Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūnas 2005 m. lapkričio 14 d. surašė P. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ str. 1 d. , kuriame nurodė, kad 2005 m. lapkričio 3 d. 10 val. UAB „Povaitoma“, adresu: Žemaičių 71, Joniškis, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad vairuotojas L. K. , nuo 2005 m. liepos 8 d. iki liepos 24 d. vairavo UAB „Povaitoma“ priklausančią automašiną IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbiami), nuo 2005-09-15 iki 2005-09-23 vairavo automašiną MAN 420, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), tačiau darbo sutartis su juo nesudaryta, jis neapdraustas privalomuoju socialiniu draudimu, t.y. jis dirbo nelegaliai. Darbo faktą įrodo įrašai minėto laikotarpio tachografo diskuose, iš kurių matosi, kad jis važiavo į tarnybines komandiruotes į užsienį. Leidus L. K. bendrovėje dirbti nelegaliai pažeistas Darbo kodekso 98 str. ir 99 str. reikalavimas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, o bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi teisę tik pakeisti nuorodą į Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, jo dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 str. 2d.). Įstatymas draudžia bylą nagrinėjančiam pareigūnui (organui) nustatinėti administracinio teisės pažeidimo esmę, vieta, laiką, būdą, jeigu jo nėra nurodyta protokole. Pateiktame teismui protokole šių būtinų duomenų nurodyta nėra, nes Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. l d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, o protokolas surašytas dėl to, kad UAB „Povaitoma“ atliktas patikrinimas, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas šioje byloje asmuo vairavo UAB „Povaitoma“ priklausančias transporto priemones ir kad jis dirbo nelegaliai; nurodoma, kad jis važiavo į tarnybines komandiruotes užsienyje, nes tai esą įrodo įrašai tachografo diskuose. Nelegalus darbas apibrėžiamas Darbo Kodekse, administracinė atsakomybė atsiranda darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, todėl iš protokolo ir prie jo pridedamų dokumentų ar kitokių įrodymų (t.y. iš bylos medžiagos) turi būti įmanoma nustatyti, kas UAB „Povaitoma“ yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Tai nustatinėjama įmonės registro duomenimis, steigimo dokumentais, sutartimis ir kitokiais įrodymais kurių šioje byloje nėra nors šiuos įrodymus turi surinkti visų pirma pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir tik po to nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.) Bylos medžiagoje, ar protokole nėra jokių duomenų apie minimų transporto priemonių priklausomybę UAB „Povaitoma“, apie P. S. pareigas ir funkcijas, kurias jis turi atlikti UAB „Povaitoma“, nėra apklaustas nei pažeidimo faktą patvirtinantis asmuo ir nėra žinoma, ką jis gali nurodyti, nėra apklaustas protokole nurodomas kaip nelegaliai dirbęs asmuo L. K. , nors visi jį identifikuojantys duomenys yra nurodyti. Nėra pridėta duomenų apie L. K. išvykimą į užsienį, apie tai, kad jis vairavo protokole nurodytas transporto priemones, kad turi teisę vairuoti tokias transporto priemones, o taip pat jokių duomenų apie jo pasiuntimą į komandiruotes, nėra jokių duomenų apie tai, kaip Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2005 m. lapkričio 18 d. patvirtintos neįvardintos kopijos (lydraštyje ir protokole minimi tachografo duomenys) atsirado prie protokolo, iš kur jie paimti ir ką reiškią; dalis dokumentuose esančių įrašų yra ne lietuvių kalba, nors turi būti išversti į lietuvių kalbą (ATPK 253 str.), be to, be specialisto, ar eksperto išvados kopijose esančios diagramos nėra suprantamos, nes jose nėra jokių duomenų apie UAB „Povaitoma“ ir P. S. .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-444/06 yra pažymėjęs, kad „teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Nustatydami ATPK 41³ straipsnyje numatytą pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.)...

ATPK 284 straipsnio, reglamentuojančio aplinkybes, išaiškintinas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, 2 dalyje nustatyta, kad „organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą“. Ši teisės norma yra skirta tais atvejais, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius....

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, nustatęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybių, ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas konkretus atvejis yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra pažymėjęs, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis); nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, DK 98 straipsnyje apibrėždamas nelegalaus darbo sąvoką, pavartojo kalbinę konstrukciją „esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams“. Aiškinant nurodytą teisės normos dalį, yra svarbios kelios aplinkybės: šia konstrukcija įstatymų leidėjas visų pirma siekė atriboti asmenų susitarimus darbo teisės reguliavimo srityje nuo susitarimų, reguliuojamų civilinės teisės ir kitų teisės šakų. Šis požymis reiškia tai, kad darbdavio ir darbuotojo faktiniai santykiai turi atitikti darbo sutarties požymius. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Dėl to DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai yra reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių leidžia vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos, ir taip tokia veika nėra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas. Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių turinio. Šių požymių turinys nustatinėtinas tiek, kiek būtina identifikuoti darbo teisinius santykius. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atlygintinumas nelegalaus darbo atveju nebūtinai pasireiškia mokant piniginį atlyginimą, bet gali būti atlyginama ir kitais būdais.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šioje byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino esamus byloje įrodymus ir tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, bei tinkamai atsižvelgė į teisminę praktiką.

Teismas bylą nagrinėja būdamas nešališkas proceso dalyvių atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmens teisės į teisingą teismo procesą principas). T.y. tas pats teismas negali vienpusiškai rinkti įrodymų kaltinančių asmenį, formuluoti jam kaltinimus ir po to jį nubausti.

Kaip matyti iš šios bylos medžiagos teismui buvo pateikta protokolas ir tachografo diskų kopijos, viso 13 lapų. Iš kur atsirado byloje tachografo diskų kopijos, ar tai teisėti ir leistini byloje įrodymai byloje duomenų nėra. Nėra aiškus ir diskų turinys ir jų įrodomoji reikšmė, nes jiems įvertinti reikalingos specialios žinios. Apeliantas nurodo, kad valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas, surašęs protokolą, yra kompetentingas pateikti teismui reikiamus paaiškinimus šiais klausimais. Bet byloje nėra duomenų apie šio pareigūno išsilavinimą, technines žinias, be to, pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra pakankamai nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Iš esmės byloje galimo nelegalaus darbo tyrimas yra neatliktas. Apelianto teiginys, kad faktas, kad asmuo vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę, yra pakankamas nelegaliam darbui konstatuoti, prieštarauja Darbo kodekso 98 str., 93 str. Kaip jau nurodyta aukščiau pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nelegalus darbas objektyviai pasireiškia asmeniui dirbant darbą; darbdavio ir dirbančiojo santykiams turint darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis), t.y. darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmeniui dirbant tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba einant tam tikras pareigas, asmeniui dirbant paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmeniui dirbant atlygintinai. Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame šioje byloje nėra duomenų, apie tai, kada ir su kuo L. K. susitarė dėl darbo, kad darbas buvo dirbamas atlygintinai, kad buvo nustatyta darbo tvarka, ar kad valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai tyrė šias aplinkybes, bet jų konkretaus turinio nepavyko nustatyti. Taigi, tinkamai pažeidimo esmė protokole nėra nurodyta. Ji ir negalėjo būti nurodyta, nes byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės buvo tiriamos.

Taip pat, byloje nėra išaiškinta ir visa eilė kitų bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, kurias nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai neištyrė asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn versijos, kad pažeidimą galėjo padaryti R. V. . Administracinės atsakomybės vienas principų yra asmens nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia, kad ne asmuo turi įrodinėti, kad yra nekaltas, o valdžios pareigūnai turi įrodinėti, kad asmuo padarė administracinės teisės pažeidimą.

Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai turi teisę prašyti teismą iškviesti ir apklausti liudytoją, jeigu tokios galimybės neturi patys. Byloje nėra duomenų, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai būtų teismui pateikę kokius nors prašymus dėl įrodymų rinkimo.

Joniškio rajono apylinkės teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, panaikinti skundžiamą nutarimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutarimą P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.