Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, sekretoriaujant Skaistei Cinkutei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lautoma“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Nematekas“, tretysis asmuo UAB „Barela“, dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu, skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-14 atsakovas ieškovui pranešė, kad savo prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas iš dalies 15434,02 Lt sumai, įskaito į savo priešpriešinius reikalavimus ieškovui pagal pretenziją Nr. 02/01 ir 02/02.

Be to, atsakovas, vadovaujantis CMR 27 str. 1 d., pažeidęs savo prievolę atsiskaityti sutartais terminais, moka 5 proc. metines palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o vadovaujantis krovinio pervežimo sutarties Nr. 2011/01/10-3 13 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 0,3 delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, todėl ieškovas prašo priteisti 129,67 Lt delspinigių.

Patikslino, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė tarptautinio krovinių vežimo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriems taikytina 1956 m. CMR konvencija.

Paaiškino, kad ieškovas iš atsakovo nurodytos vietos 2010 11 21 pakrovė ir išvežė 20480 kg (netto) šaldytos vištienos filė, t.y. 2048 dėžės po 10 kg kiekviena - tai patvirtina ir ieškovo vairuotojo parašas ant CMR. Pagal sąskaitą-faktūrą LVS 15416 (t.1, b.l. 117-118) pirkėjas Forrester LTD turėjo gauti 20480 kg (netto) šaldytos vištienos filė,tačiau faktiškai gavo tik 19280 kg (netto) krovinio. Vadinasi, vežėjas nepristatė – 1200 kg (120 dėžių) krovinio, kurio vertė 4404 EUR (3,67 EUR už kg). Apie tai ieškovas buvo informuotas 2011-02-17 pretenzija Nr. 02/01, kartu pateikiant dokumentus, įrodančius, kokie krovinio kiekiai buvo pakrauti iš sandėlio.

Pagal CMR konvencijos 17 str. 1 d. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Be to, pagal krovinio vežimo sutarties 15, 16 punktus, vežėjas įsipareigojo laiku ir saugiai pervežti krovinį, nedelsiant informuoti užsakovą apie pervežimo metu vykstančius nesklandumus, vėlavimus ir t.t.

Nurodė, kad rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad vežėjas (Ieškovas) pakrovė ir ėmėsi vežti 20480 kg (netto) šaldytos vištienos filė, tačiau pirkėjui pristatė tik 19280 kg (netto) krovinio, todėl laiko, kad, kad vežėjas prarado dalį krovinio, neinformavo apie tai atsakovo, ir turi už tai atsakyti, t.y. kompensuoti patirtus nuostolius, kuriuos sudaro nepristatyto krovinio dalis, t.y. 1200 kg (120 dėžių) krovinio, kurio vertė 4404 EUR (5,67 EUR už kg), kas sudaro 15193,80 Lt.

Tvirtina, kad vežėjas pažeidė krovinio vežimo sutartimi Nr.2010/11/18-07 prisiimtą pareigą informuoti užsakovą (atsakovą) apie bet kokius vežimo metu kilusius nesklandumus ir nepranešė, kad pirkėjui buvo pristatytas ne visas krovinys, todėl jokiu būdu negalima teigti, kad atsakovas pateikė pretenziją ne laiku.

Paaiškino, kad atsakovas pirkimo-pardavimo sandorį su pirkėju vykdė per banką, pagal faktoringo sutartį Nr.2010-245 2010-06-10 pakeitimas Nr.3 2010-09-07, t.y. reikalavimo teisė reikalauti iš pirkėjo apmokėjimo buvo perleista kredito įstaigai (bankui). Tiktai iš banko gavęs mažesnę apmokėjimo sumą negu atsakovas tikėjosi pagal Faktoringo sutartį Nr.2010-245 2010-06-10 pakeitimas Nr.3, 2011-02-07 mokėjimo detalizacijas (t.1, b.l.168), atsakovas sužinojo, kad pirkėjui buvo pristatytas ne visas krovinys, ir kad vežėjas (ieškovas) neinformavo atsakovo apie vežimo metu kilusius nesklandumus, t.y. kad prarasta dalis krovinio, nors privalėjo tai padaryti pagal krovinio vežimo sutartį Nr.2010/11/18-07. Todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai ir laiku pateikė Ieškovui 2011-02-17 pretenziją Nr. 02/01 (t.1, b.l. 119). Pažymėjo, kad krovinio gavėjas, gavęs krovinį, nedelsdamas pažymėjo ant krovinį lydėjusio dokumento CMR, kad dalies krovinio trūksta, todėl krovinio gavėjas pateikė pretenziją nepraleidęs CMR konvencijos 30 str. 1 p. nustatyto termino.

Pagal LAT 2001 06 15 Senato nutarimo Nr. 31 dėl Lietuvos teismų praktikos, tai­kant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) 42 punktą, jei, gavus krovinį, jo defektai (trūkumai) yra akivaizdūs (matomi ir be išpa­kavimo), vežėjui (arba vežėjo vairuotojui) turi būti nedelsiant (žodžiu arba raštu) pateikta reklamacija. Reklamacijos gali būti įrašytos į važtaraštį, išsiųstos paštu, telegrafu ir pan. Todėl atsakovas laiko, kad krovinio gavėjas tinkamai ir laiku pateikė reklamaciją dėl krovinio kiekio neatitikimo.

Dėl ieškininio reikalavimo dydžio (15464,02 Lt) atsakovas pažymėjo, kad atsakovo 2011 02 17 Pretenziją Nr. 02/02 (t.1, b.l.128) ieškovas pripažino išrašydamas kreditinę sąskaitą-faktūrą Nr. 000005, apie tai pažymima ir ieškovo 2011 05 02 Reikalavime įvykdyti piniginę prievolę (t.1, b.l. 32), todėl ieškovas neturėtų reikalauti priteisti iš atsakovo tą sumą, kurią pripažino kaip mokėtiną atsakovui (275,73 Lt).

Remiantis išdėstytu atsakovas prašo ieškinį visiškai atmesti, priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti atsakovo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 15563,69 Lt sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Barela“ atstovas ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas teikė atsakovui krovinio pervežimo paslaugas, o būtent ieškovas ir atsakovas pasirašė Pervežimo sutartį 2011/01/10-03 (maršrutas Lietuva-Didžioji Britanija) bei Krovinio gabenimo sutartis Nr. 2011/02/01-02 (maršrutas Lenkija-Lietuva), 2011/02/01-02 (maršrutas Lenkija-Lietuva), 2011/02/09-10 (maršrutas Lenkija-Lietuva), 2011/02/12-13 (maršrutas Lenkija-Lietuva), 2011/02/16-17 (maršrutas Lenkija-Lietuva), 2011/02/17-18 (maršrutas Lenkija-Lietuva). Atsakovas gautų pervežimo paslaugų neginčija, laiko, kad jos tinkamai įvykdytos, tačiau nurodo, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo tinkamai įvykdyta kita vežimo sutartis – 2010-11-18 Nr. 2010/11/18-07 (t.1, b.l. 10), todėl atsakovas atliko įskaitymą, pirmiau pateikiant pretenziją. Ieškovas atsakovo atliktą įskaitymą ginčija.

Šiam ginčui kilusiam dėl tarptautinio krovinio pervežimo spręsti taikytinos Tarptautinio krovinio vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatas, kadangi yra sąlygų visuma, numatyta tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvensijos (CMR) 1 straipsnio 1 punkte, t.y. buvo vežama kelių transporto priemone, vežama už mokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijoje ir viena iš šalių yra konvencijos narė. Tas faktas, jog krovinį ieškovas vežė ne pats, o pavedė tai daryti trečiajam asmeniui UAB „Barela“, nekeičia jo vaidmens šiame pervežimo santykyje su atsakovu, jis vis tiek išlieka vežėju.

Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010); tuo atveju, kai atsakovas pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas.

Atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

Įskaityti galima tik galiojančius reikalavimus. Galiojantis vienos šalies reikalavimas reiškia kitos šalies galiojančią prievolę. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Esant nesutarimui dėl ieškovo atsakomybės (prievolės) jis turi būti išspręstas šalių susitarimu arba išnagrinėjus ieškinį. Tik esant suderintam susitarimui ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ieškovo prievolė sumokėti atsakovui žalos atlyginimą dėl nepristatytos krovinio dalies vežant prekes pagal 2010-11-21 CMR važtaraštį (t.1, b.l. 115, t.2. b.l. 37). Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, atsakovo 15193,80 Lt reikalavimas ieškovui dėl nepristatyto krovinio dalies nėra galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu. Prievolė negali pasibaigti negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo įskaitymu. Nesant galiojančios ir mokėtinos ieškovo priešpriešinės prievolės, atsakovas savo prievolės atlikti įskaitymu negalėjo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2010 m. gegužės 14 d. civlinėje byloje Nr. Nr. 2A-399/2010).

Byloje nustatyta, kad dėl reikalavimo įvykdyti piniginę privolę pagal 2011-02-17 pretenziją Nr. 02/02 tarp šalių ginčo nėra, todėl nustatytina, kad reikalavimas dėl 66 eurų, t.y. 275,73 Lt yra galiojantis, atitinkamai yra vykdytinas.

Kadangi šalių santykiams taikytinos CMR normos nustatytina, kad atsakovas praleido pretenzijos pateikimo terminą numatyta CMR 30 str. 1 punkte, nes pretenzijos pareiškiamos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų).

Byloje nustatyta, kad krovinys gavėjui pristatytas 2011-11-24, pretenzija pareikšta 2011-02-17. Taip pat byloje atsakovas neįrodė, jog 2011-11-21 CMR 4 egzempliore (b.l. t.1, b.l. 204) 6,7,8,9 skiltyse esantis įrašas - 1928 bxs yra tinkama reklamacija (pretenzija) pagal CMR 30 str. 1 p.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 42 punkte yra nurodyta, kad jei, gavus krovinį, jo defektai (trūkumai) yra akivaizdūs (matomi ir be išpakavimo), vežėjui (arba vežėjo vairuotojui) turi būti nedelsiant (žodžiu arba raštu) pateikta reklamacija. Jei trūkumai neakivaizdūs, reklamacija turi būti pateikta raštu vežėjui per 7 dienas, neskaitant išeiginių ir švenčių dienų. Reklamacijos gali būti įrašytos į važtaraštį, išsiųstos paštu, telegrafu ir pan. Jeigu krovinio gavėjas priėmė krovinį kartu su vežėju nepatikrinęs jo būklės arba nepareiškė reklamacijų 30 str. 1 punkte nustatyta tvarka ir terminais, tuomet krovinio priėmimas yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje. Toks įrodymas gali būti nuginčytas gavėjo ar kito suinteresuoto asmens. Kokie trūkumai yra akivaizdūs, o kokie – ne, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus. Reklamacijose, reiškiamose CMR konvencijos 30 straipsnio pagrindu, skirtingai nuo pretenzijų, minimų 32 str. 2 p., nėra būtina nurodyti žalos dydį, reikalavimo pagrindą ir kt. Pakanka, kad būtų konstatuota, jog prekių būklė nėra tinkama.

Byloje nustatyta, kad 2011-11-21 CMR 4 egzempliore (t.1, b.l. 204) 6,7,8,9 skiltyse įrašas 1928 bxs nelaikytinas reklamacija pagal CMR 30 str. 1 punktą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens vairuotojas R. J., vežęs krovinį, paliudijo, kad iš gavėjo Forrester LTD žodžiu jokių pastabų negavo, CMR 6,7,8,9 skiltyse įrašą pamatė, tačiau nelaikė jį pastabomis. Atsakovas į bylą jokių kitų įrodymų apie gavėjo Forrester LTD pateiktas reklamacijas ar pretenzijas dėl krovinio pagal 2011-11-21 CMR nepateikė.

Pretenzijai keliami tam tikri reikalavimai. Pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją. Tokie reikalavimai pretenzijai yra susiformavę tarptautinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011). Atsakovas ieškovui pateikė 2011-02-17 rašytinę pretenziją bei nurodė žalos dydį, tačiau pateikė ją pavėluotai bei ieškovui nepateikė jokių kitų dokumentų iš kurių būtų galima spręsti ar ji yra pagrįsta, todėl ieškovas jos nepriėmė bei atsakovui grąžino 2011-05-02 raštu (t.1, b.l. 32).

Lietuvos ūkis grindžiamas ūkinės veiklos laisve ir privačia iniciatyva, o sutarčių teisėje dominuoja sutarčių laisvės principas, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Dėl to ir asmens laisvė sudaryti sandorius, taip pat ir sutartis bei nustatyti jų turinį, gali būti ribojama siekiant apsaugoti kito asmens teises, laisves ar interesus, visuomenės ar valstybės interesus. Įstatymuose aiškiai nurodyta, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) laikomi niekiniais ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2011).

Byloje nustatyta, kad atsakovo atliktas įskaitymas dėl 15193,80 Lt yra ginčytinas , todėl negali būti ir vykdytinas, atitinkamai nustatytina, kad atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei suformuotai teismų praktikai (CK 6.130 str. 1 d., 1.80 str.), todėl yra niekinis ir negaliojantis.

CK 1.78 str. 5 d. numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 15434,02 Lt įskaitymo pripažinimo niekiniu tenkinamas iš dalies. Byloje nustatytina, kad 15193,80 Lt įskaitymas pripažintinas niekiniu CK 1.80 str. pagrindu.

Kadangi 15193,80 Lt įskaitymas pripažintinas niekiniu, o tarp šalių ginčo dėl krovinių pervežimo pagal PVM sąskaitas-faktūras 2011-02-21 LAU Nr. 0007678, 2011-02-22 LAU Nr. 0007697, 2011-02-22 LAU Nr. 0007698, 2011-02-22 LAU Nr. 0007699, 2011-02-22 LAU Nr.0007700,2011-02-22 LAU Nr. 0007701, 2011-02-22 LAU Nr. 0007702 nėra, todėl iš atsakovo ieškovo naudai Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) bei LR CK 6.38 str., 6.808 str. 1 d., 6.205 str. pagrindais priteisiama 15193,80 Lt skolos. Pažymėtina, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą 2011-02-22 LAU Nr. 0007702 priteistina 2231,00 Lt (2506,73- 275,73=2231,00).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 129,67 Lt delspinigių pagal CMR 27 str. 1 d. Kadangi ieškovui iš atsakovo priteistina 15434,02 Lt skolos, atitinkamai yra pagrindas sumažinti ir prašoma priteisti delspinigių dydį, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 128,02 Lt delspinigių.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CMR 27 str. 1 d. numato 5 proc. palūkanų dydį, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teisimo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovo naudai priteisiama 1144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (467,00 Lt žyminio mokesčio + 700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti : 98 proc. = 1144,00 Lt) bei 15,80 Lt pašto išlaidų

valstybės naudai (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo ŽŪB „Nematekas“ 2011-04-14 įskaitymą dalyje dėl 15193,80 Lt pripažinti negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Nematekas“ ieškovo UAB „Lautoma“ naudai 15193,80 Lt skolos, 128,02 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (15321,82 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-05-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Nematekas“ valstybės naudai 15,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.