- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 1-176-1007/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Baudžiamoji byla Nr. 1-176-1007/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55612-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1..18.6.2.; 1.2.18.1.1.; 2.12.1.4.
2017 m. gruodžio 5 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-55612-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R. laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. 2017 m. spalio 26 d., apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini) turguje, atsiskaitydama už prekes pagal verslo liudijimą dirbančiai nukentėjusiajai S. B. davė netikrą 50.00 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ji laikė ir realizavo Lietuvos apyvartoje esančius netikrus pinigus.
E. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji, kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2017 m. spalio 23 d. iš Londono parskrido į Lietuvą. Prieš tai Londone keitykloje svarus išsikeitė į eurus, iš viso gavo 300 eurų, įvairiomis 10, 20, 50 vertės kupiūromis, 50 eurų vertės buvo 3 vnt. 2017-10-25 perskaičiavo likusius pinigus ir jai įtarimą, kad pinigai gali būti netikri, sukėlė viena 50 eurų vertės kupiūra, kodėl ji nežino. Ant jos ji matė vandens ženklus, tačiau vis tiek jos tikrumu suabejojo. 2017-10-26 apie 9 val., Naujosios Akmenės turguje, ji vienoje palapinėje išsirinko tris megztukus po 2.00 eurus, iš viso už 6 eurus ir pardavėjai padavė minėta 50 eurų vertės kupiūrą. Pardavėja jai atidavė 44 eurus. Ji toliau vaikščiojo po turgų ir po kurio laiko jai išėjus iš turgaus, prie jos pribėgo pardavėja ir jai pasakė, ar žinai ką tu man įdavei. Tuomet ji suprato, kad 50 eurų kupiūra tikrai netikra, jos abejonės pasitvirtino. Ji pardavėjos prašė, kad ji netikrą pinigą suplėšytų, o ji jai duos kitus pinigus, tačiau pardavėja nesutiko, iškvietė policiją. Dėl to, kad pardavėjai padavė netikrus pinigus labai gailisi, taip pat gailisi dėl to, kad kupiūros, kuri sukėlė jai įtarimą, ji nepatikrino. Nurodė, kad daug metų gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, jos dukra yra Didžiosios Britanijos pilietė, lanko mokyklą (b. l. 39–40).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. B. nurodė, kad 2017-10-26 (duomenys neskelbtini) miesto turguje dirbo pagal verslo liudijimą, prekiavo drabužiais. Apie 9.20 val. į prekyvietę atėjo nematyta moteris, kuri išsirinko tris megztinius po du eurus, iš viso prekių už šešis eurus, ir jai davė 50 eurų vertės kupiūrą. Merginai ji atidavė 44 eurų grąžą. Kai pirkėja išėjo, ji įdėmiau pažvelgė į paduotą 50 eurų vertės kupiūrą ir suprato, kad ji netikra. Tai patvirtino šalia prekiaujanti I. Todėl ji pradėjo ieškoti pirkėjos ir ją pamatė gatvėje, išėjusią iš turgaus. Pasivijo ir pasakė, ar žinai ką tu įdavei? Mergina iš karto suprato kas atsitiko ir pasakė, kad sudraskyk tuos pinigus, aš tau atiduosiu tikrus. Tačiau jį tų pinigų nedraskė ir laikydama merginą už rankovės, paskambino savo dukrai I. B., kuri dirba Akmenės policijoje. Netrukus atvyko pareigūnų ekipažas. Mergina jai grąžino 44 eurus ir tris megztinius, todėl dėl šio įvykio jai turtinė žala nepadaryta. Ji matė, kad mergina turėjo ir kitų pinigų – 20 ir 10 eurų, tačiau pirkdama iš jos prekes, jai nurodė, kad smulkesnių pinigų neturi (b. l. 15–18).
Iš 2017 m. spalio 26 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. B. 2017 m. spalio 26 d. 10.13 val. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 50 eurų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20–23).
2017 m. lapkričio 6 d. Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento specialisto išvadoje nurodoma, kad vienas 50 eurų nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka eurų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras. Banknotas pagamintas ant nebanknotinio popieriaus imituojant vandens ženklus, apsauginį siūlelį, hologramą (b. l. 26).
Iš 2017 m. lapkričio 7 d. Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento rašto matyti, kad 50 eurų nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas saugoti Lietuvos banke (b. l. 25).
2017 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) turguje (b. l. 7–4).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.
Vienas iš BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykų yra netikri pinigai. Nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, pagal šį dalyką objektyvieji požymiai pasireiškia šiais alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų pagaminimu ar klastojimu, įgijimu, gabenimu, laikymu ar realizavimu. Kiekvienas iš šių požymių atskirai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Netikrų pinigų laikymas – tai jų pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje (pvz., turėjimas su savimi, patalpose, slėptuvėje). Realizavimas – tai netikrų pinigų perdavimas kito asmens disponavimui (pvz., pardavimas, iškeitimas, kitoks perleidimas). Realizavimas gali būti susijęs su turtinės naudos gavimu (pvz., netikrų pinigų pavertimas tikrais pinigais) ir ne.
Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad įgyja, gabena, laiko, realizuoja netikrus pinigus ir nori taip veikti.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei E. R. kaltei įrodyti. E. R. prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, jos parodymus, bei plika akimi nematomą jos vidinę būseną, t. y. subjektyvinės pusės – žinojimo ir suvokimo, kad banknotas yra netikras, buvimą, patvirtina nukentėjusiosios S. B. parodymai, Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt. Matyti, kad E. R. įtardama, jog 50 eurų vertės kupiūra gali būti netikra, ja atsiskaitė turguje pirkdama prekių už 6 eurus, nors, kaip vėliau paaiškėjo, su savimi turėjo ir kitų, smulkesnių pinigų. Teismas daro išvadą, kad E. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras siūlo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Pripažinti E. R. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje dėl netikrų pinigų laikymo ir realizavimo ir skirti 50 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, nes bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, jog E. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į prokuroro siūlymą bei kaltinamojo poziciją.
E. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje. Padarytas nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 30), nebausta administracine tvarka (b. l. 31), nedirbanti ir Lietuvos darbo biržoje neregistruota (b. l. 35), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenanti (duomenys neskelbtini). E. R. nurodė, kad dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Duomenų, kad ji įrašyta į psichikos sveikatos centro įskaitą, byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. R. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių E. R. atžvilgiu nenustatyta.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, E. R. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jai neigiamas pasekmes, verčiančias padaryti išvadas ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Tačiau baudos dydį nustatant didesnį nei prokuroro siūlomą, nes pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017-10-06) už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi nusikaltimas padarytas po 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsniu, baudos dydis skaičiuotinas taikant nuo 2015 m. sausio 1d. galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBD), kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra tapatus ir lygus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BBD yra 37,66 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Kaltinamajai išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 eurų nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas saugoti Lietuvos banke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir ja skirti 100 MGL (vieno šimto minimalių gyvenimo lygių) dydžio 3766,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 66,7 MGL dydžio 2511,92 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų vienuolikos eurų 92 ct) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, viename iš bankų:
Sąskaitos Nr.:Banko kodas:Banko pavadinimas:LT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankasLT74 4010 0510 0132 476340100Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)LT12 2140 0300 0268 022021400Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius)
Baudos mokėjimo kvitą (-us) turi būti pateiktas Akmenės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Vytauto g. 1B, Naujoji Akmenė).
Išaiškinti, kad baudos nesumokėjus savanoriškai, ji bus išieškoma priverstinai. Baudos išieškojimą priverstinai vykdo antstolis.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti E. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 50 eurų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktą saugoti Lietuvos banke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai.
Informuoti kaltinamąją, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.