Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Kauno miesto savivaldybės, laikomas neteistu (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. laikė savo striukės kišenėje smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų kategorijos, iki 2022 m. gruodžio 7 d., 13.05 val., kol šį ginklą pateikė jį sulaikiusiems policijos pareigūnams pareikalavus.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kastetą turi nuo neatmenamų laikų, net neatsimena, iš kur jis pas jį atsirado. Paprastai nesinešioja jo su savimi, o laiko namuose, kaip suvenyrą, bet neatsimena, kokiomis aplinkybėmis 2022 m. gruodžio 7 d., apie 13.05 val. jis šį kastetą buvo įsidėjęs į savo striukės kišenę. Supranta, kad tai yra draudžiamas daiktas ir tikrai daugiau tokių daiktų nesinešios su savimi viešose vietose. Prašo skirti jam arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje vyriausiuoju patruliu ir apie 12.43 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į parduotuvę „Šilas“, (duomenys neskelbtini), nes ten sulaikytas asmuo, bandęs pavogti prekes. Atvykus į minėtą parduotuvę, nuėjo į apsaugos darbuotojų kabinetą. Kabinete apsaugos darbuotojai jiems paaiškino vagystės aplinkybes (kad pavogė žiebtuvėlį ir išėjo pro kasas už jį nesumokėjęs) ir parodė kabinete stovintį sulaikytą vaikiną - V. J. Paprašius V. J. paaiškinti įvykio aplinkybes, jis kalbėjo nerišliai. Tada jie su kolega pareikalavo jo padėti visus kišenėse esančius daiktus ant stalo geranoriškai. Jis iš kišenių ištraukė visokius asmeninius daiktus ir tarp jų buvo pilkos spalvos metalinis kastetas. Jie, tikslu išsiaiškinti, ar jis suvokia, ką nešiojasi, jo paklausė, kas tai per daiktas ir kam jis naudojamas, ir jis paaiškino, kad tai yra kastetas, nešiojasi savigynai ir jį įsigijo (duomenys neskelbtini).

2022 m. gruodžio 7 d. pareigūno tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 13.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Šilas“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patruliai atvykę į pranešimą dėl vagystės iš parduotuvės, dalinės apžiūros metu pas V. J. striukės kairėje kišenėje rado pilkos spalvos metalinį kastetą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Šilas“.

2023 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog filmuojama iš parduotuvės apsaugos kabineto. Kameros laikas „2022-12-07-13:02 val.“, kameros pavadinimas „CAM14 APSAUGA“. Vaizdo įrašas be garso. Tiesiai matomas stalas su dviem monitoriais, kuriuose vaizdo kamerų vaizdai ir vienas nešiojamas kompiuteris. Prie durų stovi du vyrai su striukėmis, ant kurių užrašyta „Apsauga“. Dešinėje stovi vyras su juodais marškinėliais su užrašu „Apsauga“. Nugara į kamerą stovi juoda striuke vilkintis vaikinas. Visi stovi, laukia. Vaikinas pasiima telefoną ir kažkam skambina. 16:03:37 val. į kabinetą įeina policijos pareigūnai. Iš apsaugos darbuotojo su marškinėliais paima popieriaus lapą ir skaito. Po to pareigūnai kažką kalba su vaikinu. Pareigūnas vaikinui ranka parodo į stalą. Iš karto po to vaikinas iš savo kišenių ant stalo deda asmeninius daiktus: cigaretes, pirštines, mobiliojo ryšio telefoną, dokumentus ir iš striukės kairės pusės išorinės kišenės ištraukia ir ant stalo padeda metalinį kastetą. Pareigūnas paima nuo stalo kastetą ir jį atidžiai apžiūri, parodo kitam, kartu atvykusiam, pareigūnui. Vaikinas gestikuliuoja rankomis, kažką kalba su pareigūnu. Pareigūnas nuo stalo paima kortelę. Po to prieina arčiau prie vaikino. Vaikinas pakelia rankas į šonus, pareigūnas, įsijungęs prožektorių, vaikiną apžiūri. Tuo metu kitas pareigūnas paima nuo stalo kastetą ir jį apžiūri iš visų pusių, padeda atgal ant stalo, po to vėl paima į rankas. 13.06 val. pareigūnas baigia apžiūrą, ranka parodo į ant stalo esančius daiktus ir vaikinas juos susideda atgal į savo kišenes.

2022 m. gruodžio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktas metalinis kastetas yra smogiamojo - triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje. Klausimas, ar kastetas pritaikytas žmonėms žaloti, nesprendžiamas, nes tai nėra nešaunamojo ginklo kvalifikaciją turinčio specialisto kompetencijos klausimas ir šis klausimas išeina už jo specialiųjų žinių ribų. Tirti pateiktas metalinis kastetas yra pramoninės gamybos.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis V. J., laikė savo striukės kišenėje smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie draudžiamųjų ginklų kategorijos, iki 2022 m. gruodžio 7 d., 13.05 val., kol šį ginklą pateikė jį sulaikiusiems policijos pareigūnams pareikalavus. Šiuos kaltinamojo veiksmus be pačio kaltinamojo parodymų patvirtina kita rašytinė bylos medžiaga.

Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą. Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, kur išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Apibendrinant, V. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.

V. J. buvo kaltinamas ne tik nešaunamojo ginklo - kasteto laikymu, bet ir įgijimu. Tačiau kaltinimas nešaunamojo ginklo įgijimu yra visapusiškai nedetalizuotas, tai yra, nenurodyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis V. J. įgijo nešaunamąjį ginklą - kastetą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-64-478/2017).

Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad liko neįrodytos nešaunamojo ginklo - kasteto įgijimo aplinkybės, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė, kad V. J. neteisėtai įsigijo nešaunamąjį ginklą - kastetą. Tačiau net ir pašalinus vieną iš kaltinamajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų (nešaunamojo ginklo įgijimą), jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nesikeičia.

Kaltinamasis V. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu, sutiko.

Atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant V. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis laikomas neteistu (teisumas išnykęs), baustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Taip pat atsižvelgiant į anksčiau išvardintas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad prokurorės prašomas skirti arešto bausmės dydis (60 parų) prieštarauja proporcingumo principui ir baudžiamajame įstatyme reglamentuotam arešto bausmių dydžiui, skiriamam už baudžiamuosius nusižengimus. BK 49 straipsnyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriamas nuo 10 iki 45 parų areštas. Taigi, įvertinus tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu, yra jauno amžiaus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, arešto dydis nustatytinas minimalus.

Kadangi kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Proceso išlaidos – specialisto tyrimas 86,52 Eur vertės – nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – pilkos spalvos metalinis kastetas, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsniu, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. J. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio V. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti V. J., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – pilkos spalvos metalinį kastetą, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje – sunaikinti.

Nepriteisti iš V. J. 86,52 Eur proceso išlaidų.

V. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.