Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl konkurso protokolo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Ministerija 2018 m. sausio 23 d. paskelbė konkursą į Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus poziciją. Pareiškėjui, išnagrinėjus konkurso organizavimo medžiagą, kilo abejonių dėl konkurso organizavimo skaidrumo. Jo nuomone, konkursas buvo orientuotas, kad būtų išrinktas tuo metu laikinojo Tarnybos direktoriaus pareigas ėjęs T. K.. Būtent jis vadovavo skyriui, užsiimančiam ūkio subjektų veiklos kontrole.

Žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu patvirtintame Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo žuvininkystės kontrolės pareigūno funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme ir kituose teisės aktuose. Pareiškėjo teigimu, ši funkcija yra elementari ir niekuo neišsiskirianti, tačiau būtent šiai funkcijai nagrinėjamu atveju buvo suteiktas prioritetas. Žuvininkystės kontrolės stiprinimas, diegiant inovatyvias priemones, buvo tiesioginės T. K. pareigos, todėl jis buvo vienintelis konkurso pretendentas, kuris gali vykdyti šias funkcijas.

Be to, T. K. ir komisijos narė A. R.-P. yra glaudžiai susieti darbiniais santykiais, nes T. K. yra atsakingas už ruošimą Europos Komisijai Lietuvos Respublikos ataskaitų apie žvejybinio laivyno galimybių ir pajėgumų subalansavimą, o A. R.-P., būdama Ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė bei tiesiogiai atsakinga už žuvininkystės politikos formavimą, žuvininkystės planų, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos ruošimą ir koregavimą, savo darbinėje veikloje privalėjo vertinti Europos Komisijai teikiamus dokumentus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ne visiems pretendentams buvo sudarytos lygios galimybės laimėti konkursą. Žinutė internete dėl pretendentui keliamų reikalavimų iškreipė lygybės principą. Žemės ūkio viceministras sumaišė procedūras, nes asmuo nebuvo skiriamas į pareigas, todėl viceministras neturėjo diskrecijos teisės nurodyti, kokius reikalavimus turi atitikti būsimas Tarnybos vadovas. Paaiškino, kad garso įrašas patvirtina, kad pretendentams buvo užduodami tie patys klausimai.

Tarnybos direktoriaus pareigybės paskirtis, veiklos sritis, funkcijos, specialieji reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, o visos Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos vienodai svarbios, neišskiriant prioritetų. Dabartinis Tarnybos direktoriaus aprašymas galioja nuo 2016 m. balandžio 21 d. ir paskutinį kartą keistas dar Tarnybos direktoriaus pareigas einant I. Š..

Žemės ūkio viceministro komentaras buvo pateiktas Ministerijos interneto tinklalapyje 2018 m. sausio 23 d. paskelbtame straipsnyje „Paskelbtas konkursas į Žuvininkystės tarybos direktoriaus pareigas“. Tai buvo informacinio pobūdžio straipsnis, kuriame tik pateikta informacija apie konkursą bei trumpai nurodyta Tarnybos veikla, buveinė, esminiai vadovui formuluojami uždaviniai. Nei straipsnyje pateikiama informacija, nei viceministro komentaru nėra išskirtinai pabrėžiamas asmenų, turinčių patirties atliekant žuvininkystės kontrolės užtikrinimo funkcijas, tinkamumas eiti Tarnybos direktoriaus pareigas. Todėl pareiškėjas yra neteisus teigdamas, kad konkursas buvo orientuotas į atitinkamą asmenį.

Komisijos nariai pareiškėją įvertino balais nuo 2 iki 5, o jo balas buvo 2,7. Vertindami pareiškėjo tinkamumą, komisijos nariai skyrė panašius balus, nėra didelio skirtumo tarp komisijos narių įvertinimo. Pareiškėjo skundo argumentai dėl žemės ūkio viceministro pasisakymu padarytos įtakos komisijos nariams yra prielaidų pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. konkurso protokolo Nr. 2P-1 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 23 d. Ministerija paskelbė konkursą į Tarnybos direktoriaus vietą (b. l. 36).

2018 m. balandžio 11 d. žemės ūkio ministras priėmė įsakymą Nr. 3P-60 „Dėl konkurso komisijos“, kurio, vadovaudamasis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (toliau –Aprašas), 46 punktu sudarė pretendentų į Tarnybos direktoriaus (A lygis 19 kategorija) pareigas konkurso komisiją.

Komisijos nariai: A. B. – žemės ūkio viceministras, komisijos pirmininkas, A. B. – Ministerijos Teisės departamento direktorius, A. M. – Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus Vadovavimo gebėjimų tikrinimo grupės vadovė, R. P. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės patarėja, A. R.-P. – Ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė, J. R. – Ministerijos Teisės departamento Personalo skyriaus patarėja, T. T.-M. – Ministerijos vyresnioji patarėja. Komisijos sekretore buvo paskirta I. B. – Ministerijos Teisės departamento Personalo skyriaus vyriausioji specialistė (jos nesant – A. L. – Ministerijos Teisės departamento Personalo skyriaus vyriausioji specialistė). Žemės ūkio viceministras buvo įgaliotas konkurso metu atlikti direktoriaus tiesioginio vadovo funkcijas (b. l. 35).

Iš byloje esančio skundžiamo 2018 m. balandžio 12 d. konkurso protokolo Nr. 2P-1 matyti, kad 2018 m. balandžio 11 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-60 sudarytos komisijos posėdis įvyko 2018 m. balandžio 12 d. Į Tarnybos direktoriaus vietą pretendavo 9 asmenys: I. B.-Š., E. M., J. A., A. A., R. I., T. K., E. L., I. M. ir S. V.. Konkursą laimėjo T. K., surinkęs 8,5 balo, pareiškėjas konkurso metu surinko 2,7 balo (b. l. 22–31).

Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl įvykusio konkurso skaidrumo. Teigia, kad konkursas buvo orientuotas į tai, jog jį ir laimėtų T. K., tuo metu laikinai ėjęs Tarnybos direktoriaus pareigas. Pareiškėjas mano, kad vykdant konkursą nepagrįstai buvo suteiktas prioritetas Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme nustatytai funkcijai, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo žuvininkystės kontrolės pareigūno funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šią funkciją, pareiškėjo teigimu, galėjo atlikti tik pretendentas T. K.. Taip pat pareiškėjas teigė, kad žemės ūkio viceministras savo pasisakymais apie konkursą į Tarnybos direktoriaus vietą padarė įtaką konkurso komisijos nariams.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginius bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat vaizdo įrašus matyti, kad pareiškėjui minėtų abejonių dėl konkurso skaidrumo kilo susipažinus su Ministerijos interneto tinklalapyje paskelbtu straipsniu apie vyksiantį konkursą. Šiame straipsnyje buvo nurodyta, kad Ministerijoje 2018 m. sausio 23 d. paskelbtas konkursas į Tarnybos direktoriaus vietą. Nurodyta, kad vienas esminių vadovui formuluojamų uždavinių – žuvininkystės kontrolės stiprinimas, diegiant inovatyvias priemones, bei atstovavimas Lietuvai tarptautinėse organizacijose. Būsimas vadovas, viceministro A. B. teigimu, privalo turėti stiprias tiek vadovo, tiek lyderio kompetencijas, gebėti sutelkti kolektyvą ir būti nepriekaištingos reputacijos. Nurodyta, kad vykdant regionų stiprinimo programą Tarnyba yra perkelta į Klaipėdą. Naujo vadovo darbo vieta – pajūryje. Ši Ministerijai pavaldi institucija išduoda leidimus žvejoti Baltijos jūroje, prižiūri žvejybą bei išduoda leidimus supirkti žuvis, taip pat išduoda žvejybos laivų liudijimus ir užsiima žuvų veisimu.

Įvertinus šio straipsnio turinį, darytina išvada, kad jis yra informacinio pobūdžio, paskelbtas siekiant informuoti visuomenę apie vykdomą konkursą. Aplinkybė, kad straipsnyje buvo nurodyta viena iš daugelio Tarnybos direktoriaus funkcijų, numatytų žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintame Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašyme (b. l. 32–34), nesudaro pagrindo abejoti konkurso skaidrumu. Visa straipsnyje pateikta informacija tiek apie pačią Tarnybą, tiek apie jos direktoriaus funkcijas laikytina bendro pobūdžio, skirta trumpai supažindinti visuomenę su pačia Tarnyba ir jos direktoriaus atliekamų funkcijų specifika ir nesudaro pagrindo teigti, kad visų pretendentų galimybės nebuvo lygios.

Iš žemės ūkio viceministro A. B. komentaro turinio, kuriame nurodoma, kad „būsimas vadovas privalo turėti stiprias tiek vadovo, tiek lyderio kompetencijas, gebėti sutelkti kolektyvą ir būti nepriekaištingos reputacijos“, negalima daryti išvados, kad juo buvo siekiama padaryti įtaką konkurso komisijai dėl T. K. paskyrimo. Šiame pasisakyme pažymėta, kokias asmenines savybes turi turėti Tarnybos direktorius. Taigi Ministerijos interneto tinklalapyje pateikta informacija apie vyksiantį konkursą nesudaro pagrindo abejoti konkurso skaidrumu, todėl pareiškėjo skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad konkursą laimėjęs asmuo T. K. ir komisijos narė A. R.-P. yra susiję darbiniais ryšiais.

Aprašo 51 punkte nustatyta, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.

Teismas, atsižvelgdamas į Aprašo 51 punkto nuostatą, konstatuoja, kad šiuo atveju vien tik ta aplinkybė, jog konkursą laimėjęs asmuo – T. K. – su viena iš komisijos narių buvo siejamas darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo abejoti šios komisijos narės nešališkumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkurso pradžioje buvo supažindintas su visa konkurso komisija. Byloje nėra duomenų, kad jis konkurso metu būtų kėlęs klausimą dėl komisijos narės A. R.-P. nešališkumo. Be to, be šios komisijos narės, komisijoje yra dar 5 nariai, taigi jos balsas konkurso metu nebuvo lemiamas.

Teismas, įvertinęs byloje esančią informaciją apie vykusį konkursą, konstatuoja, kad konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas laikantis Apraše nurodytų reikalavimų ir procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. konkurso protokolas Nr. 2P-1 yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį panaikinti nėra, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.