Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-664/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-664/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
Coface Austria, Coface Austria Kreditversicherung AG
Atsakovas
OAO „Jantarnyj Skaz“, OOO „SKAZ“
Kategorijos
  • 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-664/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2; 119.12; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-4648-450/2010 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančio per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams OAO „Jantarnyj Skaz“, OOO „SKAZ“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu solidariems atsakovams OAO „Jantarnyj Skaz“, OOO „SKAZ“ dėl 121 838,55 eurų skolos, 81 693,81 eurų baudos ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

Nagrinėjant bylą teisme, atsakovai OAO „Jantarnyj Skaz“, OOO „SKAZ“ pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad jie yra Rusijos Federacijoje registruoti juridiniai asmenys, todėl bylos teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal nacionalinę teisę ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis), kurią Lietuva ratifikavo 1992-07-30. Teigė, kad ieškovas reikalavimo teisę kildina iš 2009-09-22 reikalavimo teisės perleidimo sutarties, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui perleido reikalavimą į OOO „SKAZ“ skolą pagal 2007-02-02 ir 2007-11-27 faktoringo sutartis, todėl ieškovas įgijo tiek teisių, kiek jų turėjo pirminis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“. Raštiško susitarimo dėl ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos nėra, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, todėl pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, byla teisminga atsakovų buveinės vietos teismui, t. y. Rusijos Federacijos teismui. Teigė, kad CPK 781 straipsnio normos netaikytinos, nes ginčas niekada nebuvo teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Be to, pažymėjo, jog tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jis būtų vykdomas Rusijos Federacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad byloje ginčas yra kilęs iš 2009-09-22 reikalavimo teisės perleidimo sutarties, pagal kurią pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ perleido ieškovui reikalavimą į atsakovo OOO „SKAZ“ skolą. Teismas, įvertinęs 2007-02-02 ir 2007-11-27 faktoringo sutarčių, sudarytų su UAB „Papyrus Lietuva“ ir UAB „Libra Vitalis“, bendrąsias sąlygas, nustatė, kad UAB „Swedbank lizingas“ perėmė iš UAB „Papyrus Lietuva“ ir UAB „Libra Vitalis“ konkrečią reikalavimo teisę į skolininko OOO „SKAZ“ skolą, neperėmė pareigų, susijusių su prekių ar paslaugų kiekiu, kokybe, komplektiškumu, pristatymu, montavimu, garantiniu aptarnavimu ir kt. įsipareigojimų. Konstatavęs, jog ginčo santykis yra su tarptautiniu elementu, rašytinis šalių susitarimas dėl jurisdikcijos nebuvo pateiktas, teismas, vadovaudamasis CPK 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio 1, 2 dalimis, konstatavo, kad byla yra teisminga atsakovų buveinių vietos teismui, t. y. Rusijos Federacijos teismams. Atsižvelgdamas į tai, jog ši aplinkybė paaiškėjo iškėlus bylą, teismas, vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, ieškinį paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį, ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos teismui. Nurodo, kad:

1. Teismas neišnagrinėjo 2007-02-02 ir 2006-12-04 laidavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo OAO „Jantarnyj Skaz“, kurių 10 punkte buvo susitarta pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. UAB „Swedbank lizingas“ ieškovui perleido reikalavimą į atsakovo OOO „SKAZ“ skolą, todėl buvo perleistos ir reikalavimo teisės į skolos užtikrinimą pagal 2007-02-02 ir 2006-12-04 laidavimo sutartis. Dėl to teismas be pagrindo, nenurodydamas jokių argumentų, nusprendė, kad ieškovui neperėjo reikalavimo teisė į laidavimą. Šalių teisė pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą įtvirtinta CPK 32 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio 1 dalyje, buvo realizuota.

2. Reikalavimai atsakovams kyla iš tos pačios prievolės (yra susiję), todėl tikslinga abu reikalavimus nagrinėti kartu Lietuvos Respublikos teisme (CPK 33 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovai OAO „Jantarnyj Skaz“, OOO „SKAZ“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2007-02-02 ir 2006-12-04 laidavimo sutartys reguliuoja santykius tarp kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ ir laiduotojo atsakovo OAO „Jantarnyj Skaz“. Teigia, kad 2007-02-02, 2007-11-27 faktoringo sutartimis UAB „Swedbank lizingas“ buvo perleista konkreti reikalavimo teisė į skolą, tačiau jokios kitos teisės ir įsipareigojimai perleisti nebuvo, todėl teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Be to, tvirtina, jog ši byla yra labiau susijusi su Rusijos Federacija, kadangi prekės buvo tiekiamos į Kaliningradą, Rusijos Federaciją, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jis būtų vykdomas Rusijos Federacijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, pagal CPK 1 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Lietuvos Respublikos Seimas 1992-07-30 ratifikavo Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Šios sutarties 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismingumas nustatomas pagal atsakovo buveinę.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas, remiasi 2009-09-22 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ perleido ieškovui reikalavimą į skolininko OOO „Skaz“ skolą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, raštiško susitarimo dėl teismingumo pakeitimo nėra pateikta, todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismas, remdamasis CPK 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio 1, 2 dalimis, turėjo pagrindo konstatuoti, kad byla yra teisminga atsakovų buveinių vietos teismui, tai yra Rusijos Federacijos teismams (CPK 185 str.).

Kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas privalėjo vadovautis 2007-02-02 ir 2006-12-04 laidavimo sutarčių 10 punkto nuostata, pagal kurią buvo susitarta pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. Kaip atsiliepime teisingai nurodė atsakovai, laidavimas šiuo atveju yra papildoma (šalutinė) prievolė, užtikrinanti pagrindinės prievolės įvykdymą, tuo tarpu kilusio ginčo teismingumas nustatomas pagal pagrindinio skolininko buveinės vietą.

Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su reikalavimo perleidimu laiduotojo atžvilgiu, laiduotojo atsakomybe, nes šioje proceso stadijoje ieškininių reikalavimų pagrįstumas nėra sprendžiamas.

Apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas