- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-11
- Bylos Nr.
- 2K-159/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Gintaras Goda, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- V. V.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu trylikai metų. Iš V. V. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui priteista 11 103 Lt A. K.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio mėn. 13 d., apie 22 val., savo namuose, esančiuose Utenos raj., Daugailių sen., Daugailių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, su ypatingu žiaurumu, padarydamas daugybinius kūno sužalojimus bei suvokdamas, kad savo veiksmais sukelia S. J. dideles fizines kančias, smogė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 32 kartus buteliu, kirviu ir rankomis į galvos sritį bei kitas kūno vietas. Šiais savo veiksmais S. J. padarė daugybines muštines, kirstines, pjautines žaizdas, abiejų žandikaulių, nosies kaulų, abipusius šonkaulių lūžimus – kairėje pusėje I-III šonkaulių lūžimus, dešinėje pusėje II šonkaulio lūžimą, poliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžimus, abiejų smilkinių sričių, kaklo poodines kraujosruvas, dešinio paausio, kairio sėdmens bei pilvo nubrozdinimus, kaukolės veidinės dalies daugybinius kaulų lūžius, dėl to, išsiliejus kraujui galvos smegenų skilveliuose ir po galvos smegenų dangalais, nukentėjusioji mirė, - taip V. V. tyčia itin žiauriai nužudė S. J.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V kasaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti, paskiriant psichiatrinę ekspertizę. Tvirtina, kad neprisimena padaryto nusikaltimo ir nesuvokia, kaip tai galėjo padaryti. Tai patvirtina bylos medžiaga ir faktas, kad po nusikaltimo jis pats iškvietė policiją. Nusikaltimo aplinkybes jo prisipažinime užrašė pati tyrėja – tiek klausimus, tiek ir atsakymus. Nuteistasis mano, kad būtina nustatyti jo psichinę būklę nusikaltimo padarymo bei šiuo metu ir tik tuomet vertinti padarytos veikos pavojingumą ir jo atsakomybės klausimus. Prašo atsižvelgti į tai, kad niekada anksčiau neteistas, yra garbaus amžiaus, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą. Taip pat nesuvokia, kodėl teismas, skirdamas bausmę, nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktuose numatytų lengvinančių aplinkybių, nesivadovavo BK 54 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 5 ir 7 punktais. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, klaidingai nurodė, kad paskirta bausmė neviršija sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo
V. V. padarytas nusikaltimas dėl ypatingo žiaurumo sunkiai paaiškinamas atsižvelgiant į tai, kad V. V. yra senyvo amžiaus, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, bylos proceso metu nenustatyta ir svarių priežasčių, kurios paaiškintų tokio sunkaus ir žiauraus nusikaltimo padarymą. Tačiau ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo teisme metu atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, viso bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu V. V. buvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei bylą nagrinėjusiems teisėjams bei nuteistąjį gynusiems advokatams nekilo abejonių dėl jo psichinės būklės. Ikiteisminio bylos tyrimo metu dėl būtinumo skirti psichiatrinę ekspertizę buvo apklaustas specialistas, kuris padarė išvadą, kad psichiatrinė ekspertizė nereikalinga. Pats nuteistasis savo psichine būsena pirmą kartą suabejojo apskųsdamas teismų sprendimus kasacine tvarka. Pažymėtina tai, kad V. V. praeityje teistas laisvės atėmimo bausme už kūno sužalojimo padarymą. Teisėjų kolegija laiko, kad nėra įstatyminio pagrindo pripažinti, jog V. V. psichinės būklės klausimas buvo išspręstas pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus.
Dėl nuteistojo psichinė būklės įvertinimo bausmės atlikimo metu reikia kreiptis į bausmę vykdančios institucijos medicininės priežiūros įstaigą.
Dėl bausmės paskyrimo pagrindų
V. V. bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skirdamas bausmę, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančia – tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Individualizuojant bausmę, atsižvelgta į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai. Byloje nebuvo jokių pagrindų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra numatytos dvi alternatyvios bausmės – laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismas pasirinko švelnesnę bausmės rūšį ir skyrė ją artimą sankcijos vidurkiui. Nepagrįstai kasatorius mano, kad jam paskirta bausmė viršija sankcijos vidurkį trejais metais. BK 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sankcijos vidurkis apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytus bausmės dydžius ir gautą rezultatą dalijant pusiau. Taigi BK 129 straipsnio 2 dalies terminuoto laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkis yra dvylika metų ir šeši mėnesiai. Todėl teismai teisingai nurodė, kad bausmė paskirta artima sankcijos vidurkiui. Įstatymo taikymo aspektu bausmė V. V. paskirta tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.