- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 1-1412-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40962-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 6 d., bei automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę R. G., t. y. vieną kartą kumščiu trenkė R. G. į veido sritį, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis grįžo namo apie 2-3 val. nakties. Jis tuo metu buvo išgėręs. Įvyko konfliktas, jis pastūmė ir trenkė R. G. kumščiu, pataikė jai į veidą. Jis sudavė jai vieną kartą. Taip atsitiko pirmą kartą. Nurodė, kad jis tuo metu gyveno su R. kaip pora, jie turi bendrą vaiką. Jie gyvena kartu 3-4 metus. Savo veiksmus vertina neigiamai, atsiprašė nukentėjusiosios. Pripažino, kad jis turi problemų su alkoholio vartojimu, šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) dėl to. Iki to įvykio jis gėrė apie pusę metų, paskutines dvi savaites iki įvykio gėrė kiekvieną dieną. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo, jis šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini), jis turi būti visą laiką ten, gyventi, kol vyksta (duomenys neskelbtini). Pradėjo gydytis savo noru. Gydymas truks iki (duomenys neskelbtini).
Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2021 m. lapkričio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. Parodė, kad jis su sugyventine R. G. gyvena apie 3-4 metus, jai priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Turi bendrą dukrą. 2021 m. lapkričio 22 d., apie 02.00 – 03.00 val., grįžo namo iš (duomenys neskelbtini), kur buvo pas brolį. Ten būdamas, vartojo alkoholį. Tada brolis parvežė jį naktį namo. Grįžęs namo, jis įjungė šviesą, o R. pradėjo dėl to šaukti, nes miegojo. Ji taip pat buvo išgėrusi. Ji atsikėlė iš lovos ir jam į veidą su nagais įdrėskė. R. buvo labai supykusi dėl įjungtos šviesos. Jis bandė ją atstumti nuo savęs ir, kiek pamena, su dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės veido sritį. R. tada atsitraukė ir jie nuėjo miegoti. 2021 m. lapkričio 24 d., apie 12.00 val., atėjo R. brolis M. G., kuris pamatė mėlynę po R. kairia akimi. R. jam pasakė, kad ją sumušė A. K., ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir patalpino į areštinę. Dėl R. suduoto smūgio prisipažįsta, gailisi, tai buvo pirmas kartas, kada panaudojo smurtą prieš R. (b. l. 77-79).
2021 m. lapkričio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu A. K. gyvena 3 metus. Kartu augina jos (duomenys neskelbtini) vaikus ir jų bendrą dukrą K., gimusią (duomenys neskelbtini). A. K. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau pakeitė darbą ir pradėjo išgėrinėti. 2021 m. lapkričio 22 d. A. namo grįžo apie 02.00 val., buvo neblaivus, įjungė namuose šviesą. R. G. jam pasakė, kad jis išjungtų šviesą, kadangi prikels vaiką, kuris miegojo ant sofos su R. G.. Tada A. K., nieko nesakęs, priėjo prie R. G., ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę akį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir aplink akį, ir ant kairio žando atsirado mėlynė, fizinį skausmą sumuštoje veido srityje jaučia iki šiol. A. anksčiau prieš ją nebuvo smurtavęs, policijos niekada nekvietė, mano, kad jo agresiją iššaukė suvartotas per didelis alkoholio kiekis (b. l. 25-26).
2021 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. papildomai parodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. ji buvo namuose su vaikais. R. G. tą dieną alkoholio nevartojo. Sugyventinis A. grįžo namo apie 02.00 val., buvo neblaivus, įjungė namuose šviesą ir ji jam pasakė, kad jis išjungtų šviesą, kadangi prikels vaiką, kuris miegojo ant sofos su R. G.. Tada jis, nieko jai nesakęs, priėjo prie jos ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę akį, dėl ko pajuto fizinį skausmą ir aplink akį, ir ant kairio žando atsirado mėlynė, fizinį skausmą jautė sumuštoje veido srityje. Po konflikto A. nuėjo miegoti į kitą kambarį, o ji po šio įvykio pasiėmė ledo ir pridėjo prie veido, nes tuo metu manė, kad bus tik sumušimas. Tą dieną į policiją nesikreipė, kadangi manė, kad pati išspręs šį šeimyninį konfliktą ir teisėsaugos neprireiks. Ryte atsikėlusi pamatė, kad veido srityje buvo susidariusi mėlynė. Atsikėlęs A. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, po ko nuėjo į vaistinę, nupirko jai vaistų. Tą dieną ji jam neatleido ir su juo nebendravo. 2021 m. lapkričio 24 d. jos vyriausiasis sūnus L. A. grįžo iš močiutės namo ir pamatęs, kad ant jos veido yra mėlynė, nieko nesakęs, nuėjo pas save į kambarį ir valandos bėgyje į namus atvažiavo policija. R. G. nesuprato, kokiu tikslu atvažiavo du policijos ekipažai. Kada pareigūnas paprašė išeiti į lauką, kad būtų galima nufotografuoti sužalojimą, tik tada suprato, kad jos sūnus L. iškvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi jos buvęs vyras, L. tėvas R. A., pastoviai prieš ją smurtavo, o tai įtakojo jų skyrybas. Todėl sūnus L. nusprendė šį kartą ją užstoti prieš savo patėvį, kad tai nepasikartotų. Pareigūnai R. G. nufotografavo, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal faktą, po ko A. buvo sulaikytas ir išvežtas. Sekančią dieną, kada A. buvo paleistas iš areštinės ir grįžo namo, susirinko tam tikrus daiktus ir pasakė, kad išvažiuoja gydytis į (duomenys neskelbtini) nuo alkoholizmo. Šiai dienai R. G. skausmas pilnai nėra praėjęs. Kūno tyrimui po įvykio R. G. nesiregistravo ir kūno tyrimo nedarė. Dėl šio įvykio pretenzijų sugyventiniui turi, kadangi jis turi atsakyti už tai, ką padarė, kad daugiau ateityje tai nebesikartotų (b. l. 37-40).
2021 m. gruodžio 8 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d., patruliuodamas su vyr. patrule E. J., apie 12.03 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas nurodė, kad jo motiną R. G. prieš kelias dienas sumušė sugyventinis A. K.. Tą naktį jis laužėsi į namą, sudaužė langą, duris. Pranešėjas prašė motinai iškviesti ir GMP, kadangi ant jos matosi sumušimai. Atvykus, juos pasitiko vaikinas, kurio paprašius prisistatyti, šis pristatė kaip L. A.. Paprašius papasakoti įvykio aplinkybės, jis nurodė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo motiną R. G. prieš kelias dienas sumušė sugyventinis A. K.. Tą naktį, 2021 m. lapkričio 24 d., jis laužėsi į namą, sudaužė langą bei duris. Prie namo buvo akivaizdžiai neblaivus A. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Jis įvykio aplinkybių papasakoti nesugebėjo, kadangi buvo stipriai neblaivus. Užėjus į namą, juos pasitiko moteris, kuri prisistatė R. G., kuri paaiškino, kad neblaivus sugyventinis A. K. 2021 m. lapkričio 21 d., apie 02.00 val., grižo namo. Kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu A. K. kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą. R. G. patyrė fizinį skausmą. Bendraujant su nukentėjusiąja, buvo matoma, kad pastaroji taip pat yra neblaivi. Bendraujant su nukentėjusiąja, buvo matomi akivaizdūs sužalojimai: hematoma aplink kairę akį, taip pat veidas buvo patinęs. Tačiau mėlynė buvo jau susiformavusi, o tai rodo, kad ji padaryta galimai prieš kelias dienas. A. K. sulaikytas ir pristatytas į OVS (b. l. 54-57).
