios santuokos. Nurodytos aplinkybės bei išlikę Z - S. G. (P) ir B. R. gimimo liudijimai patvirtina, kad kraujo ryšys tarp pareiškėjos mamos ir pareiškėjos dėdės buvo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo - R. B. atsiliepimais į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad sutinka su G. J. pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad Z S. P. yra jos ir pareiškėjos mama, mirusi (duomenys neskelbtini) Z S. P. ir B. R. buvo brolis ir sesuo. Kol mama buvo gyva B. R. ir mama nuolat palaikydavo tarpusavio ryšius, atitinkamai bendravo su dėde ji ir jos sesuo (pareiškėja). Kadangi B. R. šeimos sukūręs nebuvo, todėl ji ir pareiškėja, jos sesuo G. J. yra vieninteliai likę artimi giminaičiai. Po dėdės mirties ji į notarų biurą nesikreipė dėl paliko priėmimo, palikimo priimti nepageidauja.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos G. J. ir suinteresuoto asmens R. B. tėvai Z - S. G. (P) ir K. P.. M. Z. - S. G. (P) tėvai buvo L. Č. (G) ir Z. G.. Pareiškėjos močiutė buvo sudariusi su Z. G. santuoką, tačiau santuokos sudarymo faktą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. vasario 17 d. pažymos apie santuoką matyti, kad Raudonės valsčiuje (duomenys neskelbtini) civilinės būklės santuokos aktų įrašų knygose Z. G. ir L. Č. santuokos duomenų nerasta. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad jų santuokos metu gimė pareiškėjos mama Z S. G., kuri(duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. P. ir tapo P.

Iš 1952 m. birželio 29 d. santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėjos močiutė L. Č. (G) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. R., kuri buvo įregistruota Vilkijos rajono civilinės būklės aktų įrašų biure. Buvo suteiktos pavardės R ir R. L. R. ir K. R. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus B. R. (pareiškėjos dėdė).

Iš mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjos mama Z S. P. mirė (duomenys neskelbtini) ; pareiškėjos močiutė L. R. mirė(duomenys neskelbtini) o jos sutuoktinis K. R. mirė(duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė B. R.. Pastarasis šeimos sukūręs nebuvo. Todėl vienintelė jo turto paveldėtojai liko pareiškėja bei suinteresuotas asmuo ( pareiškėjos sesuo R. B.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Z - S. G. (P) ir B. R. buvo brolis ir sesuo, kadangi jų abiejų mama buvo L. Č. - G- R. Z - S. G. (P) buvo L. Č. - G – R dukra iš pirmosios santuokos, sudarytos su Z. G., o B. R. buvo L. Č. - G - R sūnus iš antrosios santuokos su K. R.. Taigi, šių aplinkybių visetas bei išlikę Z-S. G. (P) ir B. R. gimimo liudijimai patvirtina, jog kraujo ryšys tarp pareiškėjos mamos ir pareiškėjos dėdės buvo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, mirus dėdei B. R. kreipėsi į notarų biurą pagal paskutiniąją dėdės gyvenamąją vietą. Iš pažymos apie paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad B. R. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta adresu(duomenys neskelbtini) . Iš pareiškėjos pareiškimo nustatyta, jog pareiškėjai kreipiantis į Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarą dėl paveldėjimo teisės į mirusio dėdės palikimo priėmimo, notaras, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais turimais giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais nustatė, jog nėra pateiktas L. Č. ir Z. G. sutuoktuvių liudijimas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas visapusiškai neįsitikinus, kad Z - S. G. (P) gimimo liudijime nurodyta moteris (mama) - L. Č., ir B. R. gimimo liudijime nurodyta moteris (mama) - L. G. - R yra tas pats asmuo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CP K 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 447 straipsnis numato, kad pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

Suinteresuotas asmuo - pareiškėjos sesuo R. B. atsiliepimu į pareiškėjos dėl prašymo nustatyti juridinį faktą prieštaravimų nereiškia, neprašo nustatyti juridinio fakto, kuris patvirtintų jos ir B. R. giminystės ryšius, kadangi dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po B. R. mirties, į notarų biurą nesikreipė ir priimti palikimą nepageidauja.

Juridinis faktas nustatytinas patvirtinti, jog B. R. ir Zenona - S. G. (P yra brolis ir sesuo, o B. R. yra G. J. dėdė, bei atitinkamai, kad G. J. yra B. R. dukterėčia. Minėto juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyti atitinkamas teises ir pareigas bei priimti palikimą, atsiradusį po dėdės B. R. mirties, kadangi po B. R. mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas. Pareiškėja neturi kitų galimybių ne teismo tvarka įrodyti esamą giminystės ryšį.

Laikytina, jog byloje iš pateiktų rašytinių dokumentų įrodyta, jog B. R. ir Z - S. G. (P) yra brolis ir sesuo, o B. R. yra G. J. dėdė, bei pareiškėja G. J. yra B. R. dukterėčia. Pareiškėja negali gauti neteismine tvarka giminystės santykius įrodančių dokumentų.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 1 p., 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl giminystės santykių nustatymo bei paveldėjimo tikslu (CPK 448 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jog B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra Z-S. G. (P), gimusios (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini) brolis, o Z-S. G. (P), gimusi(duomenys neskelbtini) , mirusi (duomenys neskelbtini) yra B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini) , sesuo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėdė, o G. J. yra B. R. dukterėčia.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės santykio nustatymo bei palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė