- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-1738/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- K. J.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1731-262/2012 pagal ieškovės K. J. ieškinį nurodytai atsakovei dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. J. ieškiniu, pareikštu atsakovei A. K., prašė: 1) nutraukti 2009 m. sausio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, dėl atsakovės kaltės (esminio sutarties nuostatų pažeidimo), kuria ieškovė įsipareigojo perleisti atsakovės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Butas), o atsakovė įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos (toliau – ginčo sutartis); 2) grąžinti iš atsakovės ieškovei pagal ginčo sutartį perduotą Butą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 154-155 l.).
Nurodė, kad atsakovė pagal ginčo sutartį privalėjo teikti ieškovei visišką aprūpinimą maistu, drabužiais, apranga, medikamentais, atlikti visus reikiamus namų ruošos darbus: tvarkyti ieškovės butą, atlikti skalbimo ir kitus darbus (ginčo sutarties 2 p.), tačiau atsakovė dėl nepagrįstų priežasčių nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2010 metų rugpjūčio pradžios (toliau – ginčo laikotarpis) nevykdė savo įsipareigojimų pagal ginčo sutartį, o tai laikytina esminiu šios sutarties pažeidimu. Pažymėjo, jog ieškovė iš atsakovės per nurodytą laikotarpį nėra gavusi pinigų, dėl ko ji buvo priversta už savo lėšas pirkti maistą, medikamentus, rūpintis buto, kuriame gyvena, priežiūra, atlikti namų ruošos darbus. Dėl nurodyto, ieškovė pagal CK 6.464 straipsnio 2 dalį turi teisę reikalauti iš atsakovės, kad ji grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą – Butą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 182-187 l. ). Nurodė, kad tariamas atsakovės netinkamas ginčo sutarties vykdymas negali būti grindžiamas ieškovės atsisakymu priimti išlaikymą (ginčo laikotarpiu ieškovė neįsileido į namus atsakovės pasamdytų asmenų, turėjusių atlikti atsakovės pareigas pagal ginčo sutartį, neatidarė durų, neatsiliepė į skambučius, o, atsiliepusi, nurodydavo, kad jai nereikalinga pagalba; CK 6.206 str.). Pažymėjo, jog šalys nebuvo susitariusios, kad atsakovė už savo pinigus pirks ieškovei maistą, medikamentus ir kitas prekes, o ginčo sutarties laikotarpiu, tarp jų ir ginčo laikotarpiu, atsakovė apmokėjo ieškovės komunalines, elektros, šildymo bei kitas buto išlaikymo išlaidas, todėl ieškovė be pagrindo teigia, jog atsakovė pažeidė ginčo sutartį, neduodama ieškovei pinigų. Atsakovės teigimu, šalys taip pat nebuvo susitariusios ir tai nenumatyta ginčo sutartyje, kad atsakovė teiks nuolatinę, kasdieninę priežiūrą, kadangi ieškovė prieš šios sutarties sudarymą nurodė, jog jai svarbiausia, kad ieškove būtų pasirūpinta tuomet, kai ji negalės savimi pasirūpinti. Juolab kad atsakovė tinkamai vykdė ginčo sutarties nuostatas ir nuolat rūpinosi ieškove: samdė ją prižiūrinčius žmones, pati atvykdavo pas ieškovę, nors gyvena už 300 km (duomenys neskelbtini), nuolat jai skambindavo ir apmokėdavo visas buto išlaikymo išlaidas.