2022 m. sausio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. A. parodė, kad jis norėtų papasakoti apie įvykį, dėl ko kreipėsi į policiją. Jo mama yra R. G. o A. K. yra jos sugyventinis. Jis pas juos gyvena namuose jau apie 2,5 metų, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name. A. K. dažnai naudojo fizinį smurtą tiek prieš L. A. mamą R. G., tiek yra naudojęs fizinį smurtą prieš patį L. A.. Po močiutės mirties (duomenys neskelbtini) (R. G. mamos) mama R. G. nustojo vartoti alkoholį ir jo nebevartojo. Vėliau, po 1–1,5 metų, kai susipažino su savo draugu, o dabar jau sugyventiniu A. K., kuris nuo pat pradžių vartojo alkoholį, kartu su juo pradėjo vartoti alkoholį ir mama R. G.. 2020 metais, jeigu gerai prisimena, lapkričio mėnesį, L. A. ir jo brolis buvo išvežti į (duomenys neskelbtini). Bendrai kalbant, tai mama jų labai neprižiūrėjo, jos priežiūra buvo tik maisto pagaminimas. Jeigu paprašydavo nupirkti rūbų ir kitų reikiamų daiktų, visada būdavo tas pats atsakymas – nėra pinigų. Mama labiau rūpinosi bei rūpinasi savo sugyventiniu A. K.. Todėl L. A. atsibodo toks gyvenimo būdas ir jis išsikraustė gyventi pas savo močiutę (iš jo biologinio tėvo pusės). Dar prieš porą dienų, kuomet jis kreipėsi į policiją, jis gyveno pas močiutę. L. A. ir jo mamos brolis (dėdė) M. nusprendė, kad taip viskas tęstis nebegali ir nusprendė nuvažiuoti į namus pas mamą ir tiesiogine prasme išvaryti A. K. iš namų. Tuo metu, prieš kelias dienas, (duomenys neskelbtini) jo brolį bei seses išsivežė į (duomenys neskelbtini). Atvykus į namus, eilinį kartą rado A. K. ir L. A. mamą vartojančius alkoholį. Abu jie tuo metu buvo girti, sunku buvo susikalbėti. Tačiau L. A. su dėde išvarė A. K., kuris pasiėmė nuo stalo alkoholį bei sūrį iš šaldytuvo, ir išėjo iš namų. Mama tuo metu visiškai neprieštaravo dėl jų elgesio, kad jie nusprendė išvaryti A. K.. Po ko mama liko viena namuose, o L. A. su dėdė išvažiavo atgal namo, pas močiutę. Sekančia dieną L. A. paskambino mamai ir paklausė, kaip ji jaučiasi, ką veikia ir bendrai pasiteiravo apie jos sveikatą. Ji pasakė, kad viskas gerai. Po šio pokalbio su mama, L. A. kartu su dėde M. nusprendė vakare nuvažiuoti patikrinti, kokia yra situacija namuose, (duomenys neskelbtini). Atvykę rado A. K. vėl esantį namuose kartu su R. G.. Jie pakartotinai A. K. išvarė iš namų ir vėl išvažiavo namo pas močiutę. Po kelių valandų L. A. vėl paskambino mamai ir ji pasakė, kad A. K. išlaužė namuose duris ir vėl įėjo į vidų. Sekančios dienos vakarą L. A. kartu su dėde nuvažiavo vėl pas mamą pakeisti durų spynos ir sutvarkyti duris. Kol jie nuvažiavo nupirkti spynos į parduotuvę, A. K. atėjo ir išdaužė namų langą. Grįžę iš parduotuvės jie pakeitė spyną, bet rakto nuo naujų durų mamai nepaliko. L. A.su dėdė išvažiavo ir, perstatę automobilį, palaukė pažiūrėti, kas bus toliau, ar A. K. grįš į namus, ar mama priims jį atgal. Po valandos A. K. vėl pradėjo vaikščioti aplink namus. L. A. su dėde nuėjo iki A. K. ir pasakė, kad jis išeitų ir į šituos namus nebegrįžtų. A. K. paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini), ką jie ir padarė. Sekantį rytą jis vėl paskambino mamai pasiteirauti, ar viskas gerai. Mama jam pasakė, kad A. K. jai naktį, tarp 02.00 val. – 03.00 val., skambinėjo bei trankė į duris, kad jį įleistų. L. A. su dėde vėl nuvažiavo pas mamą. Atvykęs į namus pamatė, kad mama yra sumušta. L. A. matė, kad ant jos veido dešinės pusės akies buvo mėlynė bei akis buvo patinusi. Tuomet L. A. jau iškvietė policiją ir visas aplinkybės nurodė 112. Atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis viską paaiškino ir pareigūnai sulaikė A. K., ir jį išsivežė. Šiai dienai L. A. su mama retkarčiais bendrauja, A. K. negyvena su mama ir neatvažiuoja, kadangi jis gydosi nuo alkoholizmo. Kiek yra bendravęs su mama telefonu, iš balso girdi, kad ji yra pavartojusi alkoholio ir yra tikrai neblaivi. Mama yra nedirbanti, gyvena viena, kadangi visi vaikai yra (duomenys neskelbtini), L. A. gyvena pas močiutę, o mažoji sesuo K. K. gyvena pas (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-62).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2021 m. lapkričio 24 d., apie 12.03 val., buvo gautas L. A. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), jo motiną R. G. prieš kelias dienas sumušė jos sugyventinis A. K.. Iš pranešėjo motinos (duomenys neskelbtini) paėmė (duomenys neskelbtini) vaikus, kurie dabar yra (duomenys neskelbtini). Pranešėjas prašo motinai iškviesti GMP, kadangi ant jos matosi sumušimai (b. l. 3).
