- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- eI2-7725-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01629-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Marijampolės apskrities VPK
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus, Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-06-14 sprendimą Nr. 21-IL-64-00476-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskr. VPK) Veiklos skyrių dėl leidimo išduoti įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą. Prieš kreipdamasis leidimo, surinko visus reikiamus dokumentus leidimui gauti, tai yra atliko asmens privalomą sveikatos tikrinimą ir pratęsė medžiotojo pažymėjimą. Pareiškėjas iki 2017-01-26 turėjo leidimą laikyti medžioklinius ginklus ir jį turėjo iki teistumo dvylika metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 97 str. 3 d. teistumas yra išnykęs ir remiantis šio straipsnio 6 d., kurioje nurodoma, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Kadangi pareiškėjas yra medžiotojas, tai jis kreipėsi dėl lygiavamzdžio ginklo skirto medžioklei leidimo įsigyti išdavimo. 2021-06-14 Marijampolės apskrities VPK sprendime nurodoma, kad pareiškėjas 2017-05-31 įsiteisėjusiu 2017-01-26 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. ir 138 str. 2 d. 8p., paskiriant 2 metus laisvės atėmimo. Sprendime Marijampolės apskr. VPK nurodo, kad iš to matosi, kad E. T. padarytas nusikaltimas BK įvardijamas kaip smurtinis, už kurį numatyta didžiausia bausmė-laisvės atėmimas iki penkerių metų ir vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija nuo 2021-05-05 18 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 2 dalies 2 punktu (esantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalis (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė, viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų. laisvės atėmimo) nuorodomis, dėl kurių pareiškėjas negali įsigyti ir turėti ginklų. Esant tokiai situacijai nesuprantama, kokių duomenų pagrindu vadovavosi Marijampolės apskrities VPK, kadangi priimtas įstatymas neturi atgalinės galios ir jis gali būti taikomas tik asmenims, kurie bus nubausti po 2021-05-05. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad kilusio ginčo sprendimui aktualios 2002-01-15 LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 (toliau - Įstatymas) (nauja redakcija nuo 2021-05-05) nuostatos. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys, nesantys nepriekaištingos reputacijos, o šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo ar panaikinimo nepraėjo 15 metų. 2015-07-26 E. T. viešoje vietoje, vykusios šventės metu, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, išmušdamas 31, 32, 41 dantis, padarydamas apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimą, muštinę žaizdą bei kraujosruvą apatinėje lūpoje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. 2017-01-26 Šakių rajono apylinkės teismas E. T. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, paskiriant 2 metus terminuoto laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus. E. T. šį teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, tačiau 2017-05-31 nutartimi Kauno apygardos teismas skundą atmetė. Dėl šių padarytų nusikaltimų pareiškėjui 2017-06-22 buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. 2021-06-03 pareiškėjas kreipėsi su prašymu vėl išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atlikus patikrinimus nustatyta, kad 2015-07-26 pareiškėjo padarytas nusikaltimas, už kurį jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK įvardijamas kaip apysunkis nusikaltimas, padarytas dėl chuliganiškų paskatų, panaudojant smurtą, už kurį numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų laisvės atėmimo. Todėl vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-06-14 sprendimo neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 21-IL-64-00476-e, kuriuo netenkintas 2021-06-03 E. T. prašymas išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktai ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-07-26, E. T. viešoje vietoje, vykusios šventės metu, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, išmušdamas 31, 32, 41 dantis, padarydamas apatinio žandikaulio alveolinės ataugos viršutinio krašto lūžimą, muštinę žaizdą bei kraujosruvą apatinėje lūpoje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2017-01-26 Šakių rajono apylinkės teismas E. T. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, paskiriant 2 metus terminuoto laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus. E. T. šį teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, tačiau 2017-05-31 nutartimi Kauno apygardos teismas skundą atmetė.
Taigi, akivaizdu, kad 2017-01-26 (įsiteisėjusiu 2017-05-31) Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį LR BK numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų.
Sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).
Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (ginčui aktualus 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimo įstatymas Nr. XIV-283, toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas Sprendimas, numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.
Taigi, GŠKĮ tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (GŠKĮ 1 str. 1 d.). GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant ir nešiojant šaunamuosius ginklus, taip pat griežtus reikalavimus juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms, kurios leidžia spręsti apie asmenų patikimumą ir nuspėjamumą turint ginklą. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių.
Kaip minėta, pareiškėjas 2017-01-26 (įsiteisėjusiu 2017-05-31) Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį LR BK numatyta didžiausia bausmė iki penkerių metų, t. y. viršija trejus metus laisvės atėmimo ir nuo teistumo išnykimo dar nėra praėję 15 metų, todėl, akivaizdu, kad šiuo metu negalima pareiškėjo laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir išduoti jam leidimą įsigyti ginklus (GŠKĮ 18 str. 2 d. 2 p.), todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai netenkino 2021-06-03 pareiškėjo prašymo ir atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Taigi, pats savaime teistumo išnykimas eliminuoja tik specialių baudžiamųjų teisinių pasekmių taikymą atsižvelgiant į išnykusį teistumą, tačiau nepanaikina asmenį charakterizuojančių jo gyvenimo faktų, susijusių su nusikaltimo padarymu, iš kurių galima daryti išvadas apie tokio asmens pavojingumą, kai jis siekia turėti ir naudotis ginklu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).
Teismas taip pat akcentuoja teismų praktikoje pabrėžiamą ginklų apyvartos teisinio reguliavimo ypatumą, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą ir užkirsti kelią ginklų keliamam potencialiai galimam pavojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1857-629/2019).
Teismas pažymi, kad ginčijamame Sprendime aiškiai nurodomas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas. Taigi, skundžiamas Spendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus dėl tinkamo motyvavimo. Sprendimas priimtas remiantis aktualia jo priėmimo metu galiojusia GŠKĮ redakcija. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina Sprendimo motyvai ar policijos turimų duomenų vertinimas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu ar nepakankamai motyvuotu ir dėl to panaikinti. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.