Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Plungės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Vilmai Šlyžienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuotas asmuo J. P., išvadą byloje teikianti institucija Plungės r. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugpjūčio 6 d. Plungės socialinių paslaugų centro globos centro vadovės J. Z. pateiktoje išvadoje Nr. AGV-18 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad J. P. negeba naudotis pajamomis, nesupranta pinigų reikšmės, todėl negali priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse. Ji nevaikšto, beveik nekalba, pati nepavalgo, negeba reikšti savo nuomonės, palaikyti ryšio su aplinkiniais, pasirūpinti asmens higiena, sveikatos priežiūra. Negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pareiškėja sutinka būti paskirta mamos J. P. globėja ir turto administratore.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad mama neįgali tapo po galvos smegenų insulto, būklė negerėja. Mama nekalba, nevaikšto, nesugeba pati pavalgyti, pasirūpinti higiena. Savarankiškai gyventi negalėtų, nes yra visiškai priklausoma nuo ją prižiūrinčių asmenų.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas neprieštaravo, jog J. P. būtų pripažinta neveiksnia visose pareiškėjos nurodomose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta J. P. staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija, todėl J. P. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, įgydamas bei realizuodamas savo civilines teises ir pareigas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Siūlė patikslinti sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, pripažįstant neveiksnia šeimos santykių ir gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, kitose neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Išvadą teikiančios institucijos Plungės r. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovės išvada – pripažinus J. P. neveiksnia, atsižvelgiant į eksperto išvadas, būtina nustatyti globą, siūlė globėja skirti dukrą A. V..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja, prašydama pripažinti J. P. neveiksnia turtinių ir neturtinių santykių srityse, kaip aplinkybes, rodančias fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nurodė, kad mama yra visiškai neįgali, nesiorientuoja vietoje, nežino savo vardo ir pavardės, pinigų vertės nesupranta, todėl reikalinga nuolatinė aplinkinių pagalba ir priežiūra.

Pateikti medicininiai dokumentai įrodo, kad J. P. diagnozuota spazminė hemiplegija, pasekmės po galvos smegenų insulto, lėtinė galvos smegenų išemija, nepatikslinta kraujagyslinė demencija (uždarosios akcinės bendrovės „Plungės sveikatos centras“ 2019 m. gegužės 15 d. medicininis pažymėjimas).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus darbingumo lygio nustatymo pažymos SPS-1 Nr. 0133697 duomenų matyti, kad J. P. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Į bylą pateikta socialinio darbuotojo išvada dėl J. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad J. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Negeba nei savarankiškai, nei su pagalba naudotis gaunamomis pajamomis, nesupranta pinigų reikšmės, negali savarankiškai spręsti su turtiniais santykiais susijusių klausimų, nesupranta vykstančių socialinių ir politinių įvykių, dėl sveikatos būklės savarankiškai negeba atlikti jokių veiksmų. Vertinamojo vizito metu su specialistėmis vertinamoji nekalbėjo, nustatyta, kad negeba savarankiškai palaikyti ryšių su aplinkiniais, užmegzti ir palaikyti ryšių su aplinkiniais, reikšti savo nuomonės rūpimais klausimais. J. P. artimuosius pažįsta, tačiau rečiau matomų asmenų dažniausiai nebeatpažįsta. Asmeniui reikalinga nuolatinė aplinkinių pagalba ir slauga, nes J. P. negeba pasirūpinti savimi, palaikyti ryšių su visuomene, savarankiškai spręsti socialinių problemų, yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. J. P. negali priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimu, sumokėjimu už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje Vertinamoji negali priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių; gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, kitose neturtinių santykių srityse.

Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti J. P. neveiksnia, buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. – spalio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 matyti, kad nei verbalinio, nei neverbalinio kontakto užmegzti nepavyko, neaiškiai sugebėjo pasakyti dukros vardą, daugiau nei į vieną klausimą neatsakė, nurodymų, prašymų nesuprato. Tyrimo metu nustatytas pažintinių funkcijų regresas, siekiantis sunkaus pažinimo sutrikimo lygį, išnykę socialiniai, higieniniai, elementarūs buitiniai įgūdžiai, visiškas kalbos regresas, kritikos savo būsenai ir aplinkoje vykstantiems reiškiniams nebuvimas, visiškai priklausoma nuo aplinkinių.

Ekspertizės metu J. P. konstatuota staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė), dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu globos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą, pripažįstant jį neveiksniu.

Apie J. P. visišką negebėjimą orientuotis tiek laike, tiek vietoje patvirtino ir teismo posėdžio metu pareiškėja, paaiškinusi, jog bet koks prasmingas kontaktas su J. P. nėra įmanomas, nesupranta aplinkoje vykstančių reiškinių, todėl savarankiškai priimti jokių sprendimų negalėtų ir nesugebėtų.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad J. P. psichinės sveikatos sutrikimai yra nuolat egzistuojantys, jos turima negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jai orientuoti, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl teismas sprendžia, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes kad J. P. dėl įgytos silpnaprotystės negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad ji visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį J. P. pripažintina neveiksnia.

Teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas visiškai neveiksniu, sąrašą (CPK 468 straipsnio 2 dalis, 473 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Įvertinus teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinių darbuotojų pateiktus duomenis dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, J. P. sveikatos būklę, jog dėl įgytos silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei esant aplinkybėms, numatytoms CK 2.10 straipsnyje, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti J. P. neveiksnia visose pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įtvirtintose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis), Suinteresuoto asmens atstovas siūlė pripažinti J. P. neveiksnia ir kitose asmeninių neturtinių santykių srityse, t. y. šeimos santykių srityje. gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, siekiant apsaugoti J. P. interesus. Sutiktina su suinteresuoto asmens atstovo nuomone, jog galimai ir šiose srityse būdama neveiksnia J. P. negalėtų veikti savarankiškai, tačiau teismo vertinimu išplėsti sąrašą sričių, kuriose ribojamas veiksnumas, nėra tikslingas, atsižvelgiant į J. P. amžių ir sveikatos būklę. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus. Pripažinus J. P. neveiksnia tik pareiškėjos nurodomose srityse, neveiksnaus asmens interesai nebūtų pažeisti.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Pareiškėja sutinka būti savo mamos globėja, yra neteista, administracine tvarka nebausta, pagal sveikatos būklę gali būti globėja. Atsižvelgiant į globos institucijos išvadą, į tai, jog nenustatyta kliūčių, dėl kurių A. V. negalėtų būti globėja, A. V. globėja skiriama pareiškėja. Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Iš pareiškimo duomenų nustatyta, kad J. P. gauna pinigines išmokas dėl neįgalumo, todėl, nagrinėjant bylą, sprendžiamas klausimas dėl J. P. turto administravimo (CK 3.245 straipsnis, CPK 493 straipsnis). Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į proceso šalių paaiškinimus, A. V. skiriama J. P. turto administratore, nustatant visišką turto administravimą (CK 4.236-4.252 straipsniai). Turto administratorei išaiškinamos jos teisės ir pareigos (CK 4.240–4.244 straipsniai, CPK 508 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia ir nustatyti sričių, kuriose ji pripažįstama neveiksnia, sąrašą:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimu, sumokėjimu už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, paveldėjimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja (šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse) ir turto administratore paskirti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.