2021 m. lapkričio 24 d. R. G. protokole – pareiškime užfiksuota, jog 2021 m. lapkričio 22 d., tarp 02.00 val. ir 03.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. K., grįžęs namo, būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko R. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, aplink kairę akį atsirado hematoma. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8).
2021 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio A. Z. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko L. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad minėtu adresu prieš kelias dienas jo motiną R. G. sumušė jos sugyventinis A. K.. Šiąnakt, 2021 m. lapkričio 24 d., A. K. laužėsi į namą, sudaužė langą, duris. Prie namo buvo akivaizdžiai neblaivus A. K.. Namuose buvo R. G., kuri paaiškino, kad neblaivus sugyventinis A. K. 2021 m. lapkričio 21 d., apie 02. val., grįžo namo, tarp jų kilo konfliktas ir A. K. kumščiu vieną kartą sudavė R. G. į veidą. R. G. patyrė fizinį skausmą. Ant R. G. veido matėsi kraujosruva. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 15-18, 19-20).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu R. G. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 27).
Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 rodmenų kvitas užfiksuota, kad A. K. 2021 m. lapkričio 24 d. 13.45 val. buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas (b. l. 68).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. savo šeimos nariui – sugyventinei R. G., su kuria kartu gyvena, turi bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis A. K., apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2021 m. lapkričio 22 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę R. G., t. y. vieną kartą kumščiu trenkė R. G. į veido sritį, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes A. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimais žmogaus sveikatai, veika padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į tai, kad žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – darbingo amžiaus, vedęs, nedirbantis (b. l. 91-92), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 94), baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų (b. l. 95-102), teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 111-122), gydosi nuo alkoholizmo (duomenys neskelbtini), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant didesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5 punkte numatytus įpareigojimus bei BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį A. K. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, laisvės apribojimo bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 24 d. 12.50 val. iki 2021 m. lapkričio 25 d. 12.11 val. (b. l. 69, 80), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vokas su CD disku, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81) –paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios; 2) gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant jam per laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį: 1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios; 2) gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant jam per laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 24 d. 12.50 val. iki 2021 m. lapkričio 25 d. 12.11 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį voką su CD disku, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.