Atsakovė A. K. pareiškė priešieškinį ieškovei K. J., kuriuo prašė: 1) nutraukti ginčo sutartį dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti iš K. J. A. K. naudai 16 554,065 Lt išlaidų; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 2-7 l.). Atsakovės teigimu, nors CK nuostatose nenumatytos kitos rentos gavėjo pareigos, išskyrus pareigą perduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau iš rentos mokėtojo įsipareigojimų turinio darytina išvada, jog rentos mokėtojas negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, jeigu rentos gavėjas nesudaro nuo jo priklausančių sąlygų, būtinų rentos mokėtojui įgyvendinti jam priskirtas pareigas (šiuo atveju neįleidžia rentos gavėjo į savo gyvenamąją vietą, atsisako išlaikymo turinį sudarančių paslaugų, nenurodo rentos mokėtojo atvykimo laiko, neatsako į telefono skambučius). Be to, atsakovė nurodė, kad ji dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo patyrė iš viso 16 554,65 Lt išlaidų, todėl, nepriklausomai nuo to, kurios šalies reikalavimas būtų patenkintas dėl sutarties nutraukimo (dėl ieškovės ar atsakovės kaltės), atsakovės patirtos išlaidos ieškovės buto išlaikymui pripažintinos kaip ieškovės nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.237 str. 2 d., 5 d.).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, jog atsakovė leistinais įrodymais nepagrindė išlaidų, patirtų, vykdant ginčo sutartį, dydžio (2 b. t., 30-32 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį: 1) nutraukė ginčo sutartį dėl atsakovės padaryto esminio šios sutarties pažeidimo; 2) grąžino ieškovei nuosavybės teises į Butą, perleistą atsakovei pagal ginčo sutartį; 3) priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 050 Lt išlaidų už advokato pagalbą; atmetė priešieškinį (2 b. t., 68-74 l.).
Nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė ginčo sutartimi prisiimtą prievolę, nes ieškovė negavo dalies to, ką pagal šią sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Pažymėjo, jog ieškovei ginčo sutarties sudarymo metu buvo 85 metai, jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl nėra pagrindo abejoti, jog ieškovei buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir aprūpinimas.
Pasak teismo, kritiškai vertintini atsakovės teiginiai, kad ieškovė atsakovei teigė, jog ieškovei pinigų nereikia, o reikia tik to, kad atsakovė pasirūpintų ieškovės priežiūra tuomet, kai ji negalės pati savimi pasirūpinti ir abi susitarė, kad atsakovė pas ieškovę atvažiuos tik išimtiniais atvejais arba esant galimybei, o buto tvarkymui, skalbimui, maisto, vaistų pirkimui, pagalbai ieškovei išsimaudyti, atsakovė savo sąskaita samdys žmones, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė paneigė, kad su atsakove iki sutarties pasirašymo buvo susitarta kitaip nei nurodyta sutartyje, be to, aukščiau nurodyti atsakovės argumentai nepatvirtinti įrodymais.
Teismas nurodė, kad atsakovė, sudarydama su ieškove ginčo sutartį, suprato, jog ieškovei pagal jos amžių ir sveikatos būklę yra reikalinga ne epizodiška, o nuolatinė priežiūra, kad ieškovė tinkamai vykdė ginčo sutarties pareigą perleisti atsakovei nuosavybės teise Butą, o atsakovė, gavusi pagal šią sutartį nekilnojamąjį turtą, prisiėmė pareigas, nustatytas CK 6.461 straipsnio 1 dalyje, tačiau nevykdė pareigos rūpintis rentos gavėja (ieškove) ir jai teikti išlaikymą iki gyvos galvos. Teismo nuomone, pašalinių asmenų samdymas neatleidžia atsakovės nuo jos pareigos išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos, be to, atsižvelgiant į blogą ieškovės sveikatos būklę, ieškovės išlaikymas tik jos sveikatos pablogėjimo momentu, neatitiktų ieškovės lūkesčių ir tikrųjų sutarties šalių ketinimų.
Teismo teigimu, atsakovė nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio neteikė ir neteikia nuolatinio ieškovės išlaikymo, taip pat kad, atsakovei nevykdant ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (kai jų vykdymas ieškovei buvo svarbus), buvo pažeisti ieškovės lūkesčiai ir interesai, prarastas pasitikėjimas atsakove, kuris būtinas išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose, kurie grindžiami šalių pasitikėjimu. Teismas sprendė, kad, atsižvelgus į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, jos esminius pažeidimus, padarytus atsakovės, ieškovės ieškinys patenkintinas ir nutrauktina ginčo sutartis, o ginčo butas grąžintinas ieškovei (CK 6.464 str. 2 d.).
Netenkindamas atsakovės priešieškinio, teismas nurodė, jog atsakovės padaryti ginčo sutarties pažeidimai pripažinti esminiais, todėl atmestinas atsakovės reikalavimas nutraukti ginčo sutartį dėl ieškovės kaltės. Be to, pažymėjo, kad ginčo sutartimi atsakovė įsipareigojo rūpintis Butu (ginčo sutarties 2.2 p.), todėl netenkintinas ir jos reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su šio buto išlaikymu, priteisimo. Pasak teismo, atsakovė rašytiniais įrodymais nepagrindė ir išlaidų, susijusių su 2 500 Lt sumokėjimu ieškovei, 100 Lt išlaidų už maistą (ieškovei gulint ligoninėje) bei 2 000 Lt išlaidų už ieškovės vežiojimą (CPK 178 str.). Teismo nuomone, ginčo sutartimi atsakovė įsipareigojo išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos bei teikti visokeriopą priežiūrą, todėl atmestinas atsakovės reikalavimas dėl 6 090 Lt išlaidų, sumokėtų už ieškovės priežiūrą kitiems asmenims, priteisimo. Juo labiau, kad pateikti banko sąskaitos išrašai parodo tik pinigų pervedimą R. G. ir K. M., bet ne atsakovės patirtas išlaidas, vykdant sutartį.
Teismas konstatavo, jog atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, be to, jos yra susijusios su ginčo sutartimi atsakovės prisiimtais įsipareigojimais, o nagrinėjamu atveju, atsakovei (rentos mokėtojai) iš esmės pažeidus ginčo sutartį, ji neturi teisės į atlyginimą išlaidų, susijusių su ieškovės (rentos gavėjos) išlaikymu (CK 6.464 str. 2 d.; CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; prijungti naujai pateiktus įrodymus (2 b. t., 79-84 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas be pagrindo nagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant atsakovei, kurios mažametė dukra susirgo dieną prieš 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdį, ir kurios sutuoktinis tuo metu buvo komandiruotėje, dėl ko atsakovė turėjo likti su sergančia dukra, t. y. negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl pateisinamos priežasties. Juolab kad atsakovės teisinės pagalbos sutartis buvo nutraukta 2011 m. gruodžio 20 d. (prieš pat šventes), todėl atsakovei objektyviai nepavyko rasti kito atstovo, kuris spėtų tinkamai susipažinti su byla ir atstovauti ją 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje.Iki ginčo sutarties sudarymo ieškovė buvo sudariusi su trečiaisiais asmenimis dar 2 sutartis dėl jos išlaikymo iki gyvos galvos, kurias nutraukė, todėl kyla įtarimų dėl ieškovės veiklos, siekiant gauti nepagrįstos materialinės naudos, sudarant tokio pobūdžio sutartis ir vėliau jas nutraukiant dėl netinkamo šių sutarčių vykdymo. Teismas, neįvertinęs reikšmingų bylos duomenų viseto, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės, dėl ko nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą (CPK 185 str.). Teismas konstatavo, jog ieškovė paneigė, kad su atsakove iki ginčo sutarties sudarymo buvo susitarta kitaip nei nurodyta sutartyje (kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovė asmeniškai vykdys ginčo sutartį), tačiau neįvertino aplinkybės, jog ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad, kalbantis telefonu su atsakove iki šios sutarties pasirašymo, buvo susitarta tik dėl rūpinimosi ieškove bei samdymo kitų asmenų, kurie turėjo tvarkyti ieškovės buitį, bei užtikrinimo, kad ji nesijaus vieniša. Be to, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), turi 3 vaikus, todėl nors ir labai senyvo amžiaus, bet veiksni ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė negalės rūpintis kasdiene jos priežiūra. Teismo išvados prieštaringos: nors teismas nurodė, jog atsakovė pati pripažino, kad ji asmeniškai neteikė ieškovei aprūpinimo, neatlikinėjo namų ruošos darbų, o šiems darbams atlikti samdė kitus asmenis, tačiau konstatavo, jog ieškovė neneigia, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė pati ar per kitus asmenis vykdė sutartinius įsipareigojimus.Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė asmenis, kuriuos prašė apklausti byloje liudytojais, ir kurie galėjo patvirtinti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl tinkamo rūpinimosi ieškove ir pastarosios piktnaudžiavimo jos teisėmis, tačiau, bylą išnagrinėjus, atsakovei nedalyvaujant, ji neturėjo galimybės atvesti šių liudytojų, o teismas jų neiškvietė savo iniciatyva. Dėl nurodyto teismas rėmėsi tik pažodiniu ginčo sutarties sąlygų vertinimu bei ieškovės subjektyviais paaiškinimais apie nepagrįstus jos lūkesčius, t. y. vadovavosi vienos šalies subjektyviu supratimu, o tai yra draudžiama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (2 b. t., 135-137 l.). Nurodo, kad teismas turėjo teisę bylą išnagrinėti, nedalyvaujant atsakovei, kuri į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių ir nepridėjo kartu su prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo įrodymų, patvirtinančių, kad kiti asmenys (sutuoktinis ar giminaičiai) negalėjo pasirūpinti susirgusiu vaiku; juolab kad liga nelaikytina svarbia neatvykimo priežastimi (CPK 246 str. 2 d.). Ieškovės teigimu, atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad teisinių paslaugų sutartis baigėsi 2011 m. gruodžio 20 d., kadangi ši sutartis baigėsi 2011 m. gruodžio 27 d., o tai patvirtino ir atsakovės atstovas, be to, atsakovė galėjo pirmos instancijos teismui pateikti kartu su apeliaciniu skundu pridėtus dokumentus, todėl jie neprijungtini prie bylos (CPK 314 str.). Pasak ieškovės, atsakovė visą laiką netinkamai vykdė pareigas pagal ginčo sutartį, o procesiniuose dokumentuose akcentavo ginčo laikotarpį, per kurį atsakovė mokėjo tik už jai perduotą butą, bet nevykdė kitų pareigų, numatytų ginčo sutarties 2 punkte, o nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio nebeišlaikė ir ieškovės buto. Taip pat nurodė, jog esminės įtakos ginčo sutarties nutraukimui turi tai, kad atsakovė ją netinkamai vykdė, o ne tai, kad vykdė per kitus asmenis. Ieškovė pažymi, kad atsakovės nurodyti liudytojai gali paaiškinti aplinkybes dėl ginčo sutarties vykdymo iki 2010 m. balandžio mėnesio, o ginčo laikotarpis yra nuo šio mėnesio iki rugpjūčio mėn.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo arba jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos); jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, o, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CK 6.460-6.461, 6.464 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė A. K. neatvyko į 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdį, nors teismo šaukimas į šį teismo posėdį jai buvo tinkamai įteiktas (2011 m. rugsėjo 8 d. įteiktas atsakovės atstovui – advokatui V. Vilkui; 1 b. t., 104-108 l.; 2 b. t., 41, 44 l.; CPK 118 str. (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.), o 2011 m. gruodžio 27 d. apygardos teisme faksu buvo gauti du atsakovės pranešimai: 1) 2011 m. gruodžio 20 d. pranešimas dėl teisinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo; 2) prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl to, kad susirgo atsakovės dukra, be to, kad nutraukta teisinių paslaugų teikimo sutartis, prie kurio pridedama 2011 m. gruodžio 27 d. medicininė pažyma dėl atsakovės neatvykimo į Vilniaus apygardos teismą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. dėl šeimos nario slaugymo (2 b. t., 49-51 l.).
Pažymėtina, kad teismas turi teisę neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos nelaikyti svarbia neatvykimo į teismą priežastimi (CPK 246 str. 2 d.). Juolab kad kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kiti šeimos nariai neturėjo galimybės slaugyti dukrą teismo posėdžio dieną (CPK 178, 185 str.). Be to, atsakovė, 2011 m. gruodžio 20 d. pranešdama apie atstovavimo santykių nutraukimą, nepasirūpino jos atstovavimu 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje, apie kurį jai buvo pranešta iš anksto (2 b. t., 41, 64 l.).
Dėl pasakyto yra pagrindo teigti, kad atsakovė be svarbios priežasties neatvyko į 2011 m. gruodžio 28 d. teismo posėdį, apie kurį buvo tinkamai informuota, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo bylą išnagrinėti iš esmės, nedalyvaujant atsakovei (CPK 246 str. 2 d.). Juolab kad atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, pasinaudojo galimybe pateikti įrodymus, jos nuomone, turinčius reikšmės bylos išnagrinėjimui, tačiau ji neprašo Apeliaciniame teisme apklausti liudytojų (tarp jų asmenų, kuriuos ji nurodė liudytojais pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).
Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės, neteisingai išspręsdamas ginčą. Minėta, kad apygardos teismas priėmė sprendimą, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, tinkamai pritaikydamas materialinės teisės normas (CPK 176, 185, 263 str.).
CK 6.460 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra, be to, gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 str. 1 d.). Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą; šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu (CK 6.464 str. 2 d.). Pagal CK 6.461 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, o rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams, todėl šie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai lemia tai, kad itin svarbus griežtas sutarties sąlygų laikymasis; be to, rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007, 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės su atsakove 2009 m. sausio 13 d. sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ieškovė perdavė atsakovei Butą, priklausiusį ieškovei nuosavybės teise, o atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise nurodytą butą, įsipareigodama išlaikyti ieškovę iki gyvos galvos (ginčo sutarties 1 p.; 1 b. t., 3-5 l.). Nurodytos sutarties 2 punkto nuostatomis, atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei visišką aprūpinimą „maistu, drabužiais, apranga, medikamentais, slaugyti ligos atveju, atlikti visus reikiamus namų ruošos darbus: tvarkyti Butą, ruošti maistą, atlikti skalbimo ir kitus darbus“, tuo tarpu ieškovei liko teisė iki gyvos galvos gyventi ir naudotis Butu (Sutarties 3 p.). Be to, šalys susitarė, kad, atsakovei iš esmės pažeidus ginčo sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės, kad ji grąžintų perduotą Butą, o atsakovė tokiu atveju neturi teisės reikalauti atlyginti jos išlaidų, susijusių su ieškovės išlaikymu (Sutarties 7, 9 p.).
Nors pagal ginčo sutarties 2 punktą atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei visišką aprūpinimą, byloje nustatyta (atsakovė neneigia), jog ginčo laikotarpiu atsakovė neaprūpino ieškovės maistu, drabužiais, apranga bei medikamentais, dėl ko ieškovė turėjo savo lėšomis įsigyti nurodytus daiktus, o tai patvirtina ieškovės teismui pateikti dokumentai (1 b. t., 6-10, 156-170 l.). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovės patirtas išlaidas ginčo sutarties 2 dalies įsipareigojimams tinkamai įvykdyti, tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 185, 314 str.).
Pagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad aukščiau nurodyto pobūdžio įsipareigojimai – tai kasdienės priežiūros prievolė, kurią būtina nuolat vykdyti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011). Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ginčo laikotarpiu atsakovė nuolat sumokėdavo tik už komunalines paslaugas (1 b. t., 24-41 l.); be to, paskutinis piniginių lėšų pavedimas K. M. (kuri, pasak atsakovės, rūpinosi ir prižiūrėjo ieškovę) buvo atliktas 2010 m. balandžio 11 d. (1 b. t., 24-41 l.), o, atsakovės mobilaus telefono skambučių išklotinės ataskaitos duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. liepos 30 d. atsakovė net neskambino 86 metų ieškovei (1 b. t., 44-103 l.), kuriai nuo 2007 m. spalio 19 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė visiškai nebevykdė įsipareigojimų pagal ginčo sutartį (1 b. t., 142-143 l.; 2 b. t., 17, 27 l.).
Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė (rentos mokėtoja) iš esmės pažeidė ginčo sutartį, todėl turėjo pagrindo šią sutartį nutraukti ir grąžinti atsakovei jos perduotą Butą ieškovei (CK 6.464 str. 2 d.).
Minėta, jog, nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl rentos mokėtojo kaltės (jam iš esmės pažeidus šią sutartį), rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jo išlaidų, susijusių su rentos gavėjo išlaikymu (CK 6.464 str. 2 d.).
Taigi dėl aukščiau nurodytų motyvų pagrįsta ir teismo išvada, jog atmestinas atsakovės priešieškinys, pareikštas ieškovei, dėl išlaidų, turėtų, vykdant ginčo sutartį, kurios nepaneigė apeliantės skundo argumentai (ginčo sutarties 7, 9 p.; CK 6.464 str. 2 d.; CPK 185, 263 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės argumento, susijusio su ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytomis išlaikymo iki gyvos galvos sutartimis, kadangi tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą.