Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-08 · Administracinė byla Nr. A-438-679-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
A-438-679-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
A.M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-679/2009Procesinio sprendimo kategorija 8.1.1, 9.4, 9.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjui A.M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A.M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. S-242(7-225/2007) dalį, kuria patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 73548 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizų mokestį, 16643,90 Lt šio mokesčio delspinigius, 22064 Lt šio mokesčio baudą ir 6598 Lt etilo alkoholio akcizų mokestį, 1493,13 Lt šio mokesčio delspinigių ir 1979 Lt šio mokesčio baudą;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 68-173 dalį, kurioje nurodyta sumokėti 73548 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizų mokestį, 16643,90 Lt šio mokesčio delspinigius, 22064 Lt šio mokesčio baudą ir 6598 Lt etilo alkoholio akcizų mokestį, 1493,13 Lt šio mokesčio delspinigių ir 1979 Lt šio mokesčio baudą.

Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškino, kad apdoroto tabako produkcija (cigaretės) buvo išimta iš apyvartos, t. y. konfiskuotos ir sunaikintos, prižiūrint kompetentingai institucijai, todėl pareiškėjas yra atleistinas nuo papildomai apskaičiuoto 73548 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizų mokesčio, 16643,90 Lt šio mokesčio delspinigių, 22064 Lt šio mokesčio baudos. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100 straipsniu ir 141 straipsniu, pareiškėjas yra atleistinas nuo papildomai priskaičiuotų baudų ir delspinigių, nes visos akcizais apmokestinamos prekės buvo konfiskuotos ir išimtos iš apyvartos, todėl biudžetui nebuvo padaryta žala. Pareiškėjas pabrėžė, kad yra bedarbis, turi mažamečių vaikų.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, jog Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžiu konstatuota, kad pareiškėjas laikė akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką. Pareiškėjui už laikytus nepaženklintus 54999 vnt. cigarečių pakelių, kurių kiekis mažinamas 100 vnt. pakelių, pagrįstai apskaičiuotas 73548 Lt akcizo mokestis, 16643,90 Lt delspinigių, paskirta 22064 Lt mokesčio baudos. Už laikytus banderolėmis nepaženklintus 180 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio (koncentracija 95 proc.) pagrįstai apskaičiuota 5472 Lt akcizo mokesčio, už laikytus 37 litrus etilo alkoholio (koncentracija 95,1 proc.) pagrįstai apskaičiuota 1126 Lt akcizo mokesčio, už 6598 Lt laiku nesumokėtą akcizo mokestį pagrįstai apskaičiuota 1493,13 Lt delspinigių, pagrįstai paskirta 1979 Lt šio mokesčio bauda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Marijampolės AVMI) atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsiliepime paaiškino, kad asmens apmokestinimas akcizų mokesčiu yra siejamas su šiuo mokesčiu apmokestinamų prekių pagaminimo ir laikymo faktu. Prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo prekių laikymo pradžios momento, nustačius banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktą. Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžiu yra nustatytas cigarečių ir etilo alkoholio laikymo faktas. Prievolė mokėti akcizų mokestį pareiškėjui atsirado nuo to momento, kai jis pradėjo laikyti šias prekes, tolesnis prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai mokestinei prievolei. Kadangi pareiškėjas tabako gaminius laikė neteisėtai, jam Akcizų įstatymo 31 straipsnio nuostatos netaikomos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog faktas, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikė nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes ir alkoholinius gėrimus) yra nustatytas Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-348-06. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. A-438-129/2008, Nr. A6-238/2007, A3-689-07 ir A20-208/2008, teismas padarė išvadą, jog mokesčių administratoriai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui kilo prievolė už cigaretes sumokėti 73548 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizų mokestį ir 6598 Lt etilo alkoholio akcizų mokestį bei 16643,90 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizo mokesčio delspinigius, 22064 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizo mokesčio baudą, 1493,13 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizų mokesčio delspinigius ir 1979 Lt apdoroto tabako (cigarečių) akcizų mokesčio baudą, kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymo 96-99 straipsnis bei 139 straipsnis.

Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad už konfiskuotas cigaretes jis neturi mokėti akcizo mokesčio. Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Įgyvendinant Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atleidimo nuo akcizų procedūros įtvirtintos Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklės, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155. Pagal Taisyklių 5 punktą nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad draudimas laikyti, gabenti ar parduoti apdorotą tabaką gali būti susijęs su: 1) įstatymuose nustatytų tabako kokybės reikalavimų pasikeitimu (pvz., pakito leidžiamų dervų, nikotino ar anglies monoksido kiekis cigaretėse ar kt.); 2) įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų apdoroto tabako gaminių ženklinimo reikalavimų pasikeitimu (pvz., naujo pavyzdžio banderolių atsiradimas, įpakavimo reikalavimų pasikeitimas ir pan.). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-129/2008 konstatavo, kad pagal nurodytas Taisykles nuo akcizo mokesčio gali būti atleidžiamas toks apdorotas tabakas, kuris Europos Bendrijų teritorijoje yra patekęs į teisėtą apyvartą (t. y. apdorotas tabakas, kuris buvo patekęs į teisėtą apyvartą, tačiau dėl tam tikrų Taisyklėse apibrėžtų priežasčių privalo būti išimtas iš apyvartos). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pareiškėjas A.M. tabako gaminius laikė neteisėtai, pažeisdamas fiziniams asmenims nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tvarką, todėl jam nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos, darytina išvada, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjos nuo akcizų (už cigaretes) mokesčio. Teismas konstatavo ir tai, jog byloje nustatyta, kad nei prašymo atleisti nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių, nei įrodymų, pagrindžiančių galimą atleidimą nuo delspinigių, teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas Marijampolės AVMI, VMI prie FM ar Mokestinių ginčų komisijai pateikęs nebuvo. Prašymo atleisti jį nuo baudų ir delspinigių pareiškėjas nepateikė ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atleidimo nuo delspinigių pagrindai numatyti Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnyje, o nuo baudų – 141 straipsnyje. Teismo nuomone, iš pareiškėjo skundo matyti, kad, pareiškėjo manymu, atleidimui nuo delspinigių turėjo būti pritaikytas MAĮ 101 straipsnio 3 punktas – kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (pareiškėjas nurodė, kad yra bedarbis, turi mažamečių vaikų). Galimą atleidimą nuo baudos ir delspinigių pareiškėjas grindžia ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu – kai mokesčių mokėtojas atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. ir 2008 m. balandžio 15 d. raštais A.M. buvo įpareigotas pateikti teismui įrodymus dėl MAĮ 100 straipsnio ir 141 straipsnio taikymo jo atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, kad jis yra bedarbis ir turi mažamečių vaikų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo atleisti A.M. nuo priskaičiuotų delspinigių šiuo pagrindu. Pareiškėjo argumentas, jog jis gali būti atleistas nuo priskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos tuo pagrindu, kad dėl jo veikos, kuria pažeidžiamos mokesčio įstatymo nuostatos, nepadaroma žala biudžetui, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl jo padarytų mokesčių įstatymo pažeidimų buvo padaryta reali žala biudžetui – į biudžetą negautos pajamos (pareiškėjui priklausantis sumokėti akcizo mokestis). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas jame nurodytais motyvais negali būti tenkinamas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:

1. Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Todėl esant juridiniam faktui, kuriam esant galima taikyti Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį prašiau mano atžvilgiu taikyti Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir atleisti mane nuo akcizų mokesčio. Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis atleidimą sieja su tabako gaminių sunaikinimu ir jokių papildomų sąlygų nenumato, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155 patvirtintos taisyklės prieštarauja ir neatitinka Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 daliai, kadangi Taisyklės įstatymą aiškina plečiamai.

2. Mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu skaičiuoja ir akcizo mokesčio delspinigius ir savaip interpretuoja teisės normas. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnis numato delspinigių skaičiavimo trukmę ir nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio Įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Tuo tarpu mokesčių administratorius delspinigius skaičiuoja nuo 2005 m. liepos 25 d. iki 2007 m. gegužės 29 d., t.y. skaičiuoja už 433 dienas. Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis numato, kad "teisės aktai, kuriuose nustatomas trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, taikomi po jų įsigaliojimo pradėtiems skaičiuoti delspinigiams. Iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo pradėtų skaičiuoti delspinigių skaičiavimas tęsiamas ne ilgiau, negu šiuose teisės aktuose nustatytas delspinigių skaičiavimo terminas. Jeigu delspinigiai iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo buvo skaičiuojami ilgiau, negu nustatyta šiuose teisės aktuose, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas". Vienas iš tokių teisės aktų, kuriose yra nustatytas senaties terminas delspinigių skaičiavimui yra Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, kuris nurodo, kad sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius skaičiuoja delspinigius nuo mokesčio, kuris dar net nėra patvirtintas, t. y. šiuo metu vyksta mokestinis ginčas ir tik pasibaigus ginčui ir įsiteisėjus galutiniam sprendimui bus aišku, ar aš turiu mokėti akcizo mokestį ar ne. Toks skaičiavimas neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principo. Tik patvirtinus mokesti ir man jo nesumokėjus, galima skaičiuoti delspinigius, o kaip matyti šiai dienai yra skaičiuojami delspinigiai nuo tariamo mokesčio. Delspinigių išieškojimui yra taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Todėl mokesčių administratorius delspinigius už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 25 d. iki 2007 m. gegužės 29 d., t. y. už 433 dienas apskaičiavo nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti.

Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo, jog Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Minėto įstatymo 97 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Taigi įstatymas numato du delspinigių skaičiavimo atvejus - vienu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo dienos, kai mokestis pagal galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo akto surašymo dienos. Taip Pareiškėjui patikrinimo aktu buvo apskaičiuoti akcizo delspinigiai nuo tos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo akto surašymo dienos. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o šiuo atveju dar mokesčių administratorius neturi teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, nes vyksta mokestinis ginčas (Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnis). Antru atveju delspinigiai skaičiuojami, jei mokesčių mokėtojas per 20 dienų nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo dienos mokesčio nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl akcizo mokesčio mokėjimo, už neteisėtai laikytas - apdoroto tabako (cigarečių) ir nedenatūruoto etilo alkoholio, prekes, kurios iš pareiškėjo buvo konfiskuotos, o tuo pačiu išimtos iš apyvartos.

Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-348-06. nustatyta, kad pareiškėjas, 2005 m. birželio – liepos mėnesiais, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikė nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes ir alkoholinius gėrimus (tikslu realizuoti)).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalį „Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.“

Akcizų mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas. Byloje nagrinėjamo įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija numatė, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams.

Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 6 dalį akcizo mokesčio mokėtoju buvo pripažįstamas asmuo, kuris 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, panaudojo akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, t. y. panaudojo šias prekes kitaip, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17, 25 ar 41 straipsniuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas minėtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas yra konstatavęs, „kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. prejudiciniame sprendime byloje C-325/99 (G. van de Water vs. Staatssecretaris van Financiën) dėl Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvos 92/12/EEB nuostatų taikymo išaiškino, kad Direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipa ( akcizais apmokestinamų prekių išleidimas vartojimui ) turi būti aiškinama taip, kad vien turėjimas prekės, apmokestintos vartojimo mokesčiu Direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos prasme yra prekės išleidimas vartojimui, jeigu ši prekė pagal galiojančias Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas nebuvo apmokestinta. Remiantis šiuo išaiškinimu, darytina išvada, kad 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB 6 straipsnio 1 pastraipoje naudojamos sąvokos - akcizais apmokestinamų prekių išleidimas vartojimui, atžvilgiu taikomas išaiškinimas (prilyginimas) dėl akcizais apmokestinamų prekių turėjimo, yra taikytinas ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 6 dalyje naudojamos sąvokos - „akcizais apmokestinamos prekės panaudojimas“ atžvilgiu, šios sąvokos turinį aiškinant analogiškai, nes prekės panaudojimas ir jos išleidimas vartojimui, pagal atliekamų veiksmų turinį iš esmės yra tapatūs.“

(Administracinės bylos Nr. A-438-182/2008; Nr. A-438-129/2008; Nr. A6-238/2007; A3-689-07).

Šios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 31 straipsnio l dalies nuostatas nustatančias, kad Lietuvos Respublikoje nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai, taip pat konstatavo, jog „Įgyvendinant Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atleidimo nuo akcizų procedūros pagal šį įstatyminį pagrindą yra numatytos poįstatyminiame teisės akte - Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėse (toliau - Taisyklės), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155. Pagal Taisyklių 5 punktą nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad draudimas laikyti, gabenti ar parduoti apdorotą tabaką gali būti susijęs su: 1) įstatymuose nustatytų tabako kokybės reikalavimų pasikeitimu (pvz., pakito leidžiamų dervų, nikotino ar anglies monoksido kiekis cigaretėse ar kt.; 2) įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų apdoroto tabako gaminių ženklinimo reikalavimų pasikeitimu (pvz., naujo pavyzdžio banderolių atsiradimas, įpakavimo reikalavimų pasikeitimas ir pan.). Taigi pagal nurodytas Taisykles nuo akcizo mokesčio gali būti atleidžiamas toks apdorotas tabakas, kuris Europos Bendrijų teritorijoje yra patekęs į teisėtą apyvartą (t. y. apdorotas tabakas, kuris buvo patekęs į teisėtą apvartą, tačiau dėl tam tikrų Taisyklėse apibrėžtų priežasčių privalo būti išimtas iš apyvartos)“ (Administracinės bylos Nr. Nr. A-438-129/2008; Nr. A6-238/2007;).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 07 03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Minėta, kad pareiškėjas tabako gaminius laikė neteisėtai, todėl jam nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos, o tai savo ruožtu lemia, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytą atleidimo nuo akcizų atvejį.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, jog mokesčių administratorius, teisėtai konstatavo, kad pareiškėjui kilo prievolė sumokėti akcizo mokestį bei su juo susijusias sumas (delspinigius ir baudą), kaip tai numato Mokesčių administravimo įstatymo 96-99 bei 139 straipsniai.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl neteisingos delspinigių skaičiavimo tvarkos bei trukmės.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta delspinigių skaičiavimo trukmė - 180 dienų, yra siejama (prasideda) nuo konkretaus juridinio fakto atsiradimo – teisės mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriaus taisykles, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui atsiranda, kai įsiteisėja atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinės nepriemokos. Mokestinio ginčo teismine tvarka nagrinėjimo atveju, tokia teisė atsiranda, kai įsiteisėja atitinkamas teismo sprendimas dėl priskaičiuotos mokestinės nepriemokos teisėtumo.

Ir priešingai nei nurodo apeliantas, minėta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis delspinigių skaičiavimo trukmės neriboja kitų laikotarpių atžvilgiu, kurie buvo iki anksčiau aptartos mokesčių administratoriaus teisės atsiradimo (priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką).

Todėl mokesčių administratorius apskaičiuodamas delspinigius už visą laikotarpį atsiradusį iki patikrinimo akto priėmimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė.

Nepagrįsta šiuo atveju apelianto nuoroda ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125. straipsnio 5 dalies 1 punktą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalį mